Jei nebūtų kankinti maro ir kitų ligų epidemijų, viduramžių žmonės galėjo būti sveikesni nei jų palikuonys šiandien, rašo BBC. Mūsų protėvių neriebus, daržovių turtingas maistas, užgertas silpnu alumi buvo daug sveikesnis širdžiai nei dabartinis perdirbto maisto racionas.
Nors žmonės viduramžiais suvartodavo daugiau kalorijų, jos būdavo sudeginamos dvylikos valandų darbu, teigia bendrosios praktikos gydytojas Rogeris Hendersonas.
Vidutinis valstietis tuomet kasdien suvalgydavo beveik du kepaliukus duonos, daugiau nei 200 gramų mėsos ar žuvies bei daržovių – pupelių, ropių, pastarnokų – ir juos užgerdavo apie pusantro litro šviesaus alaus.
Svarbiausia, kad jų maiste buvo maža rafinuoto cukraus, kai modernūs valgymo įpročiai remiasi sausainiais, pyragais ir kitais saldumynais.
„Jei visa tai susumuosime su didžiuliu darbo krūviu, viduramžių žmogus daug mažiau rizikavo susirgti širdies ligomis ar diabetu”, – sakė R. Hendersonas
|
Viduramžių gyvenimo būdas: Kalorijos: 3,5-4 tūkst. Beveik du kepaliukai duonos 12 valandų fizinio darbo |
Šiuolaikinis gyvenimo būdas: Kalorijos: 2,7 tūkst. Per daug riebalų Mažiau nei 20 minučių mankštos |
