„Sveikatą, brangiausiąjį turtą, labai lengva prarasti, vis dėlto jis saugomas prasčiausiai“, – yra pasakęs 18-ojo amžiaus gydytojas. Nors medicina pasiekusi stulbinamų laimėjimų, šie žodžiai tebėra aktualūs. Jei mokslas mokėtų įveikti sunkias ligas, galėtume ir toliau sau vartoti visur viską ir dar daugiau, nes komplikacijos ir patologijos niekam nekeltų rūpesčių.
Šiandien skaičiai kelia nerimą: Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) alergijas mato ketvirtoje vietoje po tokių chroniškų ligų kaip širdies ir kraujagyslių, vėžys ir AIDS.
Lietuvoje neaptikome statistinių duomenų apie alergija sergančių žmonių skaičių, todėl šiame straipsnyje pateiksime duomenis apie prancūzų problemas. Štai jie: 22 milijonai prancūzų, o tai sudaro 30 proc. populiacijos, serga alerginėmis ligomis. Iki 2050 metų jos turėtų kamuoti 50 proc. žmonių.
PATALPŲ UŽTERŠTUMAS IR KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOS
Namie, darbe, mokykloje, viešosiose patalpose ir transporto priemonėse aplinka 5-10 kartų „užteršta“ labiau negu lauke. O mes šiose uždarose erdvėse praleidžiame 70-90 proc. (vaikai 90 proc.) savo laiko… Išvada: 1 iš 4 prancūzų paveiktas kvėpavimo takų alergijų (chroniškos slogos, astmos, bronchito). Ir tai nėra koks nors vienas iš paskutinių taršos pikų, retkarčiais gadinantis statistiką.
Mūsų interjeruose yra medžiagų, pavojingų sveikatai: labiausiai iš jų žinomi formaldehidas ir benzenas. Ventiliacijos įrengimai, valikliai, dažai, baldai, naminiai gyvūnai, pelėsiai… gali rimtai pakenkti sveikatai (kvėpavimo susirgimai) ir bloginti gyvenimo kokybę.
Paptalpų oro poveikis sveikatai pagaliau paskatino Prancūzijos valdžios isntitucijų dėmesį: 2001 metais įsteigtas Vidaus patalpų oro kokybės tyrimo centras, kurio dėka atsirado nemažai iniciatyvų (sąmoningumo kėlimas, produktų ženklinimas, informacijos sklaida, vidaus patalpų konsultantų ruošimas ir kt.). Tai turėjo svarbios įtakos rengiant Nacionalinę sveikos aplinkos kūrimo programą. Todėl 2015 metų sausį jau buvo įgyvendinta svarbi šios programos dalis – pagerinti vidaus oro kokybę mokyklose ir darželiuose, nes vaikai yra jautresni ir labiau pažeidžiami (13% vaikų nuo 11 iki 14 metų jau sirgo astma!).
ALERGIŠKOS MEDŽIAGOS IR ODOS ALERGIJOS
Oda ir kvėpavimo takų gleivinė yra siena, skirianti mus nuo išorės. Jas veikiančios alergiškos medžiagos gali sukelti dilgėlinę, egzemą, atopinį dermatitą. Odos alergijos dažniausiai pažeidžia vaikus: 15% vaikų iki 3 metų serga arba yra sirgę egzema, 30% kūdikių, turinčių atopinį dermatitą, nuo 2 metų suserga astma.
Jokia naujiena, kad alergiškos medžiagos įeina į daugelio mūsų kasdien naudojamų produktų sudėtį. Bet mes to nežinome! Alergiški yra sintetiniai kvapai, esantys indų plovikliuose, skalbikliuose, skalbinių minkštikliuose, kremuose, kvepaluose, muiluose… Europos reglamente šiandien yra skelbiami 26 alergenai. Netrukus čia bus jų kelis kartus daugiau, nes dabar jų jau žinoma per 80!
Akivaizdu, kad alergija jau perduodama genetiškai : per 50% asmenų, sergančių atopine egzema, savo šeimose turėjo šeimos narį, sirgusį šia liga. Jei šeimoje alergiški abu tėvai, tokia tikimybė vaikui padidėja 80 procentų!
Svarbūs aplinkos veiksniai (pesticidai žemės ūkyje, maisto priedai masiškai vartojamose maisto prekėse) ir kasdieniai mūsų pačių įpročiai, veikiantys imuninę sistemą (nuolatinis dezinfekavimas, noras viską kvėpinti, visokie teršalai, stresas…). Tai didina odos patologijų riziką.
Pagal naujausias socialines apklausas, odos alergijos būdingos kas antrai prancūzų šeimai. 38% iš jų turi atopinį dermatitą arba jautrią odą, 21% – kitų odos alergijų. Pagal sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas 54% iš jų turėjo pakeisti savo kasdien vartojamus produktus. 86% šių namų ūkių pakeitė savo pirkimo įpročius!
GYDYTOJAI IR PRAMONĖ
Sveikatos priežiūros specialistai mėgina atsakyti į vis daugėjančių alergiškų pacientų klausimus. Pacientai, kurie taip pat yra ir vartotojai, pirkdami kasdienio vartojimo produktus dažnai negali teisingai pasirinkti, nes būna klaidinami panašių užrašų ant pakuočių, pvz. „sveikas skalbimas“. „Ką geriau rinktis – efektyvią priemonę ar naudą sveikatai?“ Nusipirkti skalbimo priemonę ar dušo gelį gali tapti labai sudėtinga!
Šį kolektyvinį sąmoningumą reikia kelti visais lygmenimis: vartotojams, gamintojams, platintojams, gydytojams.
Beje, naujausiais „Ethicity“ nuomonės tyrimų bendrovės Prancūzijoje duomenimis, pirkėjams įsigyjant ekologiškus produktus sveikatos kriterijus yra pagrindinis. Tik trečdaliui šalies įmonių vartotojų pasitikėjimas kasmet menksta, o vis didesnį pasitikėjimą gyventojai teikia gaminiams, kurie pažymėti ženklais „ES ekologinis ženklas“,“Kontroliuojami alergenai“ ir kt. Gamintojams tai turi rūpėti!
Todėl eikime pirmyn! Saugokime Gamtos išteklius, o dar labiau – patį brangiausią savo turtą – Sveikatą. Keiskime savo įpročius ir vartokime kitaip!
