Dietologė Regina Galubauskienė prisimena atvejį, kai viena paauglė vis matuodavosi šlaunų apimtį ir sielojosi, kad jos tariamai per storos. Tokių „per storų” gydytoja mato ir daugiau, bet ne visiems, turintims mitybos sutrikimų galima vienodai padėti.
Kūno sudėjimą lemia genai
Dietologė Regina Galubauskienė sako, kad bręstanti mergina turi suvokti, kad jos svoris didėja, nes atsiranda riebalinis audinys klubų srityje — tai dar vienas endokrininis audinys, kuris informuoja smegenų centrus apie organizmo brandą, ir tik tuomet smegenų struktūros pradeda gaminti lytinius hormonus, skatinančius kitų brendimo požymių atsiradimą.
Svarbu žinoti ir tai, kad kūno sudėjimą 80 procentų lemia genai. Pradėjus sportuoti, riebalinis audinys nyksta, o raumenys veši, todėl bendras kūno svoris gali net padidėti ir to nereikia išsigąsti.
Aplinkinių įtaka
Valgymo sutrikimams 60 procentų įtakos turi draugų nuomonė ir netinkamos pastabos dėl „storio”. 60— 80 procentų įtakos turi žiniasklaida, reklamuojanti šiuolaikinės merginos, moters supermodelio nesveikai liesą kūną. Siūlomos įvairios liekninančios dietos, kurios moksliškai nėra pagrįstos. Formuojasi nuomonė „aš per stora”. Tėvams vertėtų suklusti, jeigu paauglė dukra nustoja valgyti pusryčius, po to meluoja, kad valgė mokykloje ir vakare vėl mažai valgo. Valgymo sutrikimų turinčios merginos ir moterys valgo ilgai, mažais kąsneliais, vengia riebaus maisto, tampa vegetarėmis, priverstos suvalgyti daugiau, „migruoja” tarp virtuvės ir tualeto, nes viską išvemia arba vartoja vidurius laisvinančius, šlapimą varančius vaistus. Vengiama bendrauti su žmonėmis, nutolstama nuo draugų, pasineriama į mokslą, darbą. Atsiranda perdėtas domėjimasis sportu, dažnai kalbama apie svorį.
„Dietų laikymasis — XXI amžiaus daugiausia merginų ir moterų sveikatos rykštė, kuri sukelia valgymo sutrikimus, paliekančius pėdsakų psichikoje ir organizme visam gyvenimui,” — sako R. Galubauskienė. Ypač aktuali problema pastaruoju metu tampa nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Kūno formos ir svorio suvokimo sutrikimas yra esminis abiejų susirgimų — tiek nervinės anoreksijos, tiek ir nervinės bulimijos — bruožas.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija — tai atsisakymas, nenorėjimas valgyti dėl liguisto požiūrio į savo kūną ir noro suliesėti. Sergantys nervine anoreksija kontroliuoja save, kad kuo mažiau suvalgytų. Tai liga, nuo kurios 10 procentų ilgai sergančių miršta dėl išsekimo.
Išsivysčiusiose šalyse šiuo metu nervine anoreksija sega 1— 1,5 procento žmonių, 90— 95 procentai jų — moterys. Spėjama, kad potencialių anoreksijos aukų Lietuvoje gali būti 5— 7 procentai. Dažniausiai anorektikėmis tampa labai valingos ir dažnai nestabilios psichikos ar bent psichologinių problemų turinčios merginos bei jaunos moterys.
Pernai dietologei R. Galubauskienei teko stebėti du atvejus, kai į gydytojus buvo kreiptasi pavėluotai. Anoreksija serganys žmonės skubiai buvo išsiųsti į Vilniaus universitetinę Santariškių ligoninę, tačiau ir ten pagelbėti jiems negalėjo. Vienas iš jų ypač įsimintinas — sportuojantis jaunuolis susidomėjo vegetarizmu, badavimo kursais, bet ir toliau sportavo, taip išsekino savo organizmo atsargas negrįžtamai.
Nervinė bulimija
Kitas labai rimtas valgymo sutrikimas — nervinė bulimija. Jai būdingi pasikartojantys besaikio valgymo epizodai. Esant nervinei bulimijai visiškai prarandama valgymo kontrolė: ryte praktiškai nevalgoma, visas valgymas vyksta vakare, keliamasi valgyti net naktį. Besilaikančioms dietų merginoms nepavykus nuslopinti alkio, prasideda besaikio valgymo priepuoliai. Tuomet per trumpą laiką suvalgoma 3— 5 kartus daugiau maisto negu paprastai, po to stengiamasi jį pašalinti: sukeliamas vėmimas, geriami šlapimą varantys bei vidurius laisvinantys vaistai, sportuojama net iki nukritimo.
Badavimas skatina persivalgymą, o nustojus laikytis dietos, priaugama dar daugiau svorio, formuojasi tarsi užburtas ratas.
Pasekmės
Merginos besistengdamos būti liesos, besilaikydamos įvairiausių dietų sunerimsta tada, kai pradeda slinkti plaukai, lūžinėti nagai, klibėti ir kristi dantys, nutrūksta menstruacinis ciklas, suretėja kvėpavimas, pulsas, krinta arterinis kraujo spaudimas, sulėtėja skydliaukės veikla, alpstama fizinio krūvio metu. Sergant nervine anoreksija gali pasireikšti didžiulis troškulys ir padažnėjęs šlapinimasis. Skysčių praradimas sukelia vidurių užkietėjimą, o sumažėjęs riebalų kiekis — padidėjusį jautrumą šalčiui.
Neretai pasireiškia anemija (mažakraujystė), sąnarių uždegimas. Jeigu liga sunki, netenkama daug kalcio, tuomet kaulai tampa trapūs, padidėja lūžių rizika. Kai kurioms pasireiškia smegenų veiklos sutrikimai, sukeliantys asmenybės pokyčius. Dėl išsivysčiusio mitybos nepakankamumo, sumažėjusio bendro baltymo kiekio organizme mergina gali tapti nevaisinga. Rimta anoreksijos forma sergančių merginų kūno temperatūra siekia tik 35 laipsnius, todėl kūnas apauga švelniais plaukeliais. Jei merginą pasiseka išgydyti, jie išnyksta.
Gydymas — sunkus
Suvokus, kad turima valgymo sutrikimų, patariama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą, psichoterapeutą ar mitybos specialistą. Jie išsiaiškins ligos priežastis ir skirs gydymą.
Valgymo sutrikimų gydymas — ilgas ir sudėtingas procesas. Kai kuriuos pacientus tenka gydyti priverstinai, namiškiams prašant. R. Galubauskienei teko matyti anoreksija sergančią merginą, kuri buvo maitinama per zondą, įvestą į dvylikapirštę žarną pro nosį ir kabliuku pritvirtintą prie šnervės, kad mergina jo negalėtų išsitraukti.
„Neužmirškite, kad mergina tai būsima motina. Jei ji bus sveika, bus sveiki ir palikuonys,” — įspėja gydytoja. Merginoms derėtų suprasti, kad valgymo sutrikimai labai pavojingi sveikatai. Būtina laikytis sveikos mitybos principų, kad organizme neišsivystytų negrįžtamų ir grėsmingų sveikatos pakitimų.
„Geriausias būdas nugalėti kompleksus — rasti kur save realizuoti, išmokti už tai save vertinti ir mylėti. Tokią moterį vertins ir ja žavėsis kiti”.
