Kovo 4d. Ketvirtadienis

Šizofrenija

Kaip atpažinti šizofreniją

Nėra tyrimų ar testų, galinčių nustatyti šizofreniją. Diagnozę nustato gydytojas psichiatras, remdamasis įvairiais veiksniais:

  • Šeimos istorija - ar yra giminaičių, sergančių šizofrenija, depresija, maniakine depresija;
  • Ligos istorija - simptomai, pasireiškiantys dabar ir pasireiškę anksčiau;
  • Medicininis patikrinimas - gydytojas patikrins ar simptomai nėra įtakoti kitų veiksnių, kitos ligos;
  • Klausimynas, specialiai sukurtas atpažinti šizofrenijai.

Diagnostikos reikalavimai

Norint diagnozuoti šizofreniją, pacientas turi jausti ligos simptomus ne mažiau nei šešis mėnesius kasdien. Jei jaučiami vienas ar keli ligos požymiai - kliedesiai, haliucinacijos, nerišli kalba, keistas elgesys, menkas emocingumas, šizofreniją galima diagnozuoti po mėnesio.

Diagnozuoti šizofreniją nėra lengva, nes daugelis šios ligos simptomų yra panašūs į kitų smegenų veiklos sutrikimų simptomus.

Kita problema - daugeliui sergančiųjų šizofrenija pasireiškia ir paranoja, jie netiki, jog kažkas yra ne taip, ir nenori kreiptis į gydytoją.

Kartais simptomai gali būti neatpažinti ar nepastebėti, kol liga nebūna pažengusi toliau. Labai svarbu pradėti gydymą kiek galima anksčiau, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni gaunami rezultatai.

Pirmieji ligos požymiai

Šizofrenija gali vystytis taip lėtai, kad nei pats ligonis, nei jo šeima ar draugai nepastebės nieko keisto. Kartais liga gali vystytis labai greitai. Tokiais atvejais ligonio elgesys smarkiai pakinta vos per kelias savaites. Dažniausiai šizofrenija pirmą kartą diagnozuojama, kai pasireiškia pozityvieji simptomai - kliedesiai, haliucinacijos, kai žmogus praranda realybės pojūtį. Jei simptomai labai sunkūs, gali tekti gydytis ligoninėje.

Šizofrenijos stadijos

Šizofrenija turi tris stadijas - ūmią, stabilizacinę ir stabilią.

Ūmioje stadijoje labai sunkūs pozityvieji simptomai. Negatyvieji simptomai taip pat gali po truputį sunkėti. Ligoniui reikalingas intensyvus gydymas, dažnai net ligoninėje.

Kai pozityvieji simptomai ima lengvėti, pacientas pereina į stabilizacinę stadiją, kuri gali tęstis ilgiau nei šešis mėnesius po ūmaus epizodo pasireiškimo.

Stabiliosios stadijos metu simptomai daugmaž pastovūs, kartais gali netgi visai išnykti. Vieniems pacientams gali pasireikšti tik keli simptomai, tuo tarpu kiti, tos pačios stadijos metu, jaučia įtampą, nerimą, depresiją, juos gali kankinti nemiga.

Ligos eiga

Šizofrenija žmones paveikia skirtingai. Nedaugeliui šizofrenija pasireiškia epizodiškai ir vėliau visai išnyksta. Tačiau daugeliui šizofrenija pasireiškia sunkiau:

  • Beveik du trečdaliai žmonių patiria pakartotinį psichozinį epizodą arba liga atsinaujina (t.y. po tam tikro laiko ligos požymiai ar simptomai pasikartoja);
  • Kai kuriems, po simptomų palengvėjimo ar visiško išnykimo, jie gali sugrįžti dar sunkesne forma;
  • Kitiems šizofrenijos simptomai neišnyksta visą gyvenimą.

Šizofrenijos gydymas

Šizofrenija nėra visiškai išgydoma, bet yra efektyvių gydymo būdų. Gydymas kontroliuoja simptomus ir padeda pacientui jaustis geriau. Jis pradeda bendrauti su šeima ir draugais, kartais netgi gali grįžti į darbą, mokyklą.

Šizofrenija gali būti gydoma:

  • Vaistais;
  • Vaistais ir psichoterapija.

Vaistai

Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti - antipsichoziniai vaistai. Jie kontroliuoja ligos simptomus. Kartais gali tekti išbandyti daugiau nei vienus vaistus, kol rasite jums tinkamus. Įprastai gydymo rezultatus galima pastebėti tik po 10 - 14 dienų nuo vaistų vartojimo pradžios. Gydymo kursą dažnai reikia tęsti ilgai, kartais net visą gyvenimą, siekiant išvengti ligos atsinaujinimo.

Antipsichoziniai vaistai normalizuoja sutrikusią neuromediatorių funkciją - taip gydoma šizofrenija.

Tradiciniai (arba tipiniai) antipsichoziniai vaistai slopina pozityviuosius ligos simptomus, bet nėra tokie efektyvūs kontroliuojant negatyviuosius.

Naujausi (arba atipiniai) antipsichoziniai vaistai kontroliuoja pozityviuosius, slopina negatyviuosius ir gerina kognityvinius simptomus. Jie taip pat gali sukelti kitokius nepageidaujamus reiškinius, lyginant su tipiniais. Jei turite klausimų, susijusių su nepageidaujamu vaistų poveikiu, pasitarkite su gydytoju.

Vaistų pasirinkimą būtina aptarti su gydytoju.

Naujausių antipsichozinių vaistų nepageidaujamas poveikis:

Skirtingi antipsichoziniai vaistai sukelia skirtingą nepageidaujamą
poveikį.
Pacientui gali priaugti svorio, gali atsirasti nevalingi judesiai (apie
nepageidaujamą poveikį skaitykite vaisto informaciniame lapelyje).

Nepageidaujamam poveikiui priskiriama:

  • Nevalingi judesiai - spazmai, trūkčiojimas,
  • Nerimas,
  • Vidurių užkietėjimas,
  • Galvos svaigimas,
  • Burnos džiūvimas,
  • Svorio priaugimas,
  • Mieguistumas.

Nepageidaujamas poveikis gali būti slopinamas mažinant dozę ar keičiant vaistus. Pajutus nepageidaujamą poveikį, reikia kreiptis į savo gydytoją psichiatrą. Gydant šizofreniją galima vartoti ir kitus vaistus, pavyzdžiui antidepresantus - depresijai ar prastai nuotaikai gydyti, benzodiazepiną - nerimui mažinti.

Psichoterapija

Psichoterapijoje naudojamas "kalbėjimasis", kuris kartu su vaistais padeda kontroliuoti šizofrenijos simptomus ir mažina tikimybę ligai atsinaujinti. Galima individuali ar grupinė psichoterapija, šeimos terapija, kognityvinio elgesio terapija, socialinių įgūdžių treniravimas.

Individuali terapija - pokalbiai su psichiatru ar psichologu apie dabartines ir praeities problemas, jausmus, emocijas, santykius.

Grupinė terapija - tai bendravimas su žmonėmis, išgyvenančiais tą pačią situaciją.
Šiose grupėse taip pat lavinami socialiniai gebėjimai.

Šeimos terapija - tai šeimos rūpinimasis jumis. Šeimos švietimas padeda lengviau suvokti šizofreniją bei su ja susijusias problemas. Šeimos nariai mokomi, kaip sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, kaip įvairiais atvejais elgtis su sergančiuoju.

Kognityvinė elgesio terapija - tai patarimai, kaip pakeisti negatyvias mintis pozityvesnėmis. Ši terapija padeda gydant streso, nerimo, depresijos, panikos priepuolius.

Socialinių įgūdžių treniravimas padeda sergančiajam grįžti į darbą, mokyklą ar prižiūrėti save.

Vaistų svarba

Labai svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodyta. Pacientas gali nustoti vartoti vaistus, nes nesijaučia sergantis arba manydamas, jog simptomams sušvelnėjus, vaistų nebereikia.

Kai kurie gali nustoti gerti vaistus dėl nemalonių nepageidaujamų reiškinių poveikio. Labai svarbu, jaučiant juos, pasitarti su gydytoju. Daugelis nepageidaujamų reiškinių gali būti sumažinti pakeitus vaistus, sumažinus jų dozę ar išbandžius kitus gydymo būdus.

Nenutraukite vaistų vartojimo nepasitarę su gydytoju. Daugeliui žmonių juos tenka gerti ilgai, kad liga neatsinaujintų. Nors kartą patyrusiems psichozinį epizodą pacientams, reikalinga 1-2 metų priežiūra. Tie, kurie patyrė daugiau nei vieną, turi gydytis ilgiau nei 5 metus, norėdami išvengti epizodo pasikartojimo.

Pirmieji požymiai

Mokėdami atpažinti pirmuosius ligos požymius, galėsite skubiai pradėti gydymą - tai gali padidinti galimybę pasveikti. Ankstyvaisiais požymiais gali būti:

  • Daug laiko praleidžiate vienas, kompanijoje būnate tylus;
  • Žmonės pastebi, kad dėvite tuos pačius drabužius ar neprižiūrite savęs;
  • Jums sunku susikoncentruoti, nebesidomite savo darbu ar mokslu;
  • Įtarinėjate žmones ar girdite tylius balsus.

Stenkitės išvengti to, kas galėtų pabloginti jūsų situaciją - streso, pykčių su šeima ar draugais, alkoholio ar narkotikų. Norėdami išvengti ligos simptomų, kai kurie ima vartoti narkotines medžiagas ar alkoholį. Šios priemonės tik pasunkina simptomus. Jei jums kyla klausimų, būtinai aptarkite juos su savo gydytoju. Jei manote, jog jums vėl blogėja, pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Jis padės jums susikoncentruoti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos į specialistus.


Psichikos ligos


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9