Vasario 20d. Antradienis

Kasos vėžys

Kasos vėžys

Kasos vėžys yra viena klastingiausių vėžio rūšių, kuri pažeidžia kasą,  esančią už skrandžio ir arčiau stuburo.  Kasa (lot.pancreas) - virškinimo ir endokrininės sistemos liauka, esanti viršutinėje pilvo ertmėje, tarp skrandžio ir užpakalinės pilvo sienos. Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių, kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną. Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir angliavandenius skaidančių fermentų. Kasa taip pat atsakinga už insulino ir gliukagono harmonų, kurie reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, gamybą.

 

Kaip ir kiti organai, kasa yra neapsaugota nuo vėžio.  Yra įvairių tipų vėžiu, tačiau dažniausia - adenokarcinoma. Šios rūšies vėžys veikia ląsteles, kurios gamina virškinimo fermentus. Daug mažiau paplitusios kasos vėžio rūšys - kasos salelių karcinoma, kasos blastoma  ir pseudopapiliariniai navikai.

 

Priežastys ir rizikos veiksniai. Kol kas tiksliai nusakyti, kas sukelia šio tipo vėžį, nėra pakankamai duomenų, tačiau mokslininkai yra nustatę kelis rizikos veiksnius. Rizikos veiksnys yra tai, kas padidina  tikimybę, kad Jums gali išsivystyti vėžys, tačiau tai nereiškia, kad taip būtinai nutiks.  Rizikos veiksniai:

 

  • Rūkymas. Rūkaliai yra nuo 2 iki 3 kartų dažniau tampa onkologiniais ligoniais, nei nerūkantys asmenys.
  • Amžius. Rizika padidėja žmogui, kuris yra vyresnis nei 50 metų.
  • Cukrinis diabetas. Kasos vėžys yra diagnozuotas dažniau diabetu sergantiems žmonėms, nei nesergantiems šia liga.
  • Lėtinis pankreatitas. Lėtinis kasos uždegimas gali padidinti pavojų susirgti vėžiu.
  • Šeimos istorija. Kasos vėžys slypi kai kuriose šeimose. Apie 10 proc. susirgimo atvejų yra siejami su paveldėtų genų mutacijomis.

 

 

Simptomai. Dažnai vėluojama diagnozuoti kasos vėžį, nes ligos simptomai yra taip pat susijęs su daugeliu kitų ligų. Simptomai retai kada pasireiškia pradiniuose etapuose, jie gali atsirasti palaipsniui.



Apie 50 proc. žmonių sergančių šia vėžio forma skundžiasi, kad pagelto odos ir akių obuolių spalva. Kiti kasos vėžio simptomai gali būti tokie:

  • Svorio sumažėjimas
  • Gliukozės netoleravimas
  • Nuovargis
  • Pilvo skausmas ar diskomfortas pilvo srityje
  • Staigus diabetas
  • Rudos ar oranžinės spalvos šlapimas

 


Kai kasa gamina per daug insulino, gali pasitaikyti tokie simptomai, kaip  šaltkrėtis, viduriavimas, bendras silpnumas, raumenų spazmai.

 

 

Tyrimai. Kasos vėžį, kaip jau minėjome, gali būti sunku nustatyti, nes ligos simptomai yra neaiškūs ir labai susiję su kitomis sąlygomis jūsų organizme. Jis retai aptinkamas pradiniuose etapuose, kai yra didžiausia tikimybė visiškai išgydyti. Jei gydytojas įtaria, jums gali būti vėžys, vienas iš pirmųjų žingsnių gali būti apžiūra ultragarsu arba skirtas magnetinio rezonanso tyrimas. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti Jums endoskopiją, kurios metu kitaip, nei ultragarsu, išsamiau įvertintama kasos būklė.



Po biopsijos patvirtinama, ar yra vėžys, ar ne. (Biopsijos metu yra paimamas audinių mėginys ir tiriamas mikroskopu. Gali būti taikomi ir kitokie biopsijos metodai).

 

Gydymas. Yra trijų tipų gydymo metodai sergant vėžiu: chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Gydymas labai priklauso nuo vėžio stadijos, tipo ir apskritai nuo ligonio sveikatos būklės.



Chirurgija taikoma, kada siekiama palengvinti simptomus, kuriuos sukelia vėžiniai susirgimai. Chirurginė procedūra dažniausiai atliekama žmonėms, kurių vėžys gali būti išgydomas. Šios specifinės operacijos metu išimama didelė dalis kasos, dalis skrandžio, plonosios žarnose, tulžies pūslės ir tulžies latakų. Retesni chirurginiai metodai gali būti taikomi tada, kai  šalinama visa kasa.



Iki operacijos, gali būti taikoma chemoterapija ir spindulinis gydymas, tai psiekiant padidinti tikimybę, kad operacija bus sėkminga. Šių tearpijų metu mažėja vėžinių ląstelių. Tačiau vėlgi, šis gydymas taikomas atsižvelgiant į bendrą paciento būklę.


Radioterapinis gydymas. Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato.

 

Chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato. Deja, gydantis chemoterapija neišvengiami tokie šalutiniai poveikiai, kaip plaukų slinkimas ar nuovargis.

 

Prevencija.

  • Mesti rūkyti. Rūkymas yra reikšmingas rizikos veiksnys vėžiui vystytis. Todėl meskite rūkyti, o jeigu nerūkote - tai niekada ir nepradėkite.

Iveikliga.lt


Onkologinės ligos


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Čia galite užsisakyti MANOSVEIKATA.LT savaitraštį!

SKAITOMIAUSI STRAIPSNIAI
NAUJIENOS
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9