Lapkričio 22d. Penktadienis

Neramių kojų sindromas

Neramių kojų sindromas (NKS) - tai lėtinė jutiminė - motorinė liga, pasireiškianti intensyviu, nenugalimu noru judinti kojas ir nemaloniais ar skausmingais pojūčiais jose.

Priežastys

NKS pasitaiko gana dažnai: 6 - 15% asmenims, vyresniems, negu 18 m. amžiaus ir 25% - vyresniems, negu 65 m. amžiaus.
NKS išsivystyti priežasčių gana daug. Nemažos reikšmės turi galvos smegenų dopaminerginių neuronų (jie gamina dopaminą) baltymų ir receptorių pažeidimas. Nukenčia jų funkcija, vystosi NKS simptomai. Ligos pasireiškimą gali sąlygoti galvos smegenų pagumburio hormonų trūkumas. Todėl sergant NKS gali pasireikšti širdies ritmo ar miego sutrikimai, kraujospūdžio svyravimai.

Yra nuomonių, kad NKS išsivystymą lemia opioidų trūkumas organizme. Todėl juos skiriant gydymui kai kurių ligonių būklė pagerėja. Be to, NKS išsivystymas sietinas ir su geležies stoka organizme. Todėl sergant anemija, inkstų nepakankamumu, nėštumo metu gali išsivystyti NKS. Taip pat jis aptinkamas sergantiems diabetu, hipotireoze, reumatinėmis ligomis, vartojant alkoholį ar neuroleptikus, NKS gali būti paveldimas. Pastebėta, kad šia liga 50-60% sergančiųjų nurodo šeiminę anamnezę.

Klinika

NKS pirmą kartą aprašė Tomas Vilis 17 amžiuje, o jo simptomus gerai išstudijavo ir suteikė pavadinimą 1940 m. švedų neurologas Karis Ekbomas.
NKS susergama bet kuriame amžiuje - nuo vaikystės iki senyvo amžiaus. Tačiau dažniausiai liga prasideda jaunesniems negu 50 m. asmenims. Priverstinį norą judinti kojas dažniausiai sąlygoja nemalonūs pojūčiai jose. Ligonis gali jausti, kad jo kojomis plinta impulsai, perbėga elektros srovė, karštis, kad jo kojas bado adatėlės, kad jos niežti, stingsta, kad yra sulaužytos, tampomos, kad jomis šliaužioja kirmėlės, kad kojų venose burbuliuoja kraujas. Ligai progresuojant nemalonūs pojūčiai gali išplisti ir į kitas kūno dalis: rankas, liemenį, veidą. Ligos pradžioje nemalonūs pojūčiai ligonį vargina tik naktį, o ligai pažengus, jie atsiranda ir dienos metu. Todėl toks ligonis negali ilgiau pasėdėti nejudėdamas. Jis negali ramiai atsisėdęs pavalgyti, skaityti, rašyti ar važiuoti mašinose. Todėl ligonis, siekdamas išvengti nemalonių pojūčių, ima vaikščioti. Vaikštant nemalonūs pojūčiai sumažėja ar išnyksta. Tačiau ne visiems ligoniams šis vaikščiojimas padeda, bet jie jaučia nenumaldomą norą vaikščioti ir tiki, kad bus geriau - simptomai sumažės.
Daugumai ligonių NKS turi cirkadiškumą. Nemalonūs pojūčiai ima varginti ligonį vakare, prieš vidurnaktį ar tuoj po vidurnakčio. Ligai pažengus ar esant sunkiai jos formai NKS simptomai ligonį vargina ir dieną, tačiau vakare ar naktį jie sustiprėja.
NKS 3 - 5 kartus dažnesnis pirmos eilės giminaičiams (2,3,6). Ypač sunkios ligos formos yra kai liga prasideda vyresniems negu 50 m. amžiaus asmenims. Daugumai ligonių būdinga natūrali NKS eiga. Pirminis NKS yra lėtinė progresuojanti liga, tačiau skiriant gydymą, gali įgyti remituojančią eigą. Antrinį NKS sąlygoja kitos ligos: nėštumas, inkstų nepakankamumas, anemija. Gydant šias ligas, NKS simptomai mažėja.
Sergantiems NKS būdingi miego sutrikimai. Ligoniai dėl nemalonių pojūčių yra priversti lovoje judėti ar atsikėlę vaikščioti. Ypač miego sutrikimai yra būdingi ligoniams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia NKS forma.
NKS gali varginti ir vaikus. Jiems, kaip ir suaugusiems, būdingi 4 diagnozės kriterijai. Tačiau vaikai, ypač maži, nemoka papasakoti apie nemalonius pojūčius kojose. Todėl juos apibūdina kaip kojų skausmą, kutenimą, voro ar musės bėgiojimą, norą bėgti ir kt. Tačiau gydytojas turėtų atkreipti dėmesį į vaiko miego sutrikimus, šeiminę anamnezę, kojų judesius miego metu (ne mažiau kaip 5 kartus per valandą). Apie galimybę sirgti NKS vaikystėje teigia 40% suaugusiųjų, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė dar esant vaikų amžiuje (2,3).
Diagnozuojant NKS, būtina bendra ligonio apžiūra, neurologinis ištyrimas siekiant atmesti polineuropatiją, radikulopatiją, neuropatiją, mialgiją, kojų mėšlungį, artritus, neuroleptikų ar alkoholio sukeltą pasireiškimą ir kitas ligas.

Gydymas

Ligoniai, jaučiantys NKS simptomus, turi kreiptis į neurologą. Jis diagnozuos ligą, jos priežastis ir skirs adekvatų gydymą. Ligonių gydymui taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės.
Medikamentinis gydymas. Jį skiria tik gydytojas. Vaistų grupių gana daug. Tai dopaminerginiai preparatai, prieštraukuliniai vaistai, narkotiniai (opioidiniai) analgetikai, sedatyviniai narkotiniai preparatai. Geriausią efektą duoda ir dažniausiai skiriami dopamino agonistai. Jei NKS sukelia kitos ligos, būtina jas gydyti.
Nemedikamentinis gydymas. Patartini gydomosios gimnastikos pratimai kojoms, kojų masažas, šiltos ar šaltos vonios prieš miegą, vibracinių priemonių naudojimas, fizioterapinės procedūros: periodinė elektrinė nervų stimuliacija, analgino elektroforezė ir kt. Ligoniams nepatartina rūkyti, piktnaudžiauti kava ir alkoholiu. NKS eigą blogina antidepresantų, antihistamininių preparatų vartojimas.

Apibendrinimas

NKS - tai dažna liga, pasireiškianti priverstiniu noru judinti kojas ar kitas kūno dalis ir nemaloniais pojūčiais jose. Jos priežastys nėra gerai žinomos. Pasitaiko ir antrinių NKS formų: dėl inkstų nepakankamumo, anemijos, nėštumo. Specifinių diagnozinių metodų nėra. Pagrindinės ligos gydymo priemonės yra medikamentinės. Skiriamos ir nemedikamentinės priemonės. Jei NKS pasireiškia sergant kitomis ligomis, gydant pagrindinę ligą būklė gerėja. Ligoniai turi nepiktnaudžiauti nikotinu, kava, alkoholiu.


Nervų sistemos ligos


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9