Rugsėjo 16d. Pirmadienis

Galvos smegenų sukrėtimas

Galvos smegenų sukrėtimas (GSS) kliniškai pasireiškia staigiu ir greitai praeinančiu sąmonės praradimu, trumpalaike amnezija. Tai – dažna būklė (50 atvejų iš 100 000 žmonių per vienerius metus). Lengvais GSS atvejais žmogus sąmonės nepraranda, tačiau trumpam jaučiasi apsvaigęs. Dažniausiai GSS patiria maži vaikai sportuodami ar važiuodami dviračiu. Suaugusieji GSS dažniausiai patiria autoavarijų metu arba griūdami.

Amnezijos sunkumas iš dalies priklauso nuo sąmonės praradimo trukmės ir traumos sunkumo. GSS atveju amnezija būna tiek anterogradinė (negali įsiminti naujos informacijos po įvykusios traumos), tiek retrogradinė, kuri sunkiais atvejais gali apimti kelias paskutines dienas iki traumos. Anterogradinė amnezija paprastai būna trumpesnė nei retrogradinė, po kelių valandų atmintis normalizuojasi. GSS atveju niekada nesutrinka autobiografinė atmintis (pacientas prisimena savo vardą ir gimimo datą), nėra būdingos konfabuliacijos.

Po traumos gali būti trumpalaikių traukulių epizodas, kuris neretai suklaidina gydytojus. Tokių traukulių kilmė nežinoma, tačiau sutariama, kad jiems gydyti nereikia skirti vaistų nuo epilepsijos. Sunkiais galvos smegenų sukrėtimo atvejais gali pasireikšti sumišimo būsena arba delyras.

Paciento būklės įvertinimas

Įvykio vietoje pagalbą teikiantis asmuo pirmiausia turi palaikyti atvirus kvėpavimo takus, įvertinti kaklo traumos galimybę. Jei pacientas skundžiasi kaklo skausmu, būtina kaklo imobilizacija. Rekomenduojama visus GSS patyrusius asmenis įtikinti kreiptis išsamiau išsitirti.

Toliau tiriant pacientus didžiausią dėmesį reikėtų skirti siekiant išaiškinti, ar nėra subdurinės, epidurinės arba parenchiminės kraujosruvos. Kraujosruvų nustatoma mažiau nei 10 proc. GSS atvejų, o neurochirurginė intervencija reikalinga 2 proc. atvejų  Intrakranialinės kraujosruvos nustatomos atlikus nekontrastinę kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atlikti nebūtina.

KT būtina nedelsiant atlikti esant židininiams neurologiniams simptomams, kaip antai hemiparezei, arba ilgai neatgaunant sąmonės. Tačiau net nesunkios traumos atveju, kai nėra židininių neurologinių simptomų, negalime būti visiškai tikri, ar nėra intrakranialinių kraujosruvų. Anksčiau svarbiu intrakranialinio pažeidimo žymeniu buvo laikomi kaukolės lūžiai, tačiau šiuo metu manoma, kad paprastų kaukolės lūžių atveju sugeriama didelė dalis traumos metu atsirandančios smūgio energijos, todėl jie nėra patikimi intrakranialinio kraujavimo žymenys. Vis dėlto kaukolės pamato ir impresiniai lūžiai yra labiau susiję su intrakranialiniais pažeidimais.

Pacientų būklės stebėjimas po smegenų sukrėtimo

Stebėjimo trukmė priklauso nuo to, ar asmuo buvo praradęs sąmonę, nuo amnezijos trukmės ir nuo to, ar yra kitų sužalojimų. Jei neurologinio pažeidimo simptomų nėra, pacientai paprastai stebimi 2 val. ir išrašomi esant galimybei toliau stebėti jų būklę namuose [9]. Naudinga išrašant pacientui paaiškinti, kokiems simptomams atsiradus reikėtų kuo skubiau kreiptis į ligoninę. Tai būtų: stiprėjantis galvos skausmas, pasikartojantis vėmimas, silpnumas, mieguistumas, skysčių tekėjimas iš nosies ar ausų. Pacientus reikėtų supažindinti su dažniausiais liekamaisiais GSS simptomais, paaiškinti, kad pirmosiomis dienomis po traumos dažnai vargina galvos skausmai ir padidėjęs dirglumas. Nėra tikslaus sutarimo, ar reikia žadinti naktį miegančius pacientus siekiant įvertinti jų sąmonės būklę, o, esant nors mažiausioms abejonėms dėl paciento sąmonės būklės, rekomenduojama stebėti ligoninėje. Paprastai siūloma susilaikyti nuo įprastinės veiklos tol, kol nenurims galvos skausmas ir svaigimas, antra vertus, nėra įrodyta, kad ankstyvas aktyvumas būtų kaip nors žalingas.

Iš naujo pasireiškęs mieguistumas, hemiplegija arba afazija, pasireiškę vėlyvuoju potrauminiu laikotarpiu, gali būti vėlyvosios subdurinės arba epidurinės hematomos simptomai, tokiu atveju nedelsiant reikia atlikti papildomus tyrimus. Jei intrakranialinės kraujosruvos nėra, visuomet reikia įvertinti galvos smegenų infarkto, sukelto miego arterijos disekacijos, galimybę.

Hospitalizacijos būtinybę lemia galvos KT rezultatai. 5 proc. GSS atvejų nustatomos mažos paviršinės galvos smegenų sumušimo sritys arba apribotos subarachnoidinės kraujosruvos. Paprastai šie sužalojimai, be galvos skausmo, nesukelia jokių kitų simptomų, tačiau rodo, kad trauma buvo sunki ir tokius pacientus ligoninėje reikėtų stebėti ilgesnį laiką. Kaukolės lūžiai, kertantys meninginės arterijos vagą, yra pavojingi dėl didelės epidurinės kraujosruvos rizikos. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti pakartotinius neurovizualinius tyrimus.

Potrauminis sindromas

Potrauminis sindromas – tai varginantis sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis galvos skausmu, svaigimu, dėmesio koncentracijos pablogėjimu, trunkantis kelias dienas arba savaites po smegenų sukrėtimo. Nurodoma, kad galvos skausmas ir svaigimas mažiausiai vieną mėnesį vargina 90 proc., o ilgiau nei vienerius metus – 25 proc. GSS patyrusių pacientų. Jei simptomai nepraeina per kelias pirmąsias savaites, jie neretai tampa lėtiniai ir atsparūs gydymui. Dėmesio koncentracijos sutrikimai, nustatomi neuropsichologinių tyrimų metu, kai kuriais atvejais gali išlikti kelis mėnesius po smegenų sukrėtimo.

Daugiau nei trečdalis potrauminiu sindromu sergančių pacientų skundžiasi nerimu ir nuotaikos sutrikimais. Dažnai GSS patyrusius pacientus vargina galvos svaigimas. Objektyviais tyrimais nustatomas patologinis vestibulookuliarinis refleksas.

Nustatyta, kad suteikus pacientui informaciją apie liekamuosius GSS simptomus, sumažėja jų pasireiškimo dažnis ir trukmė. Galvos skausmams malšinti rekomenduojama skirti vidutinio stiprumo analgetikų, vengti narkotinių preparatų, varginant galvos svaigimui, siūloma skirti specialius pratimus. Miego, dėmesio koncentracijos sutrikimams, nerimui slopinti skiriama antidepresantų, tačiau jų veiksmingumo įrodymų nepakanka. Migrena sergantiems asmenims smegenų sukrėtimas gali išprovokuoti ilgalaikius galvos skausmų priepuolius.

Rekomendacijos sportininkams

Tiriant sportininkus nustatyta, kad po GSS pažintinės ir motorinės funkcijos visiškai atsinaujina tik po keleto savaičių. Daug nokdaunų patyrusiems boksininkams neretai nustatomas pažintinių funkcijų blogėjimas. Aprašyti reti atvejai, kai pakartotinė nedidelė galvos trauma vaikams gali sukelti sunkią smegenų edemą.

Klinikinės būklės aptarimas

Straipsnio pradžioje aprašytas atvejis – tai smegenų sukrėtimas su kartu pasireiškiančiais traukuliais, tačiau be neurologinių pažeidimų. Dėl to, kad pacientė vyresnė nei 60 m. amžiaus, kad jai buvo veido ir galvos odos nubrozdinimų, be to, buvo ilgalaikė retrogradinė amnezija, tai, remiantis Naujojo Orleano ir Kanados kriterijais/rekomendacijomis, jai reikia atlikti galvos KT. Jei KT nenustatoma jokių pakitimų, tokią pacientę galima išrašyti iš ligoninės, kad toliau prižiūrėtų kitas asmuo. Pirmąją parą po traumos svarbu stebėti pacientės būklę ir, pasireiškus mieguistumui, vėmimui, sumišimui, silpnumui ar sustiprėjus galvos skausmams, nedelsiant vėl vykti į ligoninę. Aprašytu atveju vaistų nuo epilepsijos skirti nereikia, tačiau galėtų būti naudingi nenarkotiniai analgetikai. Su paciente reikėtų aptarti smegenų sukrėtimo pasekmes ir liekamuosius reiškinius, pabrėžiant, kad galvos skausmas, svaigimas ir dėmesio koncentracijos sutrikimai gali išlikti keletą dienų ar savaičių. Gali būti naudinga trumpam pailsėti nuo darbinės veiklos. Kadangi nėra sukurta griežtų potrauminio sindromo gydymo rekomendacijų, ilgalaikiam galvos skausmui ir svaigimui gydyti siūloma skirti įprastinių vaistų skausmui malšinti ar taikyti nemedikamentinius gydymo būdus. Kelias savaites išliekant dėmesio koncentracijos sutrikimams, rekomenduojama atlikti neuropsichologinius tyrimus, siekiant patvirtinti arba atmesti pažintinių funkcijų defektą.


Nervų sistemos ligos


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9