Vaginitas (vulvovaginitas, vaginozė)

Vaginitas - makšties uždegimas. Dažniau yra naudojamas terminas vulvovaginitas, kadangi uždegimas paprastai apima išorinių (vulva) ir vidinių (vagina) moters lytinių organų gleivinę. Vaginito priežasčių gali būti įvairiausių. Jas galima skirstyti į vidines ir išorines, infekcinės kilmės ir ne. Vaginitą gali sukelti iš išorės patekusios bakterijos, virusai, kartais ir spalinės. Dažniausiai moteris vargina natūralios makšties mikrofloros sutrikimas, vadinamas bakterine vaginoze.

Jai būdinga sumažėjimas natūraliai makštyje gyvuojančių laktobakterijų ir labai stiprus padidėjimas anaerobinių bakterijų, dėl ko atsiranda gausių, namalonaus kvapo išsskyrų, makšties niežėjimas, perštėjimas. Candida albicans grybelių sukeltas makšties uždegimas dažnai vadinamas kandidoze, jam būdinga sstiprus niežėjimas ir į varškę panašios, bekvapės išskyros. Makšties mikrofloros sutrikimus gali įtakoti daugelis veiksnių.

Tai ir lytinis aktyvumas, vartojami vaistai, pavyzdžiui antibiotikai, higienos priemonės pakeičiančios natūralų makšties pH, nusilpusi imuninė sistema, hormonų pokyčiai nėštumo ar menopauzės metu. Menopauzei ir po jos būdingesnis atrofinis vaginitas - kai dėl estrogenų mažėjimo makšties gleivinė plonėja, tampa sausa, jautri.

Iritacinis vaginitas - kai gleivinės uždegimą sukelia dirginančios, stipriai pakeičiančios pH higienos priemonės, į vidų naudojamos žvakutės, spermicidai. Dėl pakitusių makšties išskyrų ir uždegimo reikia kreiptis į gydytoją ginekologą, nes bakterinis vaginitas turi būti gydomas antibakteriniais vaistais. Juos gydytojas parenka ištyrus kokia vaginito priežastis.

Kad palaikyti natūralios mikrofloros balansą, reikia rūpintis imuninės sistemos aktyvumo palaikymu, rinktis kuo švelnesnes higienos preimones, nesistengti jų naudoti per daug.