Gegužės 18d. Trečiadienis

Sloga

Sloga

Sloga - viena dažniausių rudens ligų. Šis negalavimas vargina, nes dažnai tęsiasi keletą dienų, o netinkamai gydant gali trukti kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. Sloguoti dažniausiai pradedama, kai į nosies gleivinę patenka virusai. Sloga gali atsirasti ir dėl peršalimo, staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Tik ypač užsigrūdinusiems žmonėms pavyksta išvengti šio negalavimo.
Susiduria kiekvienas

Šaltas ir drėgnas oras nuolat sukelia įvairius negalavimus, tačiau dažniausiai žmones ima kamuoti sloga. Jie gali tik sloguoti arba tai būna gripo, bronchito pranašas. Pasak Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjo Vytauto Glodenio, ši liga pasižymi sezoniškumu. Pacientai sloga dažniausiai serga pavasarį arba rudenį.

"Ji neaplenkia nė vieno, sloga serga ir maži vaikai, ir suaugusieji iki gilios senatvės. Tai nosies gleivinės uždegimas, jis dažnai pasireiškia nusilpus vietiniam ar bendram imunitetui, persišaldžius. Tokiu atveju suaktyvėja mikrofloros veikla, yra pažeidžiamas žmogaus apsauginis mechanizmas ir jis tampa ne toks atsparus virusams", - apie slogą kalbėjo V.Glodenis. Specialistas neslepia, kad sloga dažnai kamuoja ir tam tikrų profesijų atstovus. Yra tam tikros grupės žmonių, kurių imuninė sistema silpnėja dėl darbo sąlygų.

Slogos simptomai paprastai pasireiškia praėjus dviem ar trims dienoms po užsikrėtimo. Dažniausiai vargina tokie simptomai: užsikimšusi nosis, čiaudulys, paburksta sinusų dangalai, peršti gerklę, skauda galvą.

Negalima abejingai žiūrėti į pirmuosius slogos simptomus, nes tai gali būti ir kitų ligų pranašai. Pasak V.Glodenio, sloga kartais perspėja apie infekcines ligas, gripą, skarlatiną ar kokliušą, ji ypač pavojinga kūdikiams. Maži vaikai kvėpuoja pro nosį, tad atsiradus slogai jie negali tinkamai maitintis, būna verksmingi, dūsta.

Sergantiesiems sloga ne visada pakyla temperatūra arba ji būna nedidelė, kūdikiams ir vaikams ji gali pakilti iki 38 laipsnių.

Sudėtingos komplikacijos

Slogos simptomai dažniausiai tęsiasi nuo 2 iki 14 dienų, bet du trečdaliai ligonių pasveiksta per savaitę. Jei liga trunka ilgiau kaip dvi savaites, reikia kreiptis į specialistą. Sergant sloga dažnai pasireiškia antrinės bakterinės infekcijos, jos sukelia vidurinės ausies ar sinusų uždegimą, reikalaujantį gydymo antibiotikais. Temperatūra, sinusų srities skausmas ir skrepliavimas rodo esant komplikacijų, dėl jų reikia kviesti gydytoją.

Ūmi sloga dažniausiai trunka apie savaitę. Šio negalavimo priežastys gali būti virusai, o kartais - mikrobai. Dažnai ja užsikrečiama žmonių susibūrimo vietose.

"Ūmi sloga pasireiškia staiga ir turi tris stadijas. Pirmoji - pradinė - stadija gali trukti vieną ar dvi paras. Paburksta nosies gleivinė, ligonis jaučia kutenimą nosyje, ji atrodo lyg būtų sausa. Antroji stadija vadinama išskyrų padaugėjimo periodu, tada nosis pradeda "bėgti", ašaroja akys, jos bijo šviesos. Trečioji stadija - atsiranda gleivių ir pūlingų išskyrų, jos valosi ir tai gali trukti apie savaitę. Jei per savaitę ar dešimt dienų sloga nepraeina, ji gali tapti lėtine. Posakis: "Gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma - per septynias dienas" gana dažnai pasitvirtina, išskyrus rimtesnius atvejus, kai atsiranda komplikacijų", - apie ligos eigą pasakojo gydytojas V.Glodenis.

Lėtinė sloga atsiranda po užsitęsusios arba blogai gydytos ūmios slogos. Žmogaus imuninė sistema būna nusilpusi, ji nebegali taip gerai kovoti su liga kaip anksčiau. Lėtinės slogos simptomai nebūna itin ryškūs. Nors nosis užgulta, kvėpuoti sunkiau, bet simptomai nėra tokie varginantys kaip ūmios slogos.

"Tokios slogos nereikia ignoruoti, nes ji keletą kartų per metus gali sukelti besikartojančias slogas, o ir komplikacijų gali atsirasti. Išplitusi sloga gali paveikti sinusus, dėl to susergama sinusitu, gali prasidėti ir ausų ar balso stygų uždegimai, bronchitas, trachėjitas, laringitas", - perspėjo "Sekundės" pašnekovas.

Ligą gydo šeimos gydytojas, tačiau atsiradus komplikacijoms, ligonio būklei negerėjant, jis turi būti siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistus. Jie gali paskirti tam tikrus tyrimus, atlikti reikalingas procedūras. Dažnai tenka siurbti ar plauti susikaupusias išskyras.

Viena iš dažnai pasitaikančių slogos komplikacijų - sinusitas. Kadangi sinusai išsidėstę apie nosį, tad jie susisiekia su gleivine ir infekcija plinta. Vystosi uždegiminė reakcija, vėlesnės jos stadijos yra pūlingos, tad ligoniui tenka plauti nosį, skirti antibiotikus.

Pasak gydytojo V.Glodenio, itin pavojinga, jei negydoma infekcija pereina į akiduobę, vidinę kaukolės dalį, tokiu atveju gali prireikti operacijos.

Gydymo subtilybės

Užsitęsus nosies užgulimui, reikia atkurti kvėpavimo funkciją. Gydytojas V.Glodenis pataria į nosį lašinti gleivinę sutraukiančių lašų, jie pagerins kvėpavimą, sumažins galvos skausmą.

Lašai veikia 6-8 val., todėl lašinami 3-4 kartus per dieną.

Aerozoliniai preparatai veikia apie 12 valandų, todėl purškiami į nosį du kartus per dieną. Lašų į nosį negalima lašinti ilgiau nei 7-10 dienų dėl šalutinių poveikių nosies gleivinei. Ilgai juos vartojant gali išsivystyti medikamentinė sloga, nepataisomai pakis nosies gleivinės epitelis, žus virpamojo epitelio plaukeliai. Ilgą laiką lašinant vaistus jų poveikis susilpnės, nosies gleivinė išsausės, trūkinės, dar daugiau burks.

"Atsargiai reikia rinktis vaistus kūdikiams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes vaikų nosies gleivinė jautresnė. Kadangi jie kvėpuoja pro nosį, prieš kiekvieną maitinimą reikėtų balionėliu ištraukti nosyje esantį sekretą. Galima naudoti ir jūros vandenį, jis nėra kenksmingas, į nosį jį reikėtų purkšti 2-3 kartus per parą", - patarė specialistas.

Suaugusieji dažnai slogą vadina nerimta liga, tad nesigydo. Gydytojas V.Glodenis pataria pagalvoti, kaip neužkrėsti bendradarbių ir artimųjų. Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl susirgęs sloga pirmas dvi paras ligonis turėtų praleisti namie.

Žinoma, galima išeiti į lauką, tačiau reikėtų vengti žmonių susibūrimo vietų, nes lašeliniu būdu perduodama infekcija itin lengvai galima užkrėsti vaikus.

Patarimai sloguojančiajam

Ne tik vaistai, bet ir įvairios rekomendacijos padeda kovoti su liga. "Sekundės" pašnekovas pataria nepamiršti liaudiškų priemonių. Spanguolių, aviečių arbatos, kojų vonelės, garstyčių kompresai padės greičiau pasveikti.

Ligoniui reikia gerti daugiau skysčių, papildomai vartoti vitamino C, polivitaminų. "Svarbu nepamiršti gerti daug skysčių. Sergantis žmogus prakaituoja, tad rekomenduojama skysčių paros norma yra trys litrai. Sloguojant reikėtų valgyti kuo įvairesnių maisto produktų. Ligonis turėtų gauti daržovių, vaisių bei produktų, kuriuose yra baltymų, angliavandenių ir mineralų", - patarė gydytojas V.Glodenis.

Sloguojant reikia vengti vartoti daug pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Suslogavę ligoniai turėtų rinktis lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Reikėtų vengti riebių ir aštrių patiekalų, alkoholio. Vaistažolių arbatas rekomenduojama pagardinti medumi.

Senoliai rekomenduoja sergantiesiems 5-6 kartus per dieną gerti po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių. Galima gerti ir pieną, kuris buvo virintas įdėjus į jį smulkintą česnako skiltelę.

Ligonis turėtų vengti fizinio krūvio, stresų. Reikėtų dažnai plauti rankas šiltu vandeniu su muilu. Čiaudėti ir kosėti reikia prisidengus nosine, geriausia - vienkartine. Susirgus sloga nereikia delsti, kad ji netaptų lėtine ir nesukeltų komplikacijų.

Neringa Sirtautienė


Ausų, nosies, gerklės ligos


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9