Norint išsiaiškinti padidinto verksmingumo priežastis, reikia atkreipti  dėmesį į keletą svarbių detalių - jūsų amžių, ar verksmingumas vargina nuo pat mažens ar prasidėjo konkrečiu laikotarpiu, kokios aplinkybės sąlygojo jo atsiradimą, kokie papildomi simptomai lydi jo pasireiškimą. Jei emocinis labilumas Jus vargina nuo mažens, jis gali būti vertinamas kaip Jūsų asmenybės bruožas. Literatūroje tai vadinama įvairiais terminais - emocine konstitucija, reaktyviniu labilumu ir t.t.,  bet kokiu atveju, tai asmenybės bruožas, pasireiškiantis kartu su dirglumu, įžeidumu bet kokiame gyvenimo tarpsnyje, sukeliamas nežymių išorės ar vidinių priežasčių. Jei verksmingumas vargina epizodiškai ir jo pradžia pakankamai konkreti, reikėtų pagalvoti apie nerimo, depresijos arba lėtinio nuovargio sutrikimus. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į papildomus simptomus. Nerimui būdinga nerimastinga nuotaika, laukimas kažko blogo, susierzinimas, įtampa, įvairios baimės, nemiga, susilpnėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis ir visa eilė somatinių ("kūniškų") pojūčių - skausmai raumenyse ir padidėjęs jų tonusas, šalčio - karščio bangos, silpnumas, juntamas padažnėjęs širdies plakimas, spaudimas krūtinėje ir oro trūkumas, įvairūs diskomforto pojūčiai pilve, sausumas burnoje, prakaitavimas, plaukų slinkimas ir daugelis kt.  Jei šie simptomai užsitęsia ilgiau nei juos provokuojanti situacija, jie gali tapti liguisti, trikdyti žmogaus funkcionavimą. Padidintą verksmingumą kaip depresijos simptomą, galima atpažinti iš kitų depresijai būdingų apraiškų - fizinių (miego, apetito, energijos, libido), emocinių (bloga nuotaika, nerimas) ir kognityvinių (kaltė, pesimistinis ateities įsivaizdavimas, suicidinės mintys) požymių. Jei padidintas verksmingumas pradėjo varginti  ne vėliau kaip 1m. po gimdymo, ir kartu su minėtais depresijos simptomais kankina nepilnavertiškumo jausmas, nepaaiškinama baimė sužaloti kūdikį ar save, pastovus kaltės jausmas prieš kūdikį ir aplinkinius, kad nesugebat pasirūpinti kūdikiu taip, kaip turėtumėt, reikėtų pagalvoti apie pogimdyminę depresiją. Jei Jums 45-55m., ir padidintas verksmingumas prasidėjo kartu su nuovargiu, depresija,  nemiga, baime, vegetatyviniais sutrikimais - karščio bangomis, tachikardija, pakilusiu arteriniu kraujo spaudimu, migrena, skausmais širdies plote ir kt., trofiniais sutrikimais - vaginitu, gleivinės sausumu, padidėjusiu kaulų trapumu, skausmais šlapimo pūslėje; t.p. dažnai padidėjusia kūno mase - reikia pagalvoti apie klimakterinį sindromą. Dėl kai kurių moterų centrinės nervų sistemos pernelyg jautrios reakcijos į hormoną progesteroną, gaminamą kiaušidžių iškart po ovuliacijos, aštuonioms iš dešimties vaisingo amžiaus moterims pasireiškia premenstruacinis sindromas. PMS būdingi fiziniai negalavimai (tinimas, galvos skausmas, odos bėrimas), ir emociniai simptomai (nuotaikos svyravimas, depresija, nerimas, irzlumas, verksmingumas). Tai neretai smarkiai sutrikdo kasdienį moters gyvenimo ritmą. Esant padidintam emociniam labilumui ir verksmingumui taip pat reikia neužmiršti galimo skydliaukės hormonų koncentracijos padidėjimo. Jis pasireiškia padidintu susijaudinimu, verksmingumu , nemiga, širdies permušimais, padidintu prakaitavimu, karščio pojūčiu, galūnių drebėjimu, dažnu tuštinimusi, svorio netekimu, raumenų silpnumu, išsprogusiomis akimis. Pulso padažnėjimas jaučiamas netgi poilsio metu arba miegant. Sunkiais atvejai išsivysto virpančioji aritmija, inkstų pažeidimai, organizmo išsekimas. Be minėtų vidinių faktorių, reikia pagalvoti apie savo darbo sąlygas, krūvį, darbo poilsio režimą. Jei ilgai dirbate be poilsio, nepaisydama teisingo dienos režimo, miego ir sveikos mitybos taisyklių padidintas verksmingumas gali būti vienas iš pervargimo požymių. Jam būdinga -  silpnumas, fizinis ir psichinis nuovargis, įtampa, nerimas, nuotaikų kaita,  emocinis labilumas, vegetacinės sistemos sutrikimas, padidintas prakaitavimas. Išvardinti psichiniai ir somatiniai sutrikimai yra tik maža dalis, kas gali sukelti padidintą verksmingumą. Norint teisingai jį įvertinti ir parinkti tinkamiausią gydymą reikėtų pradėti nuo bendros praktikos gydytojo konsultacijos ir atitinkamų tyrimų. Sėkmės Dalia Pečiukaitienė