Medozonas, UAB

Ozonoterapijos klinika   MEDOZONAS

Ozonoterapijos klinikoje Medozonas taikomas visas ozono įvedimo būdų spektras:
•    Didžioji ir mažoji аutohemoterapija;
•    Intraveninė ozonuoto fiziologinio tirpalo infuzija;
•    Dujų mišinio įvedimas po odą, į raumenis, į sąnarius;
•    transaurikulinės, rektalinės ir vaginalinės insufliacijos;
•    ozonuoto vandens ir aleijaus vidinis ir išorinis vartojimas;
•    srovinis gazavimas plastikiniame maiše;

Ozonoterapijos efektai

Baktericidinis ir priešvirusinis  ozono poveikis apima visas kenksmingas mikrofloros rūšis. Veikiant ozonui, tiesioginės bakterijų ir virusų žūties priežastys yra: vietinis jų apvalkalo ardymas, baltymų struktūros ir dauginimosi laužymas. Grybelius, pirmuonius, kirmeles traiško ozono dezinfekcinis aktyvumas.

Priešhipoksinis ozono poveikis – tai vienas iš galingiausių sisteminių ozonoterapijos efektų. Jis greitina ir gerina deguonies pristatymą tiesiogiai ląstelėms ir skatina ADF atsiradimą ir pašalinimą.

Deguonies transporto stimuliavimas. Atjaunėję eritrocitai darosi elastingi, landūs, kapilarai atsiveria, užsispiręs hemoglobinas – sukalbamas: lengvai atiduoda deguonį, atsiranda azoto oksidas (prisimenate viagrą?) – kraujagyslių atpalaidavimo faktorius, nusiima krūvis nuo stambių kraujagyslių.

Deguonies apykaitos pagreitinimas ląstelėse pakelia antioksidantinės apsaugos galingumą. Atrodytų nelogiška stiprinti priešą? Tikslas – geru smūgiu atstatyti pusausvyrą ir pagyventi taikoje.

Priešuždegiminis  оzono poveikis. Pridūsę audiniai prisisotina deguonimį, nutrūksta uždegimą palaikančių medžiagų gamyba, žūsta net patys atspariausi ir baisiausi - tokie kaip dujinės gangrenos sukelėjai – anaerobai (jie gali gyventi tik be deguonies).

Nuskausminantis ozono efektas gana greitas ir išreikštas. Jis tiesiogiai oksiduoja – „užčiaupia“ algopeptidus – baltymus, „klykiančius“ iš pakenkimo vietos smegenims apie skausmą.

Kraujo reologinių savybių gerinimas. (mažina klampumą ir trombų atsiradimo galimybes) Suleistos į kraują mažos ozono dozės atstato ląstelių paviršių elektros krūvį ir neleidžia sulipti. Vietinis aukštų ozono dozių panaudojimas atvirkščiai – stabdo kraujavimą.

Organizmo imunino atsako sustiprinimas. Ozonas  veikia leukocitus-karius, grąžina jiems jėgas kovoti su priešais.

Dezintoksikacijos efektas ryškiai išreikštas: kepenų ląstelės sėkmingai traiško nuodus, inkstai – filtruoja, kvėpavimo takuose ir žarnyne apsigyvena apsauginės bakterijos.

Pagrindiniai ozonoterapijos taikiniai

• Каrdiologija: išeminė širdies liga, aterosklerozė, hipertoninė liga, reumatas;
• Pulmonologija: chroninė obstrukcinė bronchopulmoninė liga, bronchinė astmas, tuberkuliozė
• Gastroenterologija: chroninis gastritas, kolitas, skrandžio ir 12-pirštės žarnos opaligė, hepatitas,cholecistitas,pankreatitas,kepenų cirozė,žarnynodisbakteriozė;
• Bendroji terapija: cukraligė ir jos komplikacijos –mažina priklausomybę nuo insulino, alerginiai susirgimai,anemijos;
• Chirurgija: minkštųjų audinių, kaulų pūlingi procesai,septinė būklė, arterijų ir venų patologija su trofiniais sutrikimais – ilgai negyjančios žaizdos,trofinės opos;
• Urologija: uretritas, prostatitas su potencijos sutrikimais, cistitas, pielonefritas, glomerulonefritas, potencijos problemos;
• Akušerija ir ginekologija: vaginitas, cervicitas, adneksitas, gimdos kaklelio erozijos, nėščiųjų anemijos ir toksikozės; vaisiaus hipoksinė būklė;
• Neurologija: galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, vegetodistonija, išeminių insultų reabilitacija, discirkuliacinė encefalopatija, chroninio nuovargio sindromas, intrakranialinė hipertenzija, migrena;
• Dermatologija ir venerologija: psoriazė,grybėliniai susirgimai, herpesas, ekzema, furunkuliozė, lytiniu būdu plintančios ligos ir jų komplikacijos (chlamidiozė, gardenereliozė, gonoreja, ureaplazmozė, trichomoniazė, kandidomikozė);
• Infekcinės ligos: ūmus hepatitas, organizmo reabiltacija po infekcinių ligų, helmintozių, liambliozės;
• Оsteoartrologija: reumatoidinis artritas, stuburo osteochondrozė, nespecifinis artritas, artralgija, artrozė;
• Коsmetologija: nutūkimas, celiulitas, lipodistrofija, odos atjaninimas, raukšlių,kraujagyslinių „žvaigždučių“ šalinimas.
• Оnkologija: оzonoterapja efektyvi šalinant spindulinės ir chemioterapijos pasekmes
• Sportinė medicina: nervų-raumenų aparato pertempimų profilaktika ir gydymas, psichoemocinio atsparumo stresams užtikrinimas ir palaikymas.

Turite kitų problemų? Skambinkite!

86 90 11888, Žygimantų g. 8, kab.105 , Vilnius     www.medozonas.lt

Kas yra ozonas - O3?

Iš fizikos kurso žinome, kad ozono sluoksnis, esantis 14-20 km aukštyje, saugo mūsų planetą nuo kenksmingų Saulės spindulių. Didelis pavojus iškyla gyvybei, kai tas sluoksnis sumažėja, o dar didesnis – kai jame atsiranda vadinamos “skylės”.

Perkūnijos metu dalis ozono patenka į atmosferą, nusileidžia žemyn ir staiga oras  prisipildo “dangiško kvapo”. Ozonas graikų k. ir reiškia “kvepiantis”. Po perkūnijos jaučiasi gaivumas ir švara. Tas labai nedidelis ozono kiekis išvalo orą ir tampa lengva kvėpuoti. Mieste tas malonumas trumpas, arba net nesijaučia dėl oro užterštumo. Smogo dvokas “užmuša” ozono kvapą. Tik kaime ozonas jaučiamas stipriau…ir jis kvepia švelniu nuvytusių rožių aromatu. Tas kvapas patinka visiems be išimties. Sakoma, kad nuo jo atsigauna širdis…Kodėl? Todėl, kad skildamas ozonas O3 išskiria deguonį būtiną visoms gyvoms būtybėms. Deguonies ypač trūksta miesto žmogui. Mes skundžiamės sveikata, nes mūsų ląstelės badauja – joms trūksta deguonies.

Dabar mokslas daug žino apie ozono poveikį sveikatai. Sukurta Pasaulinė ozonoterapeutų asociacija, leidžiama daug mokslinių žurnalų, knygų, studijų, rengiamos mokslinės konferencijos, daugelyje šalių klinikose taikoma ozonoterapija, o specialistai kuria vis naujus ozono taikymo metodus.

Įrodyta, kad ozonas efektyviai naikina patologinius mikroorganizmus. Itin mažos ozono dozės (kaip ir gyvatės nuodų ) nesukelia pavojaus gyvoms ląstelėms, o mikroorganizmai – virusai, mikrobai, parazitai, įvairūs grybeliai –beveik visų mūsų ligų sukėlėjai.

Ozonas taikomas daug kur. JAV, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje ir kitose valstybėse pasitikėjimas ozonu pastoviai auga: juo valomas geriamasis vanduo, baseinai, miestų vandentiekiai, ligoninėse – medicininiai instrumentai.

Tačiau vanduo dar labai daug kur valomas aktyviuoju chloru. Nors ir sunaikina dalį mikroorganizmų vandenyje, aktyvusis chloras turi neigiamą poveikį sveikatai - jo “dėka” užkalkėja ne tik mūsų kraujagyslės, bet ir vamzdynai. Tačiau iš įpročio žmonių sąmonėje chloras laikomas “patikimesniu” už ozoną.

Lietuvoje jaučiamas didelis informacijos apie ozoną ir ozonoterapiją trūkumas. Gal todėl ozonas nėra plačiau panaudojamas. Žinių stoka iškreipia informaciją, o kai kada tos žinios net falsifikuojamos. Kalbėti apie ozono pavojingumą ar nuodingumą nepagrįsta ir beprasmiška. Dabar, kai taip trūksta saugių profilaktikos ir terapijos metodų, - ozonas galėtų daug kur išspręsti senas opias problemas. Ozonas - saugesnis, jo poveikis netoksiškas. Labai mažos ozono dozės pagerina daugelio sunkių ligonių gyvenimo kokybę, ypač sergant tokiomis sunkiomis ligomis kaip diabetas, psoriazė, kitos odos, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių, ligos.  Ozonoterapijoje taikomos minimalios ozono dozės, ne ką didesnės nei tos, kurios ateina iš dangaus perkūnijos metu. Ozonas nepretenduoja į panacėją, bet…gaila, kai žmonės ir įmonės, kurios galėtų taikyti ozoną vandens ir oro valymui, neturi pilnos informacijos arba yra suklaidinti mitais apie tariamą ozono pavojų.

Tas teorines baimes kelia trečiasis ozono O3 atomas - aktyvusis deguonis. Jo kiekis ozonoterapijoje yra griežtai dozuojamas. Oksiduojasi – tai yra sunaikinamos ne ląstelės, o virusai, bakterijos, parazitai, nes jie neturi membraninės apsaugos nuo ozono poveikio. Štai tame ir yra gydomoji ozono reikšmė.

Žmogaus ląstelės turi imuninę sistemą ir oksidacijos nebijo. Bet tik tada, kai ta imuninė sistema yra stipri. Tačiau net ir tuo atveju žmogaus ląstelėms mikro dozės ozono yra nepavojingos, nes pirmiausia ozonas oksiduoja tas ląsteles, kurios yra negyvos, pažeistos, apkrėstos virusais…ir  sunaikina pačius patologinius orgnizmus.

Vadinasi, minimaliai dozuojamas ozonas ne tik nekenkia, bet gydo. Ozonoterapeutai su savo “medžiaga” dirba itin atsakingai ir skrupulingai. Jie rekomenduoja ozonuotą vandenį ligų profilaktikai ir sveikiems. Juk visi prisivalgo toksinių medžiagų su maistu. Ozonuotas vanduo “sunaikina” toksinus virškinamajame trakte ir skrandyje.

Nuostabi ozono savybė yra ta, kad jis aprūpina organizmą deguonimi. Ne visi žino, jog būtent deguonies bijo ir nuo jo žūsta visi patologiniai mikroorganizmai, sukeliantys vėžį,diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, tromboflebitą, psoriazę ir daugelį kitų vadinamų “nepagydomų” ligų.

Ozonoterapija įgyja vis daugiau pasitikėjimo. Mokslininkai perspėja - Saulės aktyvumas didėja…Klimato atšilimas jau nebekelia abejonių…Iš tiesų, kas bus, kai ims trūksti oro…? Širdininkams jo trūksta kasdien. Ozono debesėlis praverstų namuose labai daug kam. Kas turės tą debesėlį, tas per karščius turės kuo kvėpuoti.

Kol kas visi tiki, kad deguonies dar yra pakankamai…Deja, deja… Kaip namuose pasigaminti ozoną? Ozono gaminti patiems nereikia. Yra aparatėliai skleidžiantys dozuotą ozoną. Jis tiesiog būtinas ten, kur daug žmonių, kur oras užterštas. Jis reikalingas ir ofisuose, įmonėse, infekcinėse ligoninėse.

Esame sudaryti 75 % iš vandens, o ką geriame? Šulinių vanduo baisiai užterštas nitratais, nitritais ir tais pačiais pavojingais mikroorganizmais. Tai faktas, kurį su nerimu skelbia patys higienistai. Vadinasi kaimo žmogui Dievas Perkūnas jau nepadeda, - jiems irgi reikia ozono pagalbos.

Dabar išplito vandens pramogos, baseinuose laiką leidžia šeimos su mažais vaikais. O koks ten vanduo? Kuo kvėpuoja vaikai (per odą ir plaučius) valandų valandas?

Todėl labai gerai būtų ozonuoti baseinų ar pirčių vandenį kaimo turizmu užsiimančioms įmonėms. Tai būtų puiki papildoma paslauga žmonių sveikatai.

Pasaulinė sveikatos organizacija jau kelinti metai gąsdina pandeminio gripo pavojumi. O kas bus, jeigu tas gripas ateis? Kas mus apsaugos. Kas? Tik ozonas.

Ozono reikia ir reikės ne tik žmonės, bet galvijams, paukščiams. Turėdami tą “kvepiantį debesėlį” fermoje apsaugosime galvijus nuo pandemijos grėsmių ir paukščių gripo.

Mieste žmonės gyvena kartu su savo keturkojais draugais ir užsikrečia jų parazitais.  Kas trukdo jau šiandien kavinėms ar restoranams pasiūlyti savo lankytojams stiklinę šviežio ozonuoto vandens? Tai originali ir skalsi paslauga.

Ozono naudojimo istorija.

Ozonas, kaip antiseptinė priemonė, buvo naudojamas dar XX a. pradžioje (Vokietijs, JAV), tačiau sistematiški tyrimai ozonoterapijos srityje prasidėjo aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai kasdienėje medicinos praktikoje atsirado ozonui atsparios polimerinės medžiagos ir patogūs dirbti ozonavimo įrenginiai. Domėjimasis ozonu stiprėjo kaupiant vis daugiau duomenų apie biologinį ozono poveikį organizmui ir gausėjant pranešimų iš įvairių pasaulio klinikų apie sėkmingą daugelio ligų gydymą ozonu. Šiuo metu pasaulyje plačiai veikia tarptautinė ozono asociacija, kurį yra surengusi 13 tarptautinių kongresų. Pastaraisiais metais tarptautiniai ozonoterapijos kongresai įvyko: Niujorke (1989), Havanoje (1989), Monake (1991), San Franciske (1993), Lilyje (1995), Kiote (1997), Nižnij Novgorode (1995). Tarptautinės ozono asociacijos kongresuose dalyvauja įvairių specialybių gydytojai iš Vokietijos, JAV, Japonijos, Italijos, Rusijos, Ispanijos, Anglijos, Ukrainos...

http://ozonetherapy.dtn.ru

Ozonas Kuboje

Nuo 1985 m. Kubos medikai ir chemikai atliko plačiausius pasaulyje ozono naudojimo tyrimus ir padarė Kubą lyderiu šioje srityje. Nepaisant ribotų galimbių, Kubos mokslininkai sukaupė daugybę mokslinių ir klinikinių duomenų apie medicinos ozoną ir pasidalijo savo žiniomis regioninėse ir tarptautinėse medicinos konferencijose.

Šį tyrimą inicijavo ir rėmė Ozono departamentas prie Nacionalinio Havanos mokslinių tyrimų centro. Gydytojai aktyviai taiko ozonoterapiją klinikose ir ligoninėse – tai yra Nacionalinės ozonoterapijos programos dalis. Nuo 1985 iki 1994 m. daugiau nei 25000 kubiečių ir užsieniečių buvo gydomi ozonoterapija medicinos įstaigose. 1994 m. Ozono departamentas persikėlė į erdvias patalpas Havanos pietuose.

Kubos medikai šiuo metu taiko šias procedūras:

1) Didžioji autohyemoterapija: angina, artritas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, herpis, ŽIV;

2) Rektalinė insufliacija: žmonėms, kurių venos sunkiai aptinkamos;
3) Galūnių šlakstymas: nusidegimai, fungusas, gangrena, opos, žaizdos;

4) Tiesioginė injekcija: kraujo apytakos problemos, injekcija į sąnarius sergant artritais;

5) Ozonuotas aliejus: aknė, atleto pėda, bičių įgėlimai, fistulos, gingivitas, fungusas, herpis, vaginitas, dermatitas, opos, gastritas;

Publikuoti Kuboje atliktų tyrimų rezultatai:

* Artrozė (1990): 89% iš 208 pacientų nebeskundžia skausmais.
* Aterosklerozė (1988): 73% iš 30 pacientų žymiai pagerėjo;
* Atleto pėda: 96 pacientams iš 100 po 10 dienų naudojimo ozonuoto aliejaus liovėsi buvę visi simptomai;
* Nusidegimai: 25 pacientams buvo atlikta autohemoterapija. Infekcijos ar uždegimų nebuvo.
* Diabetas: 93% iš 47 pacientų nebuvo atlikta kojų išemijos operacija.
* Dvylikapirštės žarnos opa: 80% iš 20 buvo išgydyti ozonuotu vandeniu.
* Akių liga: 85% iš 40 pacientų, sergančių akių atrofija, žymiai pagerėjo;
* Giardija: 92% iš 50 pacientų buvo išgydyti ozonuotu vandeniu;
* Juosiančioji dedervinė: 15 suaugusiųjų buvo išgydyti po metus trukusio gydymo;
* Hiperholesterolemija (1985): 22 pacientams holesterolio lyugis krito 19,8%;
* Išeminė cerebralinė ir kraujagyslių liga (1988): 88% iš 120 gerokai pagerėjo;
* Osteoartritas: 93% iš 60 pacientų po 10 savaičių dingo visi simptomai;
* Pigmentinis retinitas (1985): 89% iš 200 pacientų po 2 metų gydymo gerokai pagerėjo;
* Reumatinis artritas (1988): po injekcijų į raumenis 17 pacientų pagerėjo;
* Senovinė silpnaprotystė: 85% iš 30 pacientų pagerėjo atlikus rektalinę insufliaciją;
* Varikozinės opos: 120 pacientų buvio išgydyti per 15-30 dienų;

Šaltinis: http://www.anti-aging-today.org/oxygen/ozone/docs/cuba-altman.htm

Daktaras Gaetano Morello (JAV)
Ozonoterapija: nauji pasiekimai gydant nugaros ligas

Terapeutinis ozono poveikis

Ozonas gydo: jis daro antibakterinį, antivirusinį ir antigrybelinį poveikį. Dažniausiai jis naudojamas valant vandenį. Jei perkate vandenį buteliuose, turėjote pastebėti9 užrašą etiketėse: apdorota ozonu.

JAV sveikatos apsaugos ministerijos patvirtina, kad ozonas naikina 99,9992% patogeninių mikrobų.

Daugiau kaip 7000 Vokietijos gydytojų gydo įvairuiausias ligas ozonu.
Italijoje chirurgai, atliekantys pasistūmėjusių diskų operacijas, gydo šią patologiją specialiu mišiniu. Daktaras Cesare Verga 1984 m. sukūrė metodiką, kurią sėkmingai taikė daugiau kaip 6000 pacientų. Dr. Vergos manymu, operacija nepašalina ligą sukėlusios priežasties. Iš tikrųjų ji tik kompensuoja biomechaninį stuburo pasistūmimą. Ozonas, kitaip tariant metodas „Dioskan“, kaip jį vadina Italijoje,  - yra naujas disko dislokacijos gydymo metodas, leidžiantis išspręsti tiek biologinį, tiek biomedicininį patologijos aspektą. Dr. Vergos teigimu, ši metodika 95% atvejų yra sėkminga. Čia keletas priežasčių, kodėl šis metodas laikomas tiek efektingu:

1. Nėra kontraindikacijų;

2. 95% atvejų sėkmingas rezultatas;

3. Pacientui nereikia reabilitacijos;

4. Nėra pašalinių efektų.

...Mes nelaukiame stebuklo - mes jį darome...

Kur naudojamas, indikacijos, kontraindikacijos.

Chirurgija

abscesai, žaizdų infekcija, septinės būsenos, peritonitas, pragulos, nudegimai, ilgai negyjančios žaizdos, trofinės žaizdos, lėtinis osteomielitas, tromboflebitas, apatinių galūnių kraujagyslių obliteracija, kardiochirurginės invazijos.

Terapija

lėtinis gastritas, kolitas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, reumatas, artritai ir artrozės, išeminė širdies liga, alerginės ligos, viršutinių kvėpavimo takų ligos, cukraligė.

Akių ligos

regimojo nervo atrofija, tinklainės atrofija, ragenos traumos.

Infekcinės ligos

virusinės ligos, taip pat hepatitai.

Venerinės ligos

ligos, paprastai perduodamos lytiniu būdu, ir jų komplikacijos.

Urologija

pielonefritas, cistitas, uretritas, prostatitas.

Dermatologija

furunkuliozė, piodermija, herpesas, grybeliai, sklerodermija, psoriazė, neurodermitas, egzema, raudonoji plokščioji dedervinė.

Kosmetologija

spuogai, celiulitas, vietinė lipodistrofija, alopecija.

Akušerija ir ginekologija

lytinių organų uždegimai, nėščiųjų toksikozės, anemija, gresiantis persileidimas, nevaisingumas.

Sportinė medicina

gerėja aerobinė medžiagų apykaita ruošiantis varžyboms, trumpėja atsistatymo laikotarpis.
sportinių traumų gydymas, depresinių būsenų švelninimas.

Neuropatologija

smegenų kraujo apytakos pažeidimai, periferinės nervų sistemos ligos, migrena.

Stomatologija

stomatitas, paradontozė, pulpitas.

Anestezija, reanimacija, intensyvi terapija

homeostazės pažeidimų korekcija po operacijos ir reanimacijos, detoksikacinė ozonoterapija.

Kontraindikacijos

Ūmus miokardo infarktas, kraujavimas, hipertireozė, mėšlungiai, trombocitopenija, alergija ozonui.

Gydomojo ozono poveikio metodai

Vietinė ozonoterapija – tai pirmiausias ozonoterapijos taikymo medicinoje metodas. Didelė ozono koncentracija dezinfekuojama, maža – padeda epitalizacijai ir greičiau žaizdoms užgyti. Išoriniai taikymo metodai:

•    ozonuoti antiseptikų tirpalai;
•    ozonuotų tepalų ir aliejų aplikacija;
•    tekamoji gazacija plastikinėje kameroje;
•    balneoterapija.
Parenteraliniai metodai:
•    didžioji ir mažoji autohemoterapija ozonuotu krauju;
•    ekstrakorporalinis plazmos ir limfos apdorojimas;
•    ozono injekcijos po oda, taip pat į biologiškai aktyvius taškus;
•    paraverterbalinis suleidimas į raumenis;
•    ozonuoto fiziologinio tirpalo infuzija į venas.
Enteralinis deguonies ir ozono mišinio naudojimo metodas, indikuotas turint skrandžio ir žarnyno trakto patologiją:
•    ozonuoto distiliuoto vandens gėrimas;
•    ozonuoto distiliuoto vandens suleidimas į žarnyną;
•    deguonies ir ozono mišinio rektalinė insufliacija.
1.    Ligonių infekcijos profilaktika – patalpų sanacija deguonies ir ozono mišiniais.

Veikimo mechanizmai

1.    Baktericidinis poveikis.
2.    Viricidinis poveikis.
3.    Fungicidinis poveikis.
4.    Sistemiškai atkuriantis homeostazę:
o    Kraujo transportavimo funkcijos atkūrimas.
o    Pro- ir antioksidantinių sistemų optimizavimas.
o    Mikrocirkuliacijos ir periferinės kraujotakos atkūrimas.
o    Homeostazės optimizavimas.
o    Kraujo kūrimo optimizacija.
o    Angliavandenių, baltymų, lipidų biologinių substratų metabolizmo optimizavimas (bioenergetinis ir biosintetinis efektai).
o    Biologiškai aktyvių medžiagų gamybos aktyvizavimas.
o    Imunomoduliuojamasis poveikis (mažos dozės stimuliuoja imunitetą, didelės - slopina).
o    Analgetinis poveikis.
o    Detoksikinis ozono poveikis.

Biorezonansinis nelinejinis žmogaus organų testavimas

Kompiuterinis biorezonansinis organizmo tyrimas – naujausias diagnostikos metodas, kuris leidžia stebėti ligos atsiradimo etapus fiksuojant audinio ir net atskirų organizmo ląstelių bangų charakteristikas. Atliekama sūkurinių magnetinių laukų, atsirandančių vykstant elektrocheminiams virsmams gyvosiose ląstelėse, spektralinė analizė. Diagnozuojama telemetrinės duomenų apdoros nelinijinei analizei (NLS) atlikti aparatu ir specialiai sukurta programine įranga. Aparatas fiksuoja pokyčius, vykstančius organuose ir histologinėse organizmo struktūrose.

Todėl gaunama informacija ne tik apie patologines būsenas ir ligas, bet ir fiksuojami patys pirmieji ligos vystymosi tarpsniai. To neįmanoma padaryti kitais tyrimo metodais, pvz., UZI, branduolinis ir magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija ir kt., kurie rodo tik jau susiformavusį procesą. Atrodo tai šitaip: pacientas sėda į patogią kėdę, užsimauna ausines ir ramiai sėdi nesikryžiuodamas rankų bei kojų. Testavimo metu ausinėse girdimas labai silpnas traškesys. Monitoriuje rodomi testuojami organai ir sistemos. Visa procedūra neskausminga ir nekenksminga.

Ką tiria?

Visą organizmą, visas sistemas. Biorezonansinis testavimas – tai galimybė gauti išsamią informaciją apie savo sveikatą, nesilankant pas daugybę įvairių specialybių gydytojų. Pagrindinis metodo privalumas – juo galima užfiksuoti kokio nors organo ar jo dalies polinkį į patologiją ar nukrypimus prieš atsirandant pažeidimo židiniui. Nei radiacijos, nei pašalinių efektų nėra. Leista ir rekomenduojama taikyti visų amžiaus grupių žmonėms, nėščiosioms moterims. Po tyrimo gaunate:

1. Spalvotą organų pokyčių ir nukrypimų paveiksliukus.
2. Diagnozių sąrašą.
3. Gydytojo rekomendacijas, kaip koreguoti ir gydyti atrastus nukrypimus.

Diagnostika padeda atrasti pavojingas ligas, nediagnozuojamas įprastais klinikiniais metodais: miomas, mastopatiją, endokrininius pažeidimus. Tiksliai vertinama skydliaukės, antinksčių, hipofizės, kasos, kepenų, žarnyno, inkstų, lytinių organų, pienliaukių, širdies, plaučių ir kitų organų būklė. Randami mikrobai, virusai, bakterijos, kirmėlės, chlamidijos, uroplazmos, stafilokokai, liamblijos, trichomanatas, askoritas ir kt. Atliekamas skaitmeninė kraujo, pagrindinių mikroelementų ir chromosomų analizė neimant kraujo.

Skiriamas kompleksinis gydymas, taip pat profilaktinės ir sveikinamosios priemonės, kirmėlių, šlakų išvalymo, cikraus kiekio, cholesterino kraujyje, kraujospūdžio mažinimo, medžiagų apykaitos normalizavimo, patinimų šalinimo, svorio korekcijos programos.

Gydytojas duos profesionalių konsultaciją apie gydymą ar tolesnį, tikslingesnį atskiro organo ar sistemos tyrimą.

Kosmetologija

Kosmetologijai ir dermatologijai ozonoterapija – ne tik XXI, bet ir XXII a. Ypač ji reikalinga miesto žmonėms, kurių oda dėl baisių ekologinių sąlygų vysta ir sensta kur kas anksčiau. Nuo dulkių, purvo ir suodžių poros užanka, oda nustoja kvėpavusi. Jai katastrofiškai trūksta drėgmės, vitaminų ir deguonies.

Odos problemos ir raukšlės gydomos leidžiant deguonies ir ozono mišinį po oda bei darant kaukes ir atliekant masažą ozonuotu alyvų aliejumi. Ozonuotas aliejus valo, drėkina, apsaugo, švelnina odą. Ozonas neblogai susidoroja su raukšlėmis. Didindamos kraujo apytaką ir gerindamos ląstelių apykaitą, gydomosios dujos atnaujina poodžio ląstelieną, o senas ląsteles ardo. Gerėjant maitinimui ne tik raukšlės susilygina, bet ir gerėja veido forma bei spalva, taip pat galima išspręsti pagurklio ir zuikio lūpos problemą. Ozonu sėkmingai gydomos pilvo, šlaunų, sėdmenų ir krūtinės strijos.

Veido atjaunimias (raukšlių korekcija)

Raukšlės būna dinaminės ir statinės.

Dinaminės atsiranda susitraukiant mimikos raukšlėms ir ne visada būna senėjimo požymis. Jas dažnai turi jauni žmonės, ir jos prastai leidžiasi koreguojamos.

Statinės raukšlės yra odos senėjimo požymis. Oda sensta dėl daugelio veksnių. Vidiniai faktoriai – paveldimumas, stresai, imuninės ir gormonų sistemos sutrikimai. Išoriniai faktoriai – ultravioletinis spinduliavimas, nepalanki ekologija, alergija, mechaniniai pažeidimai, rūkymas, neracionali mityba ir gyvensena.

Yra daugybė raukšlių lyginimo būdeų ir metodikų. Ozonoterapija yra vienas efektyviausių raukšlių gydymo metodų. Jos metu atliekamas augaliniu aliejumi patepto kūno masažas, į problemines odos sritis taikomos aplikacijos, į odą suleidžiamas mažos koncentracijos deguonies ir ozono mišinys, kuris labai efektyviai stimuliuoja augantį epidermio sluoksnį ir kolageninių pluoštų gamybą. Ne tik susilygina raukšlės, bet ir gerėja veido spalva ir kontūrai, taip pat galima išspręsti pagurklio problemą, svyrančių nosies ir lūpų klosčių. Žinoma, būtina turėti omenyje, kad efektas neatsiranda po 2-3 procedūrų, reikia viso kurso, kuriame gali būti 7-15 procedūrų su pertraukomis ir priedais. Antras kursas atliekamas praėjus 6-8 mėnesiams. Kartu galima masažuoti veidą, taikyti aparatinę kosmetologiją ir įvairius veido priežiūros metodus.

Strijų gydymas

Strijos – tai epidermio defektas, pakeistas jungiamuoju audiniu. Paprastai strijos atsiranda dėl per didelio odos įtempimo ir gormonų funkcijų sutrikimo lytinio brendimo metu.

Dažniausiai strijas turi moterys, nors kartais jos pasitaiko ir pas vyrus, kurie paprastai yra nutukę, turi endokrininio disbalanso ar net patologijos simptomų. Šis kosmetinis defektas būna įvairiose vietose, bet dažniausiai: ant pilvo, šlaunų, sėdmenų, krūtų. Šiose srityje strijos būna išsibarsčiusios ir neretai dengia didelį odos paviršių. Neretai oda atrodo nelygi, pigmentacija įvairaus intensyvumo, o įdegimas dažnai komplikuoja šią problemą.

Čia ta pati ozonoterapijos taktika, kokia buvo gydant celiulitą – būtina gerinti po oda esančių riebalų audinį. Atkurdamas mikrocirkuliaciją, stimuliuodamas oksidavimo procesus, gerindamas energijos tiekimą į ląsteles, kitaip tariant, „atgaivindamas“ jas, ozonas procesą`, kurio metu strijos iš dalies nyksta ar visiškai dingsta.

Celiulito gydymas

Celiulitas yra grynai moterų problema. Celiulitas – tai patologinė riebalų ląstelių būsena, sąlygojama specifine moterų poodinės riebalų ląstelienos sandara. Liga atsiranda dėl genetinių, šeimyninių, nacionalinių ypatumų, lytinio subrendimo, nėštumo, gimdymo, gormoninių sutrikimų, kontraceptinių preparatų vartojimo, amžiaus, gyvensenos ir t.t. Celiulitu serga iki 80% moterų. Dažniausiai celiulitas pažeidžia šlaunis ir sėdmenis, rečiau nugarą ir rankas.

Moters organizmas turi specifinę sandarą. Riebalų audiniai kaupiasi liemens, sėdmenų ir pilvo srityse. Riebalų audiniai kinta dėl ginekologinių problemų, gormonų funkcijų sutrikimų (kiaušidžių disfunkcija), skydliaukės, kasos ir kitų vidinės sekrecijos liaukų disbalanso. Sutrinka mikrocirkuliacija, atsiranda patinimų, po oda esanti riebalų ląstelienoje kaupiasi skystis – formuojasi celiulito mikromazgeliai, kurias matome odos paviršiuje ir galime apčiuopti. Riebalų ląstelės degeneruoja, grupuojasi ir jungiamajame audinyje sudaro standžius konglomeratus (makromazgelius), kurie blokuoja kraujo apytaką ir limfo nutekėjimą, vyksta riebalų ląstelių kalcinacija. Pradinėase celiulito stadijose susiformuoja kosmetinis defektas, rūpi oda, vadinama „apelsinų oda“, progresuojant jis virsta „vynuogių kekėmis“.

Ozonoterapija plačiai naudojama atliekant celiulito profilaktiką ir jį gydant. Racionaliausia pradėti gydyti celiulitą ankstesnėse stadijose, kai jis yra grynai estetinė problema. Šiuo atveju ozonas gali būti naudojamas kaip monoterapija, ir pakanka tik kelis kartus suleisti ozoną po oda, kad būtų pasiektas geras kosmetinis efektas. Jei celiulitas toli pažengęs, ozonoterapija kombinuojama su miostimuliacija, vakuuminiu masažu, preso- ir ultragarso terapija, enterosorbcija. Mūsų klinikoje mes deriname vietinį ozono taikymą (deguonies ir ozono mišinio injekcijos po oda, masažas, naudojant ozonuotą aliejų) su sisteminiais metodais (ozonuotų tirpalų ir paciento autokraujo suleidimas į venas). Tai duoda geresnį ir ilgesnį efektą.

Naudojant ozoną, susikaupusių riebalų greitai mažėja, riebalų audinys tampa standesnis ir kompaktiškesnis. Mes pasiekiame puikių rezultatų formuodami kūno kontūrus (neoperacinis figūros modeliavimas, nechirurginė lipoksacija): pagurklio korekcija, odos patempimas ir veido kontūro, krūtų, šlaunių, sėdmenų formos formavimas. Ozonas greitai pašalina susikaupusius riebalus iš pilvo, ypač iš jo apačios, kurią sunku koreguoti tradicinėmis korekcijos formomis ir kuti praktiškai nekinta dietoterapijos metu ar liesėjant. Ir visa tai, teisingai vyykdant gydymą, vyksta be chemijos, be medikamentų, beveik be kontraindikacijų ir be pašalinių efektų.

Ozonoterapija skiriasi nuo kitų lipolizės rūšių (mechaninės, elektrinės, ultragarsinės, cheminės) tuo, kad ozonolipolizė ar ozonolizė (riebalų audinių skaidymas ozonu) lokaliai ir kartu sistemiškai detoksikuoja, didina riebalų evakuaciją ir utilizaciją. Pradedami stimuliuoti ląstelėse vykstantys procesai, didėja deguonies transporto funksija ir, atitinkamai, organizmo oksidavimo potencialas. Parenteraliai suleistas ozonas ne tik aktyvuoja lipidų apykaitą, bet ir paleidžia natūralų nuosavų energijos atsargų, t.y. susikaupusių riebalų, perdirbimo mechanizmą. Kartu su tuo, kad nyksta celiulitas ir liesėjama, atsikuria raumenų tonusas, stiprėja ir tonizuojasi visi paveikti audiniai. Oda neglęžta, kaip tai vyksta liesėjant paprastu būdu ar gydant celiulitą kitais metodais, atvirkščiai, gerėja jos struktūra, didėja elastingumas, turgoras ir išorė.

Kas yra ozonas? Kaip jis naudojamas medicinos praktikoje?

Profesorius Nathanielis Altmanas (JAV) savo straipsnyje sako:

…“Ozone (O3) is an energized form of oxygen with extra electrons. It forms the protective ozone layer around the planet, yet becomes a pollutant when mixed with hydrocarbons (like carbon dioxide) and nitrogen oxide from automobile and factory emissions. Because scientists have focussed on the negative effects of inhaled ozone, the medicinal aspects of the gas when applied intravenously or through the skin have been largely overlooked.”

Ozonas – tai aktyvi deguonies forma, turinti vieną laisvą elektroną. Jis sudaro apsauginį planetos sluoksnį. Kadangi mokslininkai žiūrėjo tik į negatyvų ozono poveikį, jam patekus į organizmą pro kvėpavimo takus, medicininiai dujų suleidimo į veną ar pro odą aspektai liko už dėmesio ribų.

XIX a. viduryje atradus, kad ozonas daro baktericidinį ir fungicidinį poveikį, Europos miestuose jį imta naudoti geriamajam vandeniui valyti. Šiuo metu daugiau nei 2000 miestų visame pasaulyje valo savo geriamąjį vandenį ozonu. Vis dėlto ozonas nebuvo naudojamas medicinos tikslais iki 1915 m., kai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo atrasta, kad ozonas yra puiki dezinfekuojanti priemonė. Vėliau paaiškėjo, kad ozonas pažeidžia virusų, bakterijų ir nesveikų ląstelių membranas ir taip juos žudo.

Kaip naudojamas ozonas medicinos praktikoje?

Ozonas  (O3) – tai aktyvi deguonies forma, turinti vieną laisvą elektroną. Jis sudaro apsauginį planetos sluoksnį. Kadangi mokslininkai žiūrėjo tik į negatyvų ozono poveikį, jam patekus į organizmą pro kvėpavimo takus, medicininiai dujų suleidimo į veną ar pro odą aspektai liko už dėmesio ribų.
XIX a. viduryje atradus, kad ozonas daro baktericidinį ir fungicidinį poveikį, Europos miestuose jį imta naudoti geriamajam vandeniui valyti. Šiuo metu daugiau nei 2000 miestų visame pasaulyje valo savo geriamąjį vandenį ozonu. Vis dėlto ozonas nebuvo naudojamas medicinos tikslais iki 1915 m., kai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo atrasta, kad ozonas yra puiki dezinfekuojanti priemonė. Vėliau paaiškėjo, kad ozonas pažeidžia virusų, bakterijų ir nesveikų ląstelių membranas ir taip juos žudo.

Ar šie metodai saugūs?

Nors ozonas ir vandenilio peroksidas gryname pavidale yra nuodingi, bet labai mažomis dozėmis ( Rusijos Nyžnyj Novgorodo Medicinos akademijos užpatentuotas ir kliniškai patikrintas metodas) jie tampa absoliučiai saugūs ir labai efektyvūs. Jei ozonas taikomas rekomenduotomis dozėmis ir kvalifikuoto specialisto priežiūroje, galimybė, kad organizmas neigiamai reaguos į biooksidantinius procesus, labai mažas. Pvz., kaip rodo vokiečių tyrimai, kurių metu buvo surinkti duomenys apie 384775 pacientus ir daugiau nei 5 milijonus ozonoterapijos taikymo atvejų, pašalinių efektų procentas yra 0,0007% vienam taikymui. Šis skaičius kur kas mažesnis, nei bet kuriam kitam terapijos metodui.
Paskaičiuota, kad per pastaruosius 70 metų biooksidantiniai metodai buvo taikomi daugiau kaip 10 milijonų žmonių (daugiausia Vokietijoje, Rusijoje, Kuboje)

RUSIJOS OZONOTERAPIJOS MOKYKLA IR METODIKOS.

Ši mokykla susiformavo 2000 metais. Ji skiriasi nuo europinės tuo, kad gydymo tikslais jie pasirinko pačias saugiausias, mažiausias, ozono dozes. Esminis skirtumas tas, kad ozono “nešėju” jie pasirinko fiziologinį tirpalą.  Jie laikosi paties svarbiausio principo medicinoje: nepakenk.
Saugumas ir efektyvumas – ozonoterapijos kryptis Rusijos mokslininkų praktikoje.
Tas metodas pritaikytas ir išbandytas daug kartų pačiose įvairiausiose terapijos srityse. Tai galima buvo pasiekti tik sukūrus atitinkamus aukštos kokybės ozonatorius, specialią aparatūrą, kurios pagrindinis kokybės rodiklis – itin tikslus dozių “išmetimas”, toks mažas, kad anksčiau medicina jų “mažumo” net nelaikė terapiniu metodu.
Ozonoterapija – nemedikamentinis gydymo būdas, tačiau labai gerai dera su medikamentiniu ir jį sustiprina. Ligoniui nereikia skirti didelių cheminių vaistų dozių.
Rusijos ir Europos ozonoterapeutų patirtis rodo, kad ozono panaudojimas gydymo tikslams padeda sumažinti medikamentinį “krūvį” ligoniui. Terapija tampa ir efektyvesnė ir žymiai pigesnė.

Nyžnyj Novgorodo Medicinos akademija - ozonoterapijos lyderė Rusijoje.

Nyžnyj Novgorodo Medicinos akademija - tai viena iš aukščiausius reitingus pasaulyje turinti klinika su milžiniška moksline baze. Jos diplomai pripažįstami ir Lietuvoje ir visame pasaulyje. Ten yra puikios sąlygos mokytis ozonoterapijos paslapčių ir mūsų medikams. Beje, Rusijoje ozonoterapija laikoma prioritetine medicinos sritimi. Ozonoterapijos tyrimais užsiima Centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija ir net septynios klinikinės katedros. Ten dirba 8 mokslų daktarai, 17 mokslų kandidatų. Jie paskelbė virš 200 mokslinių darbų, apginta apie 30 disertacijų, atlikta 16 autorinių atradimų. Svarbiausi tyrimai orientuoti į ozono biologinį poveikį ir gydymo efektyvumą ir taikymą klinikoje.

2008 m. vasario pradžioje Vilniuje viešėjo ir skaitė teorines paskaitas gydytojams ozonoterapeutams garsūs svečiai iš Nyžnij Novgorodo Medicinos Akademijos.

Profesorius O. V. Maslenikovas, Nyžnij Nongorodo Medicinos Akademijos katedros, užsiimančios naujausiomis mokslų technologijomis ozonoterapijos srityje, vadovas.

Nuo 1995 metų jis “kuruoja” ozono taikymo klinikoje praktinius metodus.
Jis parašęs virš 190  mokslinių darbų tais klausimais. Tai dviejų mokslinių atradimų ir dviejų monografijų apie ozonoterapiją autorius.

Prof. K.N Kontorščikova yra Nyžnij Novgorodo Medicinos Akademijos klinikinės laboratorinės diagnostikos katedros vadovė.
Nuo 1985 metų ji užsiima moksliniu ozono biologinio poveikio tyrimu. Ji parašė virš 200 mokslinio darbų, iš kurių net 112  skirta ozonoterapijai. Ji yra 12 mokslinių atradimų autorė ir 6 monografijų autorė.
Šie du specialistai išleido labai svarbų veikalą skirtą medikams “Ozonoterapijos vadovas”, kuriame nušviesti ir tiksliai aprašyti ozono taikymo būdai klinikoje.
Į Nyžnij Novgorodą pas juos vyksta mokytis specialistai iš visų pasaulio šalių.
Jei kas nors iš specialistų susidomėtų ozonoterapija ir norėtų mokytis, jie gali kreiptis į Nyžnyj Novgorodo Medicinos Akademiją.

Kur naudojamas, indikacijos, kontraindikacijos.

Oftalmologijoje: regimojo nervo atrofija, tinklainės atrofija, ragenos traumos. Akušerijoje ir ginekologijoje: lytinių organų uždegimai, nėščiųjų toksikozės, anemija, gresiantis persileidimas, nevaisingumas. Anestezijoje, reanimacijoje, intensyvioje terapijoje: homeostazės pažeidimų korekcija po operacijos ir reanimacijos, detoksikacinė ozonoterapija. Infektologijoje: virusinės ligos, hepatitai. Urologijoje: pielonefritas, cistitas, uretritas, prostatitas. Dermatologija: furunkuliozė, piodermija, herpesas, grybeliai, sklerodermija, psoriazė, neurodermitas, egzema, raudonoji plokščioji dedervinė. Venerologijoje: ligos, paprastai perduodamos lytiniu būdu, ir jų komplikacijos. Neuropatologijoje: smegenų kraujo apytakos pažeidimai, periferinės nervų sistemos ligos, migrena. Sportinėje medicinoje: gerėja aerobinė medžiagų apykaita ruošiantis varžyboms, trumpėja atsistatymo laikotarpis. Sportinių traumų gydymas, depresinių būsenų švelninimas. Stomatologijoje: stomatitas, paradontozė, pulpitas. Kosmetologijoje: spuogai, celiulitas, vietinė lipodistrofija, alopecija.

Ozono nerekomenduojama sergant: miokardo infarktu, esant kraujotakai, hipertireozės atvejais, turint polinkį į mėšlungį, padidinto kraujo krešėjimo atvejais; sergamt trombocitopenija, aštria alkoholine intoksikacija, alergijos ozonui atveju.
Ozono taikymo metodai medicinoje labai įvairūs. Didesnė ozono koncentracija taikoma žaizdų dezinfekavimui, o mažesnė  - epitelizacijos ir žaizdų gijimui skatinti.

Išoriškai naudojami ozonuoti tirpalai, tepalai, ozonuotų aliejų aplikacijos, žaizdų “gazavimas”, balneoterapija ir kiti.
Į vidų skiriama  deguonies ir ozono mišinio, pvz., skrandžio ir žarnyno trakto patologijoms šalinti, ozonuoto distiliuoto vandens gėrimas, ozonuoto distiliuoto vandens suleidimas į žarnyną, deguonies ir ozono mišinio rektalinė insufliacija.

Ozono antibakterinis, antivirusinis ir antigrybelinis poveikis.

Dažniausiai jis naudojamas valant vandenį. Jei perkate vandenį buteliuose, turėjote pastebėti užrašą etiketėse: apdorota ozonu. JAV sveikatos apsaugos ministerijos patvirtina, kad ozonas sunaikina 99,9992% patogeninių mikrobų. Mūsų duomenimis daugiau kaip 7000 Vokietijos gydytojų įvairiausias ligas gydo ir su ozono pagalba. Italijoje chirurgai, atliekantys pasistūmėjusių diskų operacijas, gydo šią patologiją specialiu mišiniu. Daktaras Cesare Verga 1984 m. sukūrė metodiką, kurią sėkmingai taikė daugiau kaip 6000 pacientų. Dr. Vergos manymu, operacija nepašalina ligą sukėlusios priežasties. Iš tikrųjų ji tik kompensuoja biomechaninį stuburo diskų pasistūmimą. Ozonas, o tiksliau „dioskan“ metodas (taip jis vadinamas Italijoje) yra naujas disko dislokacijos gydymo metodas, leidžiantis išspręsti tiek biologinį, tiek biomedicininį patologijos aspektą. Dr. Vergos teigimu, ši metodika 95% atvejų yra sėkminga. Čia keletas priežasčių, kodėl šis metodas laikomas tiek efektingu:

1. Nėra kontraindikacijų;
2. 95% atvejų sėkmingas rezultatas;
3. Pacientui nereikia reabilitacijos;
4. Nėra pašalinio poveikio.

Gydomojo ozono poveikio metodai

Vietinė ozonoterapija – tai pirmiausias ozonoterapijos taikymo medicinoje metodas. Didelė ozono koncentracija dezinfekuojama, maža – padeda epitalizacijai ir greičiau žaizdoms užgyti.
Išoriniai taikymo metodai:

•    ozonuoti antiseptikų tirpalai;
•    ozonuotų tepalų ir aliejų aplikacija;
•    tekamoji gazacija plastikinėje kameroje;
•    balneoterapija.
Parenteraliniai metodai:
•    didžioji ir mažoji autohemoterapija ozonuotu krauju;
•    ekstrakorporalinis plazmos ir limfos apdorojimas;
•    ozono injekcijos po oda, taip pat į biologiškai aktyvius taškus;
•    paraverterbalinis suleidimas į raumenis;
•    ozonuoto fiziologinio tirpalo infuzija į venas.
Enteralinis deguonies ir ozono mišinio naudojimo metodas, indikuotas turint skrandžio ir žarnyno trakto patologiją:
•    ozonuoto distiliuoto vandens gėrimas;
•    ozonuoto distiliuoto vandens suleidimas į žarnyną;
•    deguonies ir ozono mišinio rektalinė insufliacija.
1.    Ligonių infekcijos profilaktika – patalpų sanacija deguonies ir ozono mišiniais.

Veikimo mechanizmai
1.    Baktericidinis poveikis.
2.    Viricidinis poveikis.
3.    Fungicidinis poveikis.
4.    Sistemiškai atkuriantis homeostazę:
o    Kraujo transportavimo funkcijos atkūrimas.
o    Pro- ir antioksidantinių sistemų optimizavimas.
o    Mikrocirkuliacijos ir periferinės kraujotakos atkūrimas.
o    Homeostazės optimizavimas.
o    Kraujo kūrimo optimizacija.
o    Angliavandenių, baltymų, lipidų biologinių substratų metabolizmo optimizavimas (bioenergetinis ir biosintetinis efektai).
o    Biologiškai aktyvių medžiagų gamybos aktyvizavimas.
o    Imunomoduliuojamasis poveikis (mažos dozės stimuliuoja imunitetą, didelės - slopina).
o    Analgetinis poveikis.
o    Detoksikinis ozono poveikis.

KAM IR KAIP NAUDOJAMAS OZONUOTAS VANDUO?

Šviežiai pagamintas vanduo geriamas esant tuščiam skrandžiui. Kiekis – ne daugiau kaip 1 stiklinė vienam kartui. Iš viso rekomenduojama suvartoti – 1-2 stiklines per dieną
Ozonuotas vanduo plačiai vartojamas gastroenterologijoje sergant gastritais, ezofagitais, esant opai, chroniškam cholecistitui. Sergant kolitu, esant disbakteriozei toks vanduo vartojamas tik išvalius žarnyną (hidrokolonoterapijos būdu) arba po klizmomis.
Ozonuotas vanduo ginekologijoje vartojamas sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis: herpes virusu, citomegalovirusu, chlamidijomis, ureplazma, mikolplazma, trichomonaze, o taip pat sergant vaginitu, kolpitu, gimdos kaklelio erozija.
Stomatologijoje šis vanduo ypač reikalingas burnos dezinfekavimui, sergant stomatitu, gingivitu, dantų kanalo infekcijomis, esant burnos žaizdoms ir pan.

IR DAR, IR DAR...

Koks ozonuoto vandens PH? Toks vanduo yra silpnai šarminis, o jo PH - = 7,5 - 9,0. Toks vanduo rekomenduojamas gėrimui.

Kiek kartų padaugėja deguonies ozonuotame vandenyje? Ozonuotame vandenyje deguonies yra 12 kartų daugiau nei paprastame vandenyje. Kaip greitai skyla ozonas ore ir vandenyje? Ore – per 10 min. ozono tampa dvigubai mažiau, o vandenyje jis skyla per 20-30 min.

Ar ozonuoto vandens kaitinimas turi įtakos deguonies stoviui? Visada po kaitinimo deguonies kiekis sumažėja.Nuo ko priklauso ozono koncentracija vandenyje? Tai priklauso nuo vandens priemaišų, temperatūros, vandens rūgštingumo, indo, kuriame laikomas vanduo, medžiagos ir geometrijos savybių.
Kodėl vandens prisotinimui deguonimi būtinai naudojamas O3, o ne O2? Ozonas maždaug 10 kartų geriau tirpsta vandenyje, nei deguonis ir ilgiau išlieka. Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo ilgiau jame išlieka ozonas. Kodėl sveika gerti deguonimi (ozonu) prisotintą vandenį? Ozonas padeda audiniams pasisavinti gliukozę.

Daugiau kraujo su deguonimi patenka į organus, dingsta deguonies alkis, pagerėja audinių mikrocirkuliacija. Ozonas teigiamai veikia kepenų ir inkstų metabolizmą. Palaiko širdies raumens veiklą.
Ar sveika vartoti ozonuotą vandenį sergant kraujagyslių ir širdies ligomis? Teigiami poveikis sergant šiomis ligomis įrodytas klinikinėje praktikoje. Pastebėta, kad sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, kraujo krešulių susidarymo pavojus, o deguonies transportas aktyvuoja ląstelių “kvėpavimą”.

Kosmetologija

Kosmetologijai ir dermatologijai ozonoterapija – ne tik XXI, bet ir XXII a. Ypač ji reikalinga miesto žmonėms, kurių oda dėl baisių ekologinių sąlygų vysta ir sensta kur kas anksčiau. Nuo dulkių, purvo ir suodžių poros užanka, oda nustoja kvėpavusi. Jai katastrofiškai trūksta drėgmės, vitaminų ir deguonies.

Odos problemos ir raukšlės gydomos leidžiant deguonies ir ozono mišinį po oda bei darant kaukes ir atliekant masažą ozonuotu alyvų aliejumi. Ozonuotas aliejus valo, drėkina, apsaugo, švelnina odą. Ozonas neblogai susidoroja su raukšlėmis. Didindamos kraujo apytaką ir gerindamos ląstelių apykaitą, gydomosios dujos atnaujina poodžio ląstelieną, o senas ląsteles ardo. Gerėjant maitinimui ne tik raukšlės susilygina, bet ir gerėja veido forma bei spalva, taip pat galima išspręsti pagurklio ir zuikio lūpos problemą. Ozonu sėkmingai gydomos pilvo, šlaunų, sėdmenų ir krūtinės strijos.

Veido atjaunimias (raukšlių korekcija)

Raukšlės būna dinaminės ir statinės.

Dinaminės atsiranda susitraukiant mimikos raukšlėms ir ne visada būna senėjimo požymis. Jas dažnai turi jauni žmonės, ir jos prastai leidžiasi koreguojamos.

Statinės raukšlės yra odos senėjimo požymis. Oda sensta dėl daugelio veksnių. Vidiniai faktoriai – paveldimumas, stresai, imuninės ir gormonų sistemos sutrikimai. Išoriniai faktoriai – ultravioletinis spinduliavimas, nepalanki ekologija, alergija, mechaniniai pažeidimai, rūkymas, neracionali mityba ir gyvensena.

Yra daugybė raukšlių lyginimo būdeų ir metodikų. Ozonoterapija yra vienas efektyviausių raukšlių gydymo metodų. Jos metu atliekamas augaliniu aliejumi patepto kūno masažas, į problemines odos sritis taikomos aplikacijos, į odą suleidžiamas mažos koncentracijos deguonies ir ozono mišinys, kuris labai efektyviai stimuliuoja augantį epidermio sluoksnį ir kolageninių pluoštų gamybą. Ne tik susilygina raukšlės, bet ir gerėja veido spalva ir kontūrai, taip pat galima išspręsti pagurklio problemą, svyrančių nosies ir lūpų klosčių. Žinoma, būtina turėti omenyje, kad efektas neatsiranda po 2-3 procedūrų, reikia viso kurso, kuriame gali būti 7-15 procedūrų su pertraukomis ir priedais. Antras kursas atliekamas praėjus 6-8 mėnesiams. Kartu galima masažuoti veidą, taikyti aparatinę kosmetologiją ir įvairius veido priežiūros metodus.

Strijų gydymas

Strijos – tai epidermio defektas, pakeistas jungiamuoju audiniu. Paprastai strijos atsiranda dėl per didelio odos įtempimo ir gormonų funkcijų sutrikimo lytinio brendimo metu.

Dažniausiai strijas turi moterys, nors kartais jos pasitaiko ir pas vyrus, kurie paprastai yra nutukę, turi endokrininio disbalanso ar net patologijos simptomų. Šis kosmetinis defektas būna įvairiose vietose, bet dažniausiai: ant pilvo, šlaunų, sėdmenų, krūtų. Šiose srityje strijos būna išsibarsčiusios ir neretai dengia didelį odos paviršių. Neretai oda atrodo nelygi, pigmentacija įvairaus intensyvumo, o įdegimas dažnai komplikuoja šią problemą.

Čia ta pati ozonoterapijos taktika, kokia buvo gydant celiulitą – būtina gerinti po oda esančių riebalų audinį. Atkurdamas mikrocirkuliaciją, stimuliuodamas oksidavimo procesus, gerindamas energijos tiekimą į ląsteles, kitaip tariant, „atgaivindamas“ jas, ozonas procesą`, kurio metu strijos iš dalies nyksta ar visiškai dingsta.

Celiulito gydymas

Celiulitas yra grynai moterų problema. Celiulitas – tai patologinė riebalų ląstelių būsena, sąlygojama specifine moterų poodinės riebalų ląstelienos sandara. Liga atsiranda dėl genetinių, šeimyninių, nacionalinių ypatumų, lytinio subrendimo, nėštumo, gimdymo, gormoninių sutrikimų, kontraceptinių preparatų vartojimo, amžiaus, gyvensenos ir t.t. Celiulitu serga iki 80% moterų. Dažniausiai celiulitas pažeidžia šlaunis ir sėdmenis, rečiau nugarą ir rankas.

Moters organizmas turi specifinę sandarą. Riebalų audiniai kaupiasi liemens, sėdmenų ir pilvo srityse. Riebalų audiniai kinta dėl ginekologinių problemų, gormonų funkcijų sutrikimų (kiaušidžių disfunkcija), skydliaukės, kasos ir kitų vidinės sekrecijos liaukų disbalanso. Sutrinka mikrocirkuliacija, atsiranda patinimų, po oda esanti riebalų ląstelienoje kaupiasi skystis – formuojasi celiulito mikromazgeliai, kurias matome odos paviršiuje ir galime apčiuopti. Riebalų ląstelės degeneruoja, grupuojasi ir jungiamajame audinyje sudaro standžius konglomeratus (makromazgelius), kurie blokuoja kraujo apytaką ir limfo nutekėjimą, vyksta riebalų ląstelių kalcinacija. Pradinėase celiulito stadijose susiformuoja kosmetinis defektas, rūpi oda, vadinama „apelsinų oda“, progresuojant jis virsta „vynuogių kekėmis“.

Ozonoterapija plačiai naudojama atliekant celiulito profilaktiką ir jį gydant. Racionaliausia pradėti gydyti celiulitą ankstesnėse stadijose, kai jis yra grynai estetinė problema. Šiuo atveju ozonas gali būti naudojamas kaip monoterapija, ir pakanka tik kelis kartus suleisti ozoną po oda, kad būtų pasiektas geras kosmetinis efektas. Jei celiulitas toli pažengęs, ozonoterapija kombinuojama su miostimuliacija, vakuuminiu masažu, preso- ir ultragarso terapija, enterosorbcija. Mūsų klinikoje mes deriname vietinį ozono taikymą (deguonies ir ozono mišinio injekcijos po oda, masažas, naudojant ozonuotą aliejų) su sisteminiais metodais (ozonuotų tirpalų ir paciento autokraujo suleidimas į venas). Tai duoda geresnį ir ilgesnį efektą.

Naudojant ozoną, susikaupusių riebalų greitai mažėja, riebalų audinys tampa standesnis ir kompaktiškesnis. Mes pasiekiame puikių rezultatų formuodami kūno kontūrus (neoperacinis figūros modeliavimas, nechirurginė lipoksacija): pagurklio korekcija, odos patempimas ir veido kontūro, krūtų, šlaunių, sėdmenų formos formavimas. Ozonas greitai pašalina susikaupusius riebalus iš pilvo, ypač iš jo apačios, kurią sunku koreguoti tradicinėmis korekcijos formomis ir kuti praktiškai nekinta dietoterapijos metu ar liesėjant. Ir visa tai, teisingai vyykdant gydymą, vyksta be chemijos, be medikamentų, beveik be kontraindikacijų ir be pašalinių efektų.

Ozonoterapija skiriasi nuo kitų lipolizės rūšių (mechaninės, elektrinės, ultragarsinės, cheminės) tuo, kad ozonolipolizė ar ozonolizė (riebalų audinių skaidymas ozonu) lokaliai ir kartu sistemiškai detoksikuoja, didina riebalų evakuaciją ir utilizaciją. Pradedami stimuliuoti ląstelėse vykstantys procesai, didėja deguonies transporto funksija ir, atitinkamai, organizmo oksidavimo potencialas. Parenteraliai suleistas ozonas ne tik aktyvuoja lipidų apykaitą, bet ir paleidžia natūralų nuosavų energijos atsargų, t.y. susikaupusių riebalų, perdirbimo mechanizmą. Kartu su tuo, kad nyksta celiulitas ir liesėjama, atsikuria raumenų tonusas, stiprėja ir tonizuojasi visi paveikti audiniai. Oda neglęžta, kaip tai vyksta liesėjant paprastu būdu ar gydant celiulitą kitais metodais, atvirkščiai, gerėja jos struktūra, didėja elastingumas, turgoras ir išorė.

Kompiuterinis biorezonansinis organizmo tyrimas – naujausias diagnostikos metodas, kuris leidžia stebėti ligos atsiradimo etapus fiksuojant audinio ir net atskirų organizmo ląstelių bangų charakteristikas. Atliekama sūkurinių magnetinių laukų, atsirandančių vykstant elektrocheminiams virsmams gyvosiose ląstelėse, spektralinė analizė. Diagnozuojama telemetrinės duomenų apdoros nelinijinei analizei (NLS) atlikti aparatu ir specialiai sukurta programine įranga. Aparatas fiksuoja pokyčius, vykstančius organuose ir histologinėse organizmo struktūrose.

Todėl gaunama informacija ne tik apie patologines būsenas ir ligas, bet ir fiksuojami patys pirmieji ligos vystymosi tarpsniai. To neįmanoma padaryti kitais tyrimo metodais, pvz., UZI, branduolinis ir magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija ir kt., kurie rodo tik jau susiformavusį procesą. Atrodo tai šitaip: pacientas sėda į patogią kėdę, užsimauna ausines ir ramiai sėdi nesikryžiuodamas rankų bei kojų. Testavimo metu ausinėse girdimas labai silpnas traškesys. Monitoriuje rodomi testuojami organai ir sistemos. Visa procedūra neskausminga ir nekenksminga.

Ką tiria?

Visą organizmą, visas sistemas. Biorezonansinis testavimas – tai galimybė gauti išsamią informaciją apie savo sveikatą, nesilankant pas daugybę įvairių specialybių gydytojų. Pagrindinis metodo privalumas – juo galima užfiksuoti kokio nors organo ar jo dalies polinkį į patologiją ar nukrypimus prieš atsirandant pažeidimo židiniui. Nei radiacijos, nei pašalinių efektų nėra. Leista ir rekomenduojama taikyti visų amžiaus grupių žmonėms, nėščiosioms moterims. Diagnostika padeda atrasti pavojingas ligas, nediagnozuojamas įprastais klinikiniais metodais: miomas, mastopatiją, endokrininius pažeidimus. Tiksliai vertinama skydliaukės, antinksčių, hipofizės, kasos, kepenų, žarnyno, inkstų, lytinių organų, pienliaukių, širdies, plaučių ir kitų organų būklė. Randami mikrobai, virusai, bakterijos, kirmėlės, chlamidijos, uroplazmos, stafilokokai, liamblijos, trichomanatas, askoritas ir kt. Atliekamas skaitmeninė kraujo, pagrindinių mikroelementų ir chromosomų analizė neimant kraujo.

Skiriamas kompleksinis gydymas, taip pat profilaktinės ir sveikinamosios priemonės, kirmėlių, šlakų išvalymo, cikraus kiekio, cholesterino kraujyje, kraujospūdžio mažinimo, medžiagų apykaitos normalizavimo, patinimų šalinimo, svorio korekcijos programos.

Gydytojas duos profesionalių konsultaciją apie gydymą ar tolesnį, tikslingesnį atskiro organo ar sistemos tyrimą.

Visi žino vieną prieinamiausių diagnostikos metodų, taikomą visose poliklinikose - klinikinį kraujo tyrimą, kai iš piršto paimama kraujo ir, naudojant specialią įrangą, nustatomas, pavyzdžiui, hemoglobino kiekis kraujyje, eritrocitų nusėdimo greitis, cholesterino kiekis ir t.t. Naudojant tradicinius mikroskopinės ir biocheminės analizės metodus, daugelis rodiklių yra inertiški, todėl ankstyvieji ligos požymiai lieka nepastebėti. Tikriausiai daugeliui yra buvę, kad, blogai jaučiantis, kraujo formulė kažkodėl neviršydavo normų ribų. Kokia gi šio neatitikimo priežastis? Itin patikimą atsakymą į šį klausimą dažnai gali pateikti diagnostika pagal kraujo lašą (gyvo kraujo mikroskopija) – tai unikali galimybė pažvelgti į savo organizmo ląstelių pasaulį ir, pamačius ląstelių veikloje nukrypimų, susirūpinti savo sveikata anksčiausiuose ligos etapuose.

Jei žmogaus kraujo savybės sutrikdomos (klampumas, rūgštėjimas, cholesterino kiekio kraujyje padidėjimas, bakterinės floros buvimas), susilpnėja pagrindinė kraujo funkcija – gabenimas; tai sutrikdo oksidacinius-atkuriamuosius procesus visuose organuose bei audiniuose, įskaitant galvos smegenis, plaučius, širdį, kepenis ir inkstus. Greitai pajuntamas nuovargis, mieguistumas dienos metu, atminties pablogėjimas – tai dažniausi ir akivaizdžiausi žmogaus kraujo sudėties pažeidimo (tirštas kraujas) požymiai. Sveikame žmogaus organizme, veikiant įvairiems fermentams, vyksta visavertis baltymų skaidymas iki aminorūgščių, lipidų, angliavandenių. Esant fermentaciniam nepakankamumui, į žmogaus kraują patenka ne iki galo oksiduoti baltymų bei lipidų skilimo produktai, dėl to kraujo ląstelėse sutrinka biocheminiai procesai, sulimpa eritrocitai, o tai sukelia deguonies stygių ląstelėse ir audiniuose. Nevisavertis kepenų darbas sukelia homeostazės funkcijos sutrikimą, nes jos yra svarbiausia biocheminė organizmo laboratorija. Padidėjusio kraujo klampumo priežastys gali būti ir tokios: perteklinė blužnies funkcija, ardanti kraują, kenksmingas spinduliuotės poveikis, cukrinis diabetas, dideli fiziniai krūviai, vandens trūkumas arba blogas jo įsisavinimas.

Pasiruošimas diagnostikai „pagal kraujo lašą“: nevalgyti 2 valandas iki tyrimo; diagnostikos dieną nevartoti mėsos, saldaus ar riebaus maisto. Kraujo lašas imamas iš piršto. Svarbus šio metodo skirtumas, lyginant su įprastais tyrimais – tai, kad kraujo mėginys tiriamas jo niekaip neapdorojus, paciento akivaizdoje. Pacientas turi unikalią galimybę pamatyti savo ląsteles ir vykstant tyrimui gauti ypač svarbios informacijos apie savo sveikatą.

Vykstant diagnostikos procesui, kraujas papasakoja:

• kokia eritrocitų, leukocitų ir kt. būklė;
• kokia imuniteto būklė;
• kiek kraujas prisotintas mikroelementų;
• ar nėra ligas sukeliančių bakterijų, grybelių, virusų, kirmėlių invazijos;
• kraujas parodo polinkį į insultą, infarktą, onkologiją;
• kraujas parodo, kaip veikia kepenys, inkstai, koks plazmos klampumas ir kt.

Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai). Eritrocitais vadinami raudonieji kraujo kūneliai, kurių pagrindinė funkcija – gabenti deguonies molekules ir prisotinti juo visas kitas organizmo ląsteles. Kai eritrocitai sveiki, stambūs ir nesukibę vieni su kitais, šių ląstelių paviršiuje esantys deguonies receptoriai gali priimti ir pernešti maksimalų deguonies kiekį. Padidėjęs ląstelių aprūpinimas deguonimi suintensyvina medžiagų apykaitos procesus, o jie savo ruožtu didina mūsų organizmo energetinį potencialą. Tačiau dar svarbiau tai, kad dėl šių procesų ląstelėse kaupiasi mažiau gyvybinės veiklos atliekų, vadinasi, mažesnė yra ir su jomis susijusių problemų tikimybė. Vykstant virškinimo procesui, visi mūsų valgomi produktai išskiria rūgštį. Proteinai išskiria aminorūgštis, riebalai yra riebiųjų rūgščių šaltinis, o angliavandeniai virškinimo metu  išskiria vandenilio jonus, kurie po to dalyvauja susidarant rūgštims. Be to, dėl fizinių krūvių organizme susidaro pieno ir vyno rūgštys. Visos susidariusios rūgštys galiausiai patenka į kraują. Eritrocitų membranos, kurios iš pradžių esti šarminės, nuo kraujyje esančių rūgščių poveikio tampa lipnios. Kuo kraujo rūgštingumas didesnis, tuo lipnesnės tampa membranos, ir galiausiai eritrocitai sulimpa į grandinėles. Eritrocitai labai pažeidžiami, todėl tokį reiškinį galima vertinti kaip savigynos formą. Kuo ilgesni šie nepatvarūs eritrocitų agregatai, dar vadinami kraujo „monetų stulpeliais“, ir kuo glausčiau jie sukimba, tuo didesnis rūgštingumo lygis kraujyje – tai reiškinys, kuris jau savaime gali būti vaizdingas patvirtinimas.

LEUKOCITAI (baltieji kraujo kūneliai)

Leukocitai (arba baltosios ląstelės) yra mūsų imuniteto sudėtinė dalis. Jų užduotis – saugoti mūsų organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų infekcijų rūšių. Yra dvi pagrindinės leukocitų rūšys. Viena jų (limfocitai) paprastai turi apvalią formą; aptikusi kraujyje virusų ir bakterijų, ji išskiria antikūnius ir antigenus. Kita leukocitų rūšis – fagocitai (arba makrofagai). Jie geba keisti formą ir, pasiviję bakterijas bei virusus, juos sunaikinti. Rūgštingumas kraujyje taip pat turi poveikį baltosioms ląstelėms. Kraujyje dominuojant rūgščiai, leukocitų matmenys sumažėja, ir jie tampa neaktyvūs. Tai imuninės apsaugos nusilpimo požymis. Bet jei kraujo šarmingumas normalizuojasi, leukocitai padidėja ir suaktyvėja. Tokiu atveju imuninė apsauga sustiprėja ir suintensyvėja.

Trombocitai (kraujo plokštelės)

Trečia kraujo ląstelių grupė – trombocitai, kitaip dar vadinami kraujo plokštelėmis. Trombocitai yra mažos ląstelės, dalyvaujančios kraujo krešėjimo procese. Būtent šios ląstelės sustabdo kraujo tekėjimą, esant pjautinei žaizdai, todėl žmogus nenukraujuoja mirtinai. Būdami kraujyje, suaugę trombocitai turi išsidėstyti atskirai vienas nuo kito. Leistinos ir nedidelės jų sankaupos. Tačiau tais atvejais, kai kraujyje stebimos didelės trombocitų sankaupos (t.y., trombocitų agregacija arba sukibimas), jos sukelia trombų susidarymą kraujyje, o šis požymis reiškia pavojų.

Kepenų stresas (kraujo dryželiai (spiculi))

Kraujo plazmoje kartais galima stebėti linijas, panašias į tamsius įbrėžimų pėdsakus (tai kepenų streso, arba pervargimo, požymis). Tokių dryželių atsiranda dėl fibrinogeno (dar vienas kraujo krešėjimo komponentas, esantis kraujyje). Fibrinogenas reaguoja, jei atsiranda stambių proteinų, riebalų molekulių, taip pat jei yra toksinų. Šios  molekulės pritraukia fibrinogeną, kraujo krešėjimo agentą, kuris suformuoja ilgus tamsios spalvos dryželius. Šis reiškinys parodo, kad kepenys nespėja užbaigti proteinų ar riebalų molekulių įsisavinimo, arba kad nepajėgia jo atlikti. Pats savaime šis požymis nereiškia rimtos grėsmės, kadangi kraujas kas tam tikrą laiką vis perleidžia proteinų ir riebalų molekules per kepenis, ir šios molekulės palaipsniui bus suskaidytos į tas virškinimo sudėtines dalis, kuriomis organizmas gali naudotis. Taigi, streso „dryželiai“ išnyks. Be to, jei žmogus vartoja maisto papildus, kurių sudėtyje yra fermentų, jie taip pat padeda šalinti kepenų pervargimo požymius arba net neleidžia šiems atsirasti, kadangi fermentai padeda perdirbti proteinų ir riebalų perteklių į naudingus komponentus. (Čia svarbu paaiškinti, kad būtent stambios proteinų molekulės (polipeptidai) žmogaus kraujyje yra pagrindinė organizmo alergijos maistui priežastis).

Mikrolipidai

Kartais, pavalgius maisto, kuriame gausu riebalų, kraujyje galima stebėti mažus taškelius, kurie tarsi virpa ir šokčioja. Šie taškeliai – tai maži lipidinių riebalų lašeliai, kurie absorbuojami iš plonosios žarnos. Organizme jie naudojami įvairiausiais tikslais – be kita ko, ir susidarant cholesterinui, ir kaip kuras energijai gauti. Kai organizmas neišnaudoja mikrolipidų, jie kaupiasi visose organizmo srityse riebalų pavidalu arba dalyvauja susidarant aterosklerozinėms plokštelėms. Organizmo reakcija į šių riebalinių lašelių atsiradimą gali būti kepenų streso dryželiai. Vartojant maisto papildus, turinčius fermentų, pavyksta pašalinti mikrolipidus iš organizmo.

Toksinai

Šių laikų žmogų kasdien veikia daugybė toksinų. Čia būtina paaiškinti, kad toksinai – tai nuodai, o nuodai – tai rūgštys. Visų toksinų, per dieną patenkančių į mūsų organizmą, šaltiniai – oras (dujų tarša), chemikatai, prie kurių liečiamės (benzinas, plastmasės, plaukų ir nagų lakas), maisto produktuose esantys konservantai (dažikliai, cheminės medžiagos, saugančios produktus nuo gedimo), histaminai (iš žiedadulkių). Be to, jų šaltiniai yra ir vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Mes negalime išvengti toksinų poveikio organizmui! Dėl to, patekę į organizmą, nuodingiausi toksinai kaupiasi kepenyse ir riebalų sankaupose.

Parazitai (helmintozė)

Šiuo metu yra žinoma apie 300 žmogaus helmintozės rūšių. Parazitų atsiradimo žmogaus organizme simptomai: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, sąnarių ir raumenų skausmai, anemija, alergija, dirgli oda, nervingumas, miego sutrikimai, lėtinis nuovargis. Aiškiems požymiams priskiriami ir šie sutrikimai: svorio padidėjimas, nuolatinis stiprus alkio jausmas, svorio sumažėjimas, nemalonus prieskonis burnoje ir kvapas iš burnos, astma, epilepsija, spuoguotumas. Daugumą kirmėlių sunku aptikti esamais tyrimų metodais, o nežinant kirmėlių gyvenimo bei vystymosi ciklo, tik tuščiai švaistomi laikas ir pinigai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė planetos gyventojų serga parazitinėmis infekcijomis. Ankstyva helmintozės diagnostika gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų.

Taikydamas diagnostikos metodą „pagal gyvo kraujo lašą“, gydytojas gali laiku nustatyti blogos savijautos priežastį, paskirti tikslesnę ir individualiai pritaikytą gydymo kurso procedūrų schemą. Jei žmogaus organizme ilgą laikotarpį gyvuoja parazitai ir mikrobai, palaipsniui kinta jo imuninė sistema – ji tampa mažiau jautri svetimkūnių „įsiveržimams“, be to, šitaip susidaro palanki dirva sunkioms infekcijoms ir vėžiniams susirgimams. Kokia gali būti išeitis iš susiklosčiusios situacijos? Arba parazito mirtis, arba šeimininko mirtis.

Padėkite sau tuojau pat – rytoj gali būti per vėlu!

Šį priešą sunku aptikti – jis gudriai slepiasi mūsų viduje...

Mes visi esame puiki gyvenamoji aplinka bet kuriam helmintui: pastovi temperatūra (36,6°C), pastovi drėgmė (apie 80%), reguliariai patenkantis maistas, kurį mes savo pačių labui stengiamės paįvairinti vitaminais, maisto papildais, mineralais ir mikroelementais.

Neabejokite, mūsų parazitai tikrai patenkinti gyvenimu!

Beje, šių pabaisų veikla mūsų organizme yra kalta dėl kone 80% (!) visų mus ištinkančių ligų ir negalavimų. Šių pabaisų vardas - Parazitai. Parazito sąvoka apima išties ilgą organizmų sąrašą, pradedant virusais, bakterijomis bei paprasčiausiais pirmuonimis, ir baigiant vabzdžiais kraujasiurbiais. Juk jie visi – helmintai, kirmėlės, askaridės, liamblijos, katinės siurbikės, toksoplazmos, bakterijos ir erkės – visi be išimties parazituoja kitoje gyvybės formoje, gyvena ir klesti svetimos sveikatos sąskaita.

Deja, dauguma helmintų ilgai išgyvena žmogaus organizme, nesukeldami simptomų arba maskuodamiesi įvairiomis ligomis:

• Pilvo skausmai
• Alergija
• Pykinimas
• Anemija
• Odos niežėjimas
• Onkologija
• Artrozės, artritai
• Sutrūkinėję lūpų kampučiai
• Parodontozė
• Odos bėrimai
• Nagų lūžinėjimas
• Galvos skausmai
• Viduriavimas, vidurių užkietėjimas
• Dirglumas
• Silpnumas, blogumas
• Miego sutrikimai
• Dantų griežimas
• Knarkimas, seilėtekis
• Apetito stoka
• Padidėjęs apetitas
• Plaukų slinkimas
• Per aukšta temperatūra
• Dažni peršalimai ir kt.

Užkratas. Kur ir kaip galima užsikrėsti helmintu?

Kodėl gi pasigauname tokią bjaurastį? Kodėl leidžiame parazitui ne tik įsikurti „šventovių šventovėje“ – mūsų kūne, bet ir ten gyventi visko pertekus, tukti, daugintis, nuodyti ir silpninti mūsų organizmą?

Daugeliu atveju štai dėl ko:

1. Kartais pacientai metų metus gydo helmintozių pasekmes, nė neįtardami tikrosios savo kančių priežasties. Daugumos kirmėlių invazijos „slepiasi“ po vienu ar keliais nespecifiniais simptomais, pvz., bendru silpnumu, alergija, odos niežėjimu, plaukų slinkimu, lūžinėjančiais nagais, nervingumu, miego sutrikimu, pilvo skausmu, vidurių pūtimu, tuštinimosi sutrikimu, sunkiai įveikiama disbakterioze, galvos skausmu, pykinimu, sumažėjusiu apetitu rytais, kūno masės padidėjimu ar sumažėjimu, hemoglobino kiekio kraujyje sumažėjimu.
2. Poliklinikose taikomi tyrimų metodai „kirmėlių kiaušinėliams“ nustatyti praktiškai nesuteikia informacijos (neparodo daugumos parazitų).
3. Išaugo miesto butuose laikomų naminių gyvūnų skaičius (beveik visi gyvūnai, įskaitant iš namų neišleidžiamas kates, yra užsikrėtę helmintais).
4. Mūsų tėvynainiai dažnai užsikrečia helmintais atostogaudami karštose šalyse (kadangi inkubacinis laikotarpis ilgas, spėja užsikrėsti ir šeimos nariai bei bendradarbiai), o pasekmės išaiškėja tik praėjus keliems mėnesiams po atostogų.

Šiuo metu yra žinoma apie 300 žmogaus helmintozių, bet ne visos jos plačiai paplitusios.

Kaip jomis užsikrečiama?

- per orą
Išdžiūvusias gyvūnų fekalijas išnešioja vėjas, todėl kartu su dulkėmis mes įkvepiame ir parazitų cistų.

Kas yra Vilniaus vejos? Per metus jose susikaupia apie 2000 tonų šunų išmatų, kurių 1 grame yra per 2 mln. askaridžių kiaušinėlių. O biologiškai aktyvus toks kiaušinėlis esti beveik 20 metų! Visas šis „grožis“ išdžiūva, pavirsta dulkėmis ir, pučiant vėjui, patenka mums į nosį, burną, nusėda ant batų... Kirmėlių kiaušinėlių aptikta ir namų dulkėse – ant užuolaidų, grindjuosčių, žaliuzių tarpuose. Čia juos tiesiog įnešė vėjas pro langelį. Kaip matote, kad užsikrėstum askaridoze, net nereikia turėti šuns – pakanka atverti langą! (Žinoma, daugeliui toks pareiškimas pasirodys pernelyg drąsus, bet tikimybė užsikrėsti helmintoze oro lašeliniu būdu – pakankamai didelė.)

- per maistą
Visų greičiausias būdas, kuriuo parazitų lervos patenka į mūsų organizmą – užkrėsti maisto produktai, t.y., netinkamai nuplauti vaisiai ir daržovės, nepakankamai iškepta ar išvirta mėsa arba žuvis.

- per nešvarias rankas
Galima užsikrėsti ne tik nuo savo nešvarių rankų, bet ir nuo nešvarių pardavėjų, maitinimo įstaigų darbuotojų rankų. O kiek parazitų ant pinigų banknotų! Laikėte rankose pinigus, o po to palietėte maisto produktą, aplaižėte pirštą... štai ir įsileidote „svečių“.

Patekus į žarnyną liamblijai,  jau po paros vos viename jo centimetre parazituoja iki milijono individų! Jų dauginimosi sparta prilygsta ląstelės dalijimosi greičiui...

Šiuolaikiniai „kirmėlių kiaušinėlių nustatymo“ ir kiti panašūs tyrimai – visiškai neveiksmingi. Kai kurių specialistų manymu, jų patikimumas tesiekia vos 20%.

Iš kur toks pesimizmas? Spręskite patys:

• Kai kurios helmintų rūšys apskritai nededa kiaušinėlių arba deda jų per mažai.
• Neretai helmintų ieškoma ne toje biologinėje medžiagoje, kurią būtina tirti.

Tačiau panagrinėkime kai kurias konkrečias tyrimų rūšis:

Išmatų tyrimas
Kiekvienas parazitas kas tam tikrą laikotarpį į išorę išskiria subrandintų kiaušinėlių. Paprastai tai įvyksta kas 1-1,5 mėnesio. Kiaušinėlių „dėjimas“ trunka ne ilgiau kaip 1-2 paras. Vadinasi, norint pataikyti į šias dienas, reikėtų į laboratoriją kasdien atnešti išmatų. Tai sunkiai įgyvendinama.

Tulžies tyrimas
Tulžis, kurioje iš tiesų galima pamatyti liamblijas, katines siurbikes ar jų kiaušinėlius, dažniausiai neišsiskiria būtent dėl spazmų, kuriuos sukelia šie parazitai, arba jos išsiskiria per mažai. Parazitas lieka už regos lauko ribų. Pati procedūra tikrai varginanti, todėl daugelis, ypač vaikai, jos atsisako. Be to, jai reikia patyrusio, kantraus laboranto ir geros laboratorijos.

Ultragarso tyrimas
Tai objektyvus vaizdas, kurį subjektyviai, o kartais net diametraliai priešingai, vertina skirtingi specialistai. Atsiranda skirtingų išvadų galimybė. „Sutankėjimas“ gali reikšti akmenį, bet gali reikšti ir parazitų sankaupą. Tik skrodimas parodys.

Biorezonansinis kompiuterinis tyrimas
Dar prieš 20 metų buvo įrodyta, kad absoliučiai visi gyvi organizmai (ir ląstelės) turi savus, tik jiems būdingus, vibracijų dažnius. Kiekvienam parazitui taip pat būdingi tam tikro dažnio elektromagnetiniai svyravimai. Biorezonanso metodas suteikė galimybę aptikti parazitus, pasislėpusius mūsų kūne.

Diagnostika „pagal kraujo lašą“ („gyvo“ kraujo mikroskopija) – tai unikali galimybė pažvelgti į savo organizmo ląstelių pasaulį ir, pamačius ląstelių veiklos nukrypimų, imtis taisyti savo sveikatą ankstyviausiame ligos etape. Kraujas lašas imamas iš piršto. Svarbi savybė, skirianti šį metodą nuo įprastų tyrimų – tai, kad kraujo mėginys ištiriamas be jokio išankstinio apdorojimo, paciento akivaizdoje. Pacientas turi unikalią galimybę pamatyti savo ląsteles ir vykstant tyrimui gauti ypač svarbios informacijos apie savo sveikatą.

Parazitai organizme sukelia rimtų sveikatos bėdų, ypač vaikams.

1. Parazitai, prisitvirtindami virškinimo trakte ar „susisukdami lizdą“ (kapsulę) kituose organuose bei audiniuose, pažeidžia ir traumuoja organus, trukdo jiems normaliai funkcionuoti, sukelia skausmus, spazmus, sutrikdo žarnyno peristaltiką. Dėl to atsiranda vidurių užkietėjimas ir t.t.
2. Parazitai kliudo organizmo darbui. Parazitai gali įsikurti ir raumenyse, ir plaučiuose (imituodami tuberkuliozės židinius), ir kepenyse, jie gali net pažeisti smegenis (imituodami klinikinį smegenų auglio vaizdą ir faktiškai nužudydami šeimininką).

3. Įsiskverbę į audinius ar prikibę prie žarnyno sienelių, parazitai pažeidžia dengiamuosius organų audinius ir šitaip atveria kelią infekcijai, sukelia ilgai trunkančius uždegimo židinius, išsekina imuninę sistemą. Ypač jie pažeidžia besiformuojančią ir nestabilią vaiko imuninę sistemą.

4. Parazitai sunaikina resursus, būtinus pačiam organizmui.

Kokias pasekmes tai sukelia?

Ilgainiui parazitų daroma žala vis didėja, nes:

• patys parazitai auga,
• parazitų skaičius didėja,
• organizmo apsauginės jėgos ir resursai išsenka!

Parazitai "kur valgo, ten ir dergia", t.y., nuodija organizmą savo gyvybinės veiklos produktais.

Jei parazitai ilgai egzistuoja žmogaus organizme, palaipsniui pakinta jo imuninė sistema – ji tampa mažiau jautri svetimkūnių „įsiveržimams“, taigi ir paruošia terpę sunkioms infekcijoms bei vėžiniams susirgimams.

Kokia galima išeitis iš susiklosčiusios situacijos?

Arba parazito mirtis, arba šeimininko mirtis.

Cheminiais preparatais parazitai neįveikiami: jie labai toksiški, ir nėra tokio cheminio preparato, kuris veiktų visas parazitų rūšis visose vystymosi stadijose. Toks preparatas numarintų žmogų.

Vilniuje taikomas diagnostikos derinys (biorezonansinis kompiuterinis tyrimas + diagnostika pagal kraujo lašą):

• vidaus organų (plaučių, kepenų, tulžies pūslės, skrandžio, kasos, žarnyno ir kraujo) biorezonansinis kompiuterinis tyrimas;
• diagnostika pagal kraujo lašą;
• patyrusio gydytojo konsultacija;
• individualiai parenkamos organizmo sveikatinimo programos.

Indikacijos diagnostikai atlikti:

* širdies ir kraujagyslių ligos;

* padidėjusi temperatūra „be simptomų“;

* dažnai ir sunkiai sergantys žmonės;

* probleminė oda, grybelinis odos pažeidimas;

* lėtinio nuovargio sindromas, raumenų ir sąnarių skausmai;

* endokrininės sistemos liga;

* stomatitas ir lėtiniai nosiaryklės susirgimai, lėtinis ir ilgai trunkantis bronchitas, bronchinė astma;

* ūmios ir lėtinės infekcinės uždegiminės ligos;

* lėtinės virškinimo trakto organų ligos;

* jungiamojo audinio ligos;

* sveikimo periodas po ūmių bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų;

* reabilitacija užbaigus antibakterinį gydymą.