Nors per pastaruosius du dešimtmečius oro kokybė Europoje žymiai pagerėjo, pagal Europos aplinkos agentūros ir Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) neseniai paskelbtas paskutinių tyrimų ataskaitas, daugelyje šalių oro tarša vis dar kelia susirūpinimą.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad neseniai PSO publikuotoje Oro taršos sveikatos aspektų duomenų apžvalgoje pateikti atsakymai į 22 klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Europos oro taršos politikos persvarstymu, atkreipiant ypatingą dėmesį į sveikatos politikos aspektus. Atsakymus parengė didelė grupė mokslininkų, dalyvaujančių PSO projekte „Oro taršos sveikatos aspektų duomenų apžvalga“ (ang. Review of evidence on health aspects of air pollution – REVIHAAP).
Rengdami moksliškai pagrįstas išvadas ir atsakymus, ekspertai apžvelgė ir aptarė naujai sukauptus oro taršos poveikio sveikatai mokslinių tyrimų duomenis. Išsamūs atsakymų argumentai, įskaitant pagrindinių nuorodų sąrašą, bus pateikti galutinėje projekto ataskaitoje.
Remiantis apžvalga, ilgalaikis smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) poveikis gali sukelti aterosklerozę, nepalankius nėštumo rezultatus ir vaikų kvėpavimo sistemos ligas. Nauji duomenys taip pat rodo galimą ryšį tarp ilgalaikio KD2,5 poveikio ir nervų sistemos, pažinimo funkcijos sutrikimų ir diabeto vystymosi bei aiškų priežastinį ryšį tarp KD2,5 poveikio ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų.
Naujausi tyrimai rodo ryšį tarp KD2,5 ir mirtingumo esant koncentracijoms, žemesnėms nei PSO Oro kokybės gairėse (ang. Air quality guidelines − AQG, paskutinį kartą atnaujintos 2005 m.) rekomenduojama metinė vidutinė koncentracija 10 µg/m3, todėl PSO apžvalgoje rekomenduojama peržiūrėti PSO Oro kokybės gairėse rekomenduojamas KD2,5 koncentracijas. Apžvalgoje taip pat rekomenduojama keisti ES teisės aktus, nes juose reglamentuojamos KD2,5 ribinės vertės yra du kartus didesnės, nei rekomenduojama PSO gairėse.
Apžvalgoje pateikiami ryšio tarp ilgalaikio ozono (O3) poveikio ir kvėpavimo bei lėtinėmis ligomis sergančiųjų mirtingumo įrodymai. Apžvalgos autoriai rekomenduoja Oro kokybės gairėse nustatyti ilgalaikio poveikio ribinę koncentraciją ozonui.
Naujausi tyrimai rodo sąsajas tarp trumpalaikio ir ilgalaikio azoto dioksido (NO2) poveikio ir mirtingumo, hospitalizavimo ir kvėpavimo takų ligų simptomų esant leidžiamoms ar mažesnėms už dabartines ES ribines vertes koncentracijoms (kurios sutampa su Oro kokybės gairėse rekomenduojamais dydžiais).
Nauji duomenys patvirtina PSO Oro kokybės gairėse pateiktas mokslines išvadas ir rodo, kad poveikis gali atsirasti, kai oro taršos lygis mažesnis nei 2005 m. gairėse rekomenduojami lygiai. Apžvalgoje taip pat pateikiami moksliniai argumentai už ryžtingus veiksmus, siekiant pagerinti oro kokybę ir sumažinti ligų, atsirandančių dėl oro taršos, Europoje naštą.
PSO 2012 m. publikuotame leidinyje „Juodosios anglies (suodžių) poveikis sveikatai“ (angl. Health effects of black carbon) pateikiama sisteminė aplinkos ore esančios juodosios anglies sveikatos aspektų apžvalga. Juodoji anglis yra patikimas oro užterštumo degimo produktais rodiklis, bet tik neseniai buvo pripažinta, kad juodoji anglis yra vienas iš trumpalaikių klimato kaitos veiksnių, kuris prisideda prie Žemės atmosferos atšilimo.
Juodoji anglis (dažnai vadinama tiesiog suodžiais) susidaro iškastinio kuro, biokuro ir biomasės nepilno degimo metu ir yra pagrindinė sudedamoji suodžių (anglies suodžių) dalis. Tai tamsus, šviesą sugeriantis efektyvus kietųjų dalelių komponentas, susideda iš kelių formų grynos anglies. Pagrindiniai juodosios anglies dalelių šaltiniai yra degimo varikliai (ypač dyzeliniai), gyvenamuosiuose pastatuose sudeginama mediena ir anglys, elektrinės, naudojančios mazutą ar akmens anglį, žemės ūkio likučių deginimas laukuose, taip pat miškų ir augmenijos gaisrai.
Epidemiologiniai tyrimai pateikia pakankamai įrodymų, kad yra ryšys tarp juodosios anglies poveikio ir sergamumo bei mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų. Toksikologiniai tyrimai rodo, kad juodoji anglis gali veikti kaip universalus įvairų toksinį poveikį turinčių cheminių medžiagų nešiklis į žmogaus organizmą. Nors juodoji anglis nėra pagrindinis smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) komponentas, turintis tiesioginį toksinį poveikį, bet sumažinus aplinkoje kietųjų dalelių, kurių sudėtyje yra juodosios anglies, kiekį, turėtų sumažėti ir neigiamas poveikis sveikatai, tuo pačiu būtų prisidedama prie klimato kaitos sušvelninimo.
Ši apžvalga yra ypač svarbi aplinkos sveikatos sričių specialistams, dirbantiems oro taršos neigiamo poveikio sveikatai vertinimo ir mažinimo srityje, taip pat gali būti naudojama kaip moksliniai įrodymai grindžiant klimato kaitos mažinimo strategijas.
2013 metai Europos Sąjungoje paskelbti Oro kokybės metais. Šiais metais švarus oras bus ES aplinkosaugos politikos svarbiausias klausimas – bus peržiūrima dabartinė oro politika, daugiausiai dėmesio skiriant pastangoms pagerinti oro kokybę.
Papildomiems veiksmams šioje srityje ES lygmeniu yra aktyviai pritariama: „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečių požiūris į oro kokybę“ duomenimis, didžioji dauguma europiečių (79 proc.) (Lietuvos vidurkis – 75 proc.) mano, kad ES turėtų pasiūlyti papildomas kovos su oro tarša priemones.
Pagal Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža
