Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos klausimai, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: jeigu Jūsų nėštumas priskiriamas mažos rizikos grupei, kelionės gali neturėti jokios neigiamos įtakos. Ar pavojinga keliauti nėštumo metu?
Kada yra geriausias laikas keliauti?
Kai kurios moterys atsisako kelionių nėštumo pradžioje, iki 12 – 14 nėštumo savaitės, dėl pykinimo bei dažno nuovargio. Kelionės paskutiniais nėštumo mėnesiais taip pat gali būti varginančios ir sukeliančios nepatogumų, todėl dauguma moterų pasirenka keliauti nėštumo v
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos klausimai, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: jeigu Jūsų nėštumas priskiriamas mažos rizikos grupei, kelionės gali neturėti jokios neigiamos įtakos. Ar pavojinga keliauti nėštumo metu?
Kada yra geriausias laikas keliauti?
Kai kurios moterys atsisako kelionių nėštumo pradžioje, iki 12 – 14 nėštumo savaitės, dėl pykinimo bei dažno nuovargio. Kelionės paskutiniais nėštumo mėnesiais taip pat gali būti varginančios ir sukeliančios nepatogumų, todėl dauguma moterų pasirenka keliauti nėštumo viduryje.
Kada reikėtų atsisakyti kelionės?
Kelionę reikėtų atidėti, jeigu:
– yra didelė persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Svarbu prisiminti, kad nepriklausomai nuo to, ar nėščioji buvo išvykusi į kelionę, ar ne, net mažos rizikos nėštumas gali komplikuotis persileidimu ar priešlaikiniu gimdymu.
– Jūs kraujuojate ar neseniai kraujavote iš makšties.
– Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligomis, dėl kurių pasidaro sunku kvėpuoti.
– yra kaulų lūžiai.
– Jums neseniai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo atvertas pilvas, pvz., kirmėlinės ataugos pašalinimas dėl apendicito.
– planuojate kelionę lėktuvu, bet atsirado vidurinės ausies uždegimas (otitas) ar sinusitas.
– sergate cukriniu ar gestaciniu diabetu, preeklampsija ar yra padidėjęs kraujo spaudimas, o kelionės metu, atsiradus būtinybei, gydytojo konsultacija būtų negalima.
Ką reikėtų žinoti planuojant kelionę?
Prieš planuojant kelionę, pasitarkite su Jūsų nėštumą prižiūrinčiu šeimos gydytoju, akušere ar gydytoju akušeriu ginekologu. Taip pat įvertinkite nėštumo rizikos veiksnius, vakcinacijos poreikį.
Išsiaiškinkite, ar kelionės metu turėsite galimybę sulaukti medicininės pagalbos.
Kiekviena oro linijų bendrovė turi savo taisykles, kuriomis yra reglamentuojamas nėščiųjų skraidinimas. Kai kurios iš jų draudžia skristi moterims, jei nėštumas yra didesnis nei 36 sav. Kitos reikalauja pateikti gydytojo pažymą, kurioje parašyta, kad nėščioji gali skristi. Panašias taisykles turi ir keliones laivu organizuojančios bendrovės. Dėl įvairių skirtumų ir draudimų, nėščioji turėtų perskaityti taisykles prieš kelionę, įvertinti skrydžio ar kelionės laivu galimybę bei pasirūpinti dokumentais, kurių bus prašoma.
Kiekvienas lėktuvo keleivis skrydžio metu yra paveikiamas tam tikra radiacijos doze. Moksliniai tyrimai rodo, kad pavienių verslo ar turistinių kelionių lėktuvu metu, radiacija neturi neigiamos įtakos nei motinai, nei vaisiui. Tačiau, jei nėščioji negali išvengti daug skrydžių, pvz., yra stiuardesė, reikėtų pasitarti su moterį prižiūrinčiu specialistu ir aptarti skrydžių skaičiaus sumažinimo galimybę.
Daugelyje aerouostų keleiviams reikia pereiti per metalo detektorius. Jų veikimas yra paremtas elektromagnetinio lauko veikimo principu, todėl neigiamos įtakos nėštumui neturi.
Skrydžio metu prisisekite saugos diržu. Diržas juosiamas po pilvu, todėl diskomforto neturėtų sukelti. Dėl to, kad neįmanoma nuspėti galimos turbulencijos, keleiviams rekomenduojama segėti diržą visos kelionės metu. Kelionės automobiliu metu taip pat būtina prisisegti saugos diržą. Viena diržo dalis turi būti juosiama per krūtinės vidurį, o kita – po pilvu. Taip pat būtina patikrinti, ar mašinoje yra oro pagalvė. Nors avarijos metu išsiskleidusi oro pagalvė gali paveikti nėščiąją, tačiau jos nauda gali būti didesnė nei žala. Siekiant sumažinti galimą oro pagalvės smūgį, atitraukite ir atlenkite sėdynę kaip galima daugiau, tačiau taip, kad Jums būtų patogu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad keliaujant ilgiau nei 8 val. sėdimoje padėtyje (kai kurie autoriai nurodo 5 val. ribą), padidėja giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė. Riziką didina nėštumas, gimdymas prieš 6 savaites ir mažiau, nutukimas ar GVT anamnezėje. Ką galima būtų padaryti, kad išvengti šios ligos? Jei skrendate lėktuvu, stenkitės atsisėsti ten, kur yra daugiau vietos kojoms ir darykite pratimus: sulenkite pėdas, kojas per kelius ir ištieskite. Kas 30 – 60 min. atsistokite ir pereikite per lėktuvą. Jei skrydžio metu dažnai pasitaiko turbulencijos, pasivaikščiojimą per lėktuvą atidėkite. Jei važiuojate mašina, darykite reguliarias pertraukas, pvz., kas 2 val., ir per dieną nevažiuokite ilgiau kaip 5 – 6 valandas. Nepamirškite anksčiau minėtų pratimų. Kelionės traukiniu metu galite atsistoti ir pereiti per vagoną. Tai darykite kas 30 – 60 min., tačiau atsiminkite, kad būtina laikytis už ranktūrių. Visada gerkite pakankamai negazuoto mineralinio vandens, venkite gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų. Pasirinkite laisvus, netempiančius ir nespaudžiančius rūbus bei batus. Giliųjų venų trombozės riziką mažina kompresinės kojinės. Jūsų gydytojas patars, kokias kojines įsigyti. Jis taip pat įvertins, ar nereikia papildomai ir trombų susidarymą mažinančių vaistų.
Ką reikėtų žinoti atvykus į užsienio šalį?
Saugiausias vanduo gėrimui yra 1 – 3 – 5 minutes pavirtas užviręs vanduo. Nors buteliuose esantis vanduo yra saugesnis nei nevirintas čiaupo vanduo, tačiau kai kuriose šalyse nėra taisyklių, reglamentuojančių, koks vanduo turėtų būti pilstomas į butelius, todėl nėra jokių garantijų, kad jame nebus mikroorganizmų, galinčių sukelti ligas.
Į gėrimus nedėkite ledukų, kurie buvo padaryti iš nevirinto vandens.
Negerkite iš stiklinių, kurios galėjo būti išplautos nevirintu vandeniu.
Išsivalius dantis, burną taip pat skalaukite virintu vandeniu.
Venkite termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, nebent Jūs pati nulupsite jų odelę.
Nevalgykite žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, mėsos, kiaušinių ir jūros gėrybių. Taip pat venkite minkštų sūrių bei pâté.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite specialius, nėščiosioms skirtus repelentus, dėvėkite rūbus ilgomis rankovėmis, kelnes ir ilgas kojines. Miego metu pasirūpinkite specialiais tinkleliais.
Ką dar reikėtų prisiminti?
Pasirūpinkite kelionės draudimu. Pasitikslinkite, ar draudime yra sąlygos apie su nėštumu susijusių būklių gydymą, gimdymą ir naujagimiui teikiamų paslaugų apmokėjimą.
Prieš kelionę apsilankykite pas Jūsų nėštumą prižiūrintį specialistą, kad būtų įvertinta Jūsų ir vaisiaus būklė. Įvertinkite vakcinacijos būtinybę ir galimybes, ypač keliaujant į Afrikos, Pietų bei Centrinės Amerikos ir Azijos šalis.
Kelionės metu turėkite su savimi medicininius dokumentus, kuriuose aprašyti su Jumis ar Jūsų nėštumu susiję svarbūs duomenys.
Turėkite su savimi vitaminus bei vaistus, kuriuos Jums būtina vartoti. Turėkite jų šiek tiek daugiau, nei reikėtų kelionės metu.
Turėkite Jūsų nėštumą prižiūrinčio specialisto telefono numerį, kad prireikus su juo galėtumėte susisiekti Jūs ar kelionėje Jums pagalbą teikiantys asmenys.
Turėkite vietinės gydymo įstaigos ir gydytojo kontaktus, nes mieste, į kurį keliaujate, Jums gali prireikti pagalbos.
Turėkite su savimi žodyną, nes šalies, į kurią keliaujate, gydytojai gali nemokėti jokios užsienio kalbos.
Informaciją paruošė:
Prof. Rūta Nadišauskienė
Gyd. Justina Kačerauskienė
Informacija paruošta remiantis:
www.rcog.org
www.acog.com
www.uptodate.com
www.babycenter.com
iduryje.
Kada reikėtų atsisakyti kelionės?
Kelionę reikėtų atidėti, jeigu:
– yra didelė persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Svarbu prisiminti, kad nepriklausomai nuo to, ar nėščioji buvo išvykusi į kelionę, ar ne, net mažos rizikos nėštumas gali komplikuotis persileidimu ar priešlaikiniu gimdymu.
– Jūs kraujuojate ar neseniai kraujavote iš makšties.
– Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligomis, dėl kurių pasidaro sunku kvėpuoti.
– yra kaulų lūžiai.
– Jums neseniai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo atvertas pilvas, pvz., kirmėlinės ataugos pašalinimas dėl apendicito.
– planuojate kelionę lėktuvu, bet atsirado vidurinės ausies uždegimas (otitas) ar sinusitas.
– sergate cukriniu ar gestaciniu diabetu, preeklampsija ar yra padidėjęs kraujo spaudimas, o kelionės metu, atsiradus būtinybei, gydytojo konsultacija būtų negalima.
Ką reikėtų žinoti planuojant kelionę?
Prieš planuojant kelionę, pasitarkite su Jūsų nėštumą prižiūrinčiu šeimos gydytoju, akušere ar gydytoju akušeriu ginekologu. Taip pat įvertinkite nėštumo rizikos veiksnius, vakcinacijos poreikį.
Išsiaiškinkite, ar kelionės metu turėsite galimybę sulaukti medicininės pagalbos.
Kiekviena oro linijų bendrovė turi savo taisykles, kuriomis yra reglamentuojamas nėščiųjų skraidinimas. Kai kurios iš jų draudžia skristi moterims, jei nėštumas yra didesnis nei 36 sav. Kitos reikalauja pateikti gydytojo pažymą, kurioje parašyta, kad nėščioji gali skristi. Panašias taisykles turi ir keliones laivu organizuojančios bendrovės. Dėl įvairių skirtumų ir draudimų, nėščioji turėtų perskaityti taisykles prieš kelionę, įvertinti skrydžio ar kelionės laivu galimybę bei pasirūpinti dokumentais, kurių bus prašoma.
Kiekvienas lėktuvo keleivis skrydžio metu yra paveikiamas tam tikra radiacijos doze. Moksliniai tyrimai rodo, kad pavienių verslo ar turistinių kelionių lėktuvu metu, radiacija neturi neigiamos įtakos nei motinai, nei vaisiui. Tačiau, jei nėščioji negali išvengti daug skrydžių, pvz., yra stiuardesė, reikėtų pasitarti su moterį prižiūrinčiu specialistu ir aptarti skrydžių skaičiaus sumažinimo galimybę.
Daugelyje aerouostų keleiviams reikia pereiti per metalo detektorius. Jų veikimas yra paremtas elektromagnetinio lauko veikimo principu, todėl neigiamos įtakos nėštumui neturi.
Skrydžio metu prisisekite saugos diržu. Diržas juosiamas po pilvu, todėl diskomforto neturėtų sukelti. Dėl to, kad neįmanoma nuspėti galimos turbulencijos, keleiviams rekomenduojama segėti diržą visos kelionės metu. Kelionės automobiliu metu taip pat būtina prisisegti saugos diržą. Viena diržo dalis turi būti juosiama per krūtinės vidurį, o kita – po pilvu. Taip pat būtina patikrinti, ar mašinoje yra oro pagalvė. Nors avarijos metu išsiskleidusi oro pagalvė gali paveikti nėščiąją, tačiau jos nauda gali būti didesnė nei žala. Siekiant sumažinti galimą oro pagalvės smūgį, atitraukite ir atlenkite sėdynę kaip galima daugiau, tačiau taip, kad Jums būtų patogu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad keliaujant ilgiau nei 8 val. sėdimoje padėtyje (kai kurie autoriai nurodo 5 val. ribą), padidėja giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė. Riziką didina nėštumas, gimdymas prieš 6 savaites ir mažiau, nutukimas ar GVT anamnezėje. Ką galima būtų padaryti, kad išvengti šios ligos? Jei skrendate lėktuvu, stenkitės atsisėsti ten, kur yra daugiau vietos kojoms ir darykite pratimus: sulenkite pėdas, kojas per kelius ir ištieskite. Kas 30 – 60 min. atsistokite ir pereikite per lėktuvą. Jei skrydžio metu dažnai pasitaiko turbulencijos, pasivaikščiojimą per lėktuvą atidėkite. Jei važiuojate mašina, darykite reguliarias pertraukas, pvz., kas 2 val., ir per dieną nevažiuokite ilgiau kaip 5 – 6 valandas. Nepamirškite anksčiau minėtų pratimų. Kelionės traukiniu metu galite atsistoti ir pereiti per vagoną. Tai darykite kas 30 – 60 min., tačiau atsiminkite, kad būtina laikytis už ranktūrių. Visada gerkite pakankamai negazuoto mineralinio vandens, venkite gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų. Pasirinkite laisvus, netempiančius ir nespaudžiančius rūbus bei batus. Giliųjų venų trombozės riziką mažina kompresinės kojinės. Jūsų gydytojas patars, kokias kojines įsigyti. Jis taip pat įvertins, ar nereikia papildomai ir trombų susidarymą mažinančių vaistų.
Ką reikėtų žinoti atvykus į užsienio šalį?
Saugiausias vanduo gėrimui yra 1 – 3 – 5 minutes pavirtas užviręs vanduo. Nors buteliuose esantis vanduo yra saugesnis nei nevirintas čiaupo vanduo, tačiau kai kuriose šalyse nėra taisyklių, reglamentuojančių, koks vanduo turėtų būti pilstomas į butelius, todėl nėra jokių garantijų, kad jame nebus mikroorganizmų, galinčių sukelti ligas.
Į gėrimus nedėkite ledukų, kurie buvo padaryti iš nevirinto vandens.
Negerkite iš stiklinių, kurios galėjo būti išplautos nevirintu vandeniu.
Išsivalius dantis, burną taip pat skalaukite virintu vandeniu.
Venkite termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, nebent Jūs pati nulupsite jų odelę.
Nevalgykite žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, mėsos, kiaušinių ir jūros gėrybių. Taip pat venkite minkštų sūrių bei pâté.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite specialius, nėščiosioms skirtus repelentus, dėvėkite rūbus ilgomis rankovėmis, kelnes ir ilgas kojines. Miego metu pasirūpinkite specialiais tinkleliais.
Ką dar reikėtų prisiminti?
Pasirūpinkite kelionės draudimu. Pasitikslinkite, ar draudime yra sąlygos apie su nėštumu susijusių būklių gydymą, gimdymą ir naujagimiui teikiamų paslaugų apmokėjimą.
Prieš kelionę apsilankykite pas Jūsų nėštumą prižiūrintį specialistą, kad būtų įvertinta Jūsų ir vaisiaus būklė. Įvertinkite vakcinacijos būtinybę ir galimybes, ypač keliaujant į Afrikos, Pietų bei Centrinės Amerikos ir Azijos šalis.
Kelionės metu turėkite su savimi medicininius dokumentus, kuriuose aprašyti su Jumis ar Jūsų nėštumu susiję svarbūs duomenys.
Turėkite su savimi vitaminus bei vaistus, kuriuos Jums būtina vartoti. Turėkite jų šiek tiek daugiau, nei reikėtų kelionės metu.
Turėkite Jūsų nėštumą prižiūrinčio specialisto telefono numerį, kad prireikus su juo galėtumėte susisiekti Jūs ar kelionėje Jums pagalbą teikiantys asmenys.
Turėkite vietinės gydymo įstaigos ir gydytojo kontaktus, nes mieste, į kurį keliaujate, Jums gali prireikti pagalbos.
Turėkite su savimi žodyną, nes šalies, į kurią keliaujate, gydytojai gali nemokėti jokios užsienio kalbos.
Informaciją paruošė:
Prof. Rūta Nadišauskienė
Gyd. Justina Kačerauskienė
Informacija paruošta remiantis:
www.rcog.org
www.acog.com
www.uptodate.com
www.babycenter.com
