Kaip šiandien kuriama psichologinė gerovė medikų bendruomenėje? Kas padaryta ir kokios naujos iniciatyvos suplanuotos šiems metams? Visa tai bus pristatoma rytoj, kovo 4 d., Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamame virtualiame renginyje „Psichologinės gerovės kūrimas medikų bendruomenėje: naujos iniciatyvos“. Renginį galite stebėti ministerijos „Facebook“ platformos puslapyje.
Praėjusių metų rugsėjo mėn. sveikatos apsaugos ministras patvirtino Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų planą. Jį įgyvendinant visoje šalyje pradėta ne viena iniciatyva, skirta rūpintis medikų psichologine sveikata. Šios iniciatyvos ir projektai bus pristatyti šiame renginyje.
„Karas Ukrainoje visus suvienijo suremti pečius. Medikai dar neatsigavo nuo kovos su virusu ir viena po kitos jau antrus metus kylančiomis pandemijos bangomis, tačiau ryžtingai pasitinka dar vieną iššūkį. Dėkoju medikų bendruomenei, pasiryžusiai savanoriškai padėti Ukrainos žmonėms. Tokiomis aplinkybėmis mūsų rūpestis psichologine medikų gerove tapo dar svarbesniu“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Renginio metu kartu su medikų bendruomenės atstovais, juos atstovaujančiomis organizacijomis, asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais, medikų psichologinės gerovės kūrimu besidominčiais asmenimis bus dalijamasi psichologinei gerovei kurti skirtų iniciatyvų turiniu, teorinėmis bei praktinėmis vykdymo įžvalgomis tiek iš šioje srityje dirbančių profesionalų, tiek iš medikų perspektyvos.
Pasak vienos iš renginio dalyvių, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ atstovės Agnės Burkauskaitės, psichologinė krizė gali įvykti kiekvienoje įstaigoje ir paveikti visos bendruomenės narius.
„Nors krizės dažniausiai ištinka netikėtai, bet labai svarbu joms ruoštis – vykdyti prevenciją, iš anksto turėti veiksmų planą krizės metu, vykdyti intervenciją ir užtikrinti emocinę paramą pokriziniu laikotarpiu, nusimatyti prevencijos žingsnius ir psichologinės pagalbos šaltinius. Siekiame, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirengtų psichologinių krizių valdymui ir krizė sustiprintų bendruomeniškumą ir suteiktų galimybę augti ir tobulėti“, – sako A. Burkauskaitė.
Pagalbą kuriant psichikos sveikatai palankią kultūrą bendrijos „Gijos“ atstovė Karilė Levickaitė renginyje plačiau papasakos, kaip reaguoti į psichologinį smurtą organizacijoje.
„Tai ilgas ir sisteminis darbas, kurio metu yra svarbu ne tik sukurti ir aktyvuoti reagavimo mechanizmus ir kanalus į psichologinį smurtą, bet ir įgalinti visas organizacijos grandis vienodai suprasti žeminantį elgesį ir jį stabdyti. Kuriant ir diegiant reagavimo į žeminantį elgesį procesą, planuojant komunikaciją ir švietimą, svarbu visada apgalvoti tai, kad sėkmingas procesas reikalauja ir organizacijos kultūrinio pokyčio“, – dalijasi K. Levickaitė.
Renginyje taip pat dalyvaus ir savo įžvalgomis dalysis Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Simona Bieliūnė ir Eglė Tamošiūnienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovai Valdas Pečeliūnas, Lina Šopienė ir Ligita Jančorienė, Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Liudmila Mironovienė, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ atstovės Kristina Jurjonė ir Agnė Burkauskaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės atstovė Helga Kauzonė, Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos atstovės Lina Bartasevičienė, Aušra Bačėnė, Rūta Butkevičienė, Polina Šedienė, Biržų ligoninės atstovė Indrė Aukštikalnienė, Mažeikių ligoninės atstovė Viktorija Peleckytė, Visagino ligoninės atstovė Stella Fedurcia, Greitosios medicinos pagalbos atstovas Vytautas Keršys. Romerio universiteto Mokymų LAB atstovaus Agnė Tvaronavičienė, Respublikinę Šiaulių ligoninę – Česlova Špūrienė ir Aurimas Žibutis, Visuomenės sveikatos biurų asociaciją – Jūratė Grubliauskienė.
