Gruodžio 2d. Trečiadienis

Nugara ir nugaros skausmai

Rugsėjo 11d.
Nugara ir nugaros skausmai

Kasmet, 2012 m. rugsėjo 6–12 d., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia kasmetinę Nugaros savaitę. PSO informuoja, kad apie 70–80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Nugaros savaitės tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros srities funkcinius sutrikimus, ūmius bei lėtinius susirgimus, jų atsiradimo priežastis ir galimą profilaktiką. Įvairių sričių specialistai raginami skirti daugiau dėmesio šiai vis dažniau pasitaikančiai sveikatos sutrikimų grupei.

Nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, visų rasių ir etninių grupių bei įvairiausių profesijų žmones. Jis labai pablogina asmens gyvenimo kokybę ir sumažina jo darbingumą. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių ir viena iš pagrindinių sveikatos problemų, dėl kurios pacientai kreipiasi sveikatos specialistus: šeimos (bendrosios praktikos) gydytojus, neurologus, reabilitologus, neurochirurgus, akušerius-ginekologus, masažuotojus, manualinės terapijos specialistus ir kt. Šis sudėtingas daugialypis sveikatos sutrikimas šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje užima antrą vietą pagal dažnumą po galvos skausmų. Tai ne tik medicininė, socialinė, bet ir reikšminga ekonominė problema.

Dažniausiai mokslinėje literatūroje nugaros skausmais vadinami skausmai, jaučiami juosmens ir kryžmens srityse (t. y. tarp apatinių šonkaulių ir uodegikaulio), stubure arba šalia stuburo esančiuose audiniuose bei organuose. Tačiau nemažai specialistų prie nugaros skausmų taip pat priskiria kaklo ir peties skausmus ir krūtininės stuburo dalies skausmus, pabrėždami išskirtinę mūsų vertikaliosios ašies – stuburo – svarbą šių skausmų atsiradimui. Nugaros srities skausmų priežastys gali būti labai įvairios, tad jas nustatyti nėra paprasta. Tai gali būti įgimti stuburo defektai, uždegiminiai ar metaboliniai procesai, trauminiai, degeneraciniai, kraujagyslių, visceraliniai, psichologiniai ir kiti veiksniai. Paskutiniu metu daugelis mokslininkų yra susidomėję dažnu asmens emocinės būsenos ir stuburo skausmų ryšiu.

Pagal trukmę nugaros skausmas skirstomas į ūminį, poūmį, tranzitinį ir lėtinį. Ūminis skausmas gali trukti 4–6 savaites, poūmis – 6–12 savaičių (iki 3 mėn.), lėtinis skausmas – daugiau nei 12 savaičių (per 3 mėn. ir daugiau). Lėtinį skausmą dažniausiai lemia bloga bendra organizmo būklė (gretutiniai susirgimai), degeneracinės stuburo ligos, nuolatiniai stuburo perkrovimai, piktnaudžiavimas kai kuriais vaistais, neracionalus gydymas, žalingi įpročiai, depresija, ilgalaikiai miego sutrikimai, vengimas judėti, socialiniai ir psichologiniai veiksniai (nedarbas, nepasitenkinimas šeiminiu gyvenimu, didelė socialinė atskirtis) ir pan. Būtent lėtinis nugaros skausmas sukelia daugiausiai problemų ir pačiam sergančiajam, ir jį gydantiems specialistams.
Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda įvairių jį palaikančių ar stiprinančių veiksnių, kurie nulemia žmogaus judėjimo galimybes bei elgesį: netaisyklingą ar ydingą laikyseną, šlubavimą, miego sutrikimus, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, darbingumo sumažėjimą, nerimą, depresiją ir kt. Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kurių profesijų  asmenys nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti: vairuotojai, statybininkai, slaugytojai, siuvėjai ir kt. Atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius monotoniškus judesius arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje, netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant ypač sunkų ar nepatogų daiktą, dažnai kilnojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų bei raumenų sistemos pažeidimų. Nuolat atsinaujinantys tokia pažeidimai palaipsniui sukelia audinių ir struktūrų pakenkimą, kuris nustatomas rentgenologinių ar kitų tyrimų metu. Tyrimais yra nustatyta, kad įvairūs nusiskundimai dėl kaklo, pečių, rankų skausmo, tirpimo, šalimo, sutrikusio jutimo, apribotų judesių ir kt. tiesiogiai priklauso nuo statinės kūno padėties ir darbo valandų, praleistų šioje padėtyje, skaičiaus.

Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims. Vienas jų – nėščiųjų juosmens skausmas. Apie 50–80 proc. nėščiųjų vargina juosmens skausmai, kurie dažniausiai prasideda 5–7 nėštumo mėnesį, tačiau gali prasidėti jau ir 8–12 nėštumo savaitę.

Tai ne tik globali, bet ir sena kaip pati žmonija problema. Net senovės Egipto mumijų rentgenologiniai tyrimai (matomi išreikšti kaulų pakitimai) rodo, kad žmonės jau tada kentė įvairius nugaros skausmus. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda, 10–12 ar net daugiau valandų per parą praleidžia sėdėdamas, padaugėjo streso, pakito maisto produktai ir mitybos įpročiai, reikšmingai padidėjo antsvorio ir nutukimo atvejų, todėl nugaros skausmai tampa vis dažnesni ir vis sunkiau pasiduoda gydymui. Tuo pačiu žymiai išaugo ir šių skausmų diagnostikos ir gydymo kaštai.

Apie penktadalis Europos gyventojų kenčia dėl įvairių lėtinio skausmo sindromų, 63 proc. jų patiria lėtinį nugaros skausmą. Nuo 60 iki 90 proc. visų europiečių patiria nugaros skausmą bent kartą per savo gyvenimą, kas atitinka apie 5 proc. bendro kasmetinio sergamumo. Sprando skausmai sudaro 30–50 proc., nugaros viršutinės dalies skausmai – 16–20 proc. ir apie 70 proc. nugaros apatinės dalies skausmui. Nors kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 iki 80 proc. visų suaugusių JAV gyventojų. Sisteminė Europos mokslinių duomenų apžvalga parodė, kad dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema yra būtent  nugaros skausmai, kurie vargina apie 30 proc. visų darbingų asmenų. Apie 70 proc. iš jų skausmą patiria bent kartą per metus. Kaip parodė 2009 m. Lietuvoje atliktas europiniais standartais paremtas tyrimas, lėtinis nugaros skausmas kamuoja apie 38 proc. apklaustų šalies gyventojų.

Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8–10 metų ir ypač padažnėja paauglystėje. Atskirose studijose nurodoma, kad iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Kitos studijos nurodo, kad skausmą juosmens ir kryžmens srityje bent kartą per savaitę junta nuo 1 iki 15 proc. paauglių, o kaklo skausmus bent kartą per savaitę – nuo 15 iki 30 proc. paauglių. Yra nemažai mokslinių studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterinių žaidimų ar naršant internete, tarp ilgai trunkančio mobiliojo telefono naudojimo, rašant trumpąsias žinutes, nerimo ir nervinės įtampos, blogos šeimos socialinės-ekonominės būklės, paauglių rūkymo, emocijų bei elgesio sutrikimų vaikystės bei paauglystės laikotarpiu, žemo fizinio aktyvumo lygio. Net kelių tyrimų metu buvo aptiktas tiesioginis ryšys tarp valandų, praleistų prie kompiuterio, skaičiaus ir kaulų bei raumenų sistemos skausmų. Ši priklausomybė ypač pastebima tarp paauglių. Išvadose teigiama, kad prie kompiuterio sėdint  daugiau nei 2 val. per dieną, atsiranda didelė kaklo ir peties skausmų tikimybė, o daugiau nei 5 val. – apatinės nugaros dalies skausmų tikimybė. Žinoma, šie skausmai atsiranda ne per vieną ar kelias dienas, o nuolat pažeidžiant darbo ir poilsio režimą.

Prie nugaros skausmų atsiradimo gali prisidėti ir netaisyklinga laikysena, kuri būdinga nuo 25 iki 40 proc. Lietuvoje vaikų ir paauglių (skirtingų tyrimų duomenimis), o skoliozė – 4–8 proc. visos populiacijos. Žmonių laikyseną veikia daugialypiai fiziniai ir psichiniai veiksniai. Tam reikšmės turi paveldėta kūno jungiamojo audinio kokybė, lytis, amžius, raumenų, palaikančių vertikalią kūno padėtį, jėga ir ištvermė, psichikos faktoriai, gyvenamoji aplinka ir kt.

Ne mažiau svarbūs ir individualūs anatominiai ypatumai: kaulų struktūra, jų ilgis, asmens ūgis, įgimta stuburo konfigūracija. Tačiau lemiamą vaidmenį turi liemens bei kaklo paviršinių ir giliųjų raumenų treniruotumas. Netaisyklinga laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir ypač išryškėja paauglystėje. Norintiems pagerinti savo laikyseną, verta prisiminti, kad ilgai sėdint vienos raumenų grupės būna nepakankamai įtemptos (nuolat atpalaiduotos ir dėl to silpnėja), o kitos yra pertempiamos. Laiku pastebėjus laikysenos sutrikimus (kurie dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų), juos yra nesunku koreguoti specialiais kineziterapijos pratimais. Svarbu, kad pats vaikas norėtų pataisyti savo laikyseną. Todėl gydant nugaros skausmus ar koreguojant laikyseną pagrindinis tikslas yra padidinti nugaros raumenų (ypač giliųjų), pilvo preso jėgą bei ištvermę ir sustiprinti liemens raumenyną, kuris dėl šiuolaikinio gyvenimo darosi vis silpnesnis. Taigi, tampa ypač svarbūs įvairūs darbo organizavimo aspektai: laiko planavimas, darbo pobūdžio keitimas, krūvio paskirstymas, aktyvios pertraukos ilgai sėdint, fizinis aktyvumas mokykloje ir po užsiėmimų mokykloje, fizinė veikla namų ruošoje ar ūkio darbuose ir pan.

Sėdimą darbą dirbantiesiems reiktų atkreipti dėmesį į kai kuriuos esminius principus, kurie gali padėti išvengti nugaros skausmų ar juos sumažinti:
1. Kartkartėmis atkreipkite dėmesį į savo laikyseną darbo vietoje ir ją sąmoningai koreguokite. Gera ergonomika visų pirma – tai fiziologiškai patogi ir taisyklinga laikysena. Reikia nepamiršti, kad žmogaus taisyklingą laikyseną nulemia jo skersaruožiai raumenys, jų tarpusavio balansas. Taigi, mes nesunkiai galime ją kontroliuoti, kol tai tampa savotišku įpročiu.
2. Visa darbo įranga bei darbo (ar mokslui skirti) baldai turi būti sureguliuoti taip, kad atitiktų asmens ūgį. T. y., kad asmuo nebūtų susikūprinęs, pasilenkęs ar pasisukęs, kad visos darbo priemonės būtų nesunkiai pasiekiamos (išdėstytos pusračiu aplinkui). Pageidautina, kad kompiuterio ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis, kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami. Derinant šiuos paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia pasirinkti taip, kad ekrano viršus būtų maždaug 5–8 cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūra – laisvai nuleistos rankos alkūnės lygyje.

3. Norėdami darbe pasikalbėti su kolega, nueikite į gretimą kabinetą užuot skambinę ar rašę elektroninį laišką. Naudokitės laiptais, o ne liftu. Pasinaudokite kiekviena proga stovėti, o ne sėdėti. Per pietų pertrauką (pieš valgį ar po jo) pasivaikščiokite lauke nors keliolika minučių.

4. Svarbi yra patogi nugaros atrama (atlošas). Ilgai dirbant sėdimoje padėtyje, kėdė turi turėti išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu, o atlošo kampas – 100–110 laipsnių kampu.

5. Kadangi vaikų ir paauglių stuburas nėra iki galo susiformavęs, neleiskite vaikams kasdien žaisti kompiuterinių žaidimų keletą valandų iš eilės. Būtina fiziškai aktyvi pertrauka kas 30–60 minučių. Tam net galima panaudoti specialias kompiuterines programas, kurios pačios reguliuoja vaiko laiką, praleistą prie kompiuterio, ir pačios po tam tikro laiko išjungia žaidimą.

6. Būtina sąmoningai laikytis darbo ir poilsio režimo. Po vienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda – 15 min. pertraukos. Pertraukų metu, esant galimybei, atliekama speciali akių, rankų, kojų, galvos, liemens mankšta ir pakeičiama darbo poza.

7. Jeigu ilgai dirbant sėdimą darbą atsiranda nemalonių pojūčių nugaroje (skausmas ir pan.), kurie pailsėjus nepraeina, patartina kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų nustatyta jų priežastis bei paskirtas gydymas.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras
www.smlpc.lt

Šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau, daugiausia užsikrėtusiųjų per lytinius santykius

Šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau, daugiausia užsikrėtusiųjų per lytinius santykius

Gruodžio 1d.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius.


Būti moterimi, būti vyru

Būti moterimi, būti vyru

Lapkričio 30d.

Lygių teisių pasekėjai vis aktyviau bando atsiriboti nuo rinkos diktuojamų moteriškų ir vyriškų standartų. Vaikų ankstyvojo ugdymo psichologė, edukologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė sako, vis dėlto taip lengvai ištrinti skirtumų tarp moteriškumo ir vyriškumo neleidžia pasaulyje gajus tradicijų...


Sėskim ir pakalbėkim

Sėskim ir pakalbėkim

Lapkričio 30d.

Paaugliams pokalbiai su tėvais „apie tai“ dažniausiai atrodo nepriimtini, tad informacijos jie dažniau gauna iš bendraamžių ar interneto platumų. Specialistai įsitikinę - manymas, esą gimdytojai šiuo klausimu tinkamiausi pašnekovai – klaidingas. Mat jie ne tik mažiau informuoja...


Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?

Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?

Lapkričio 30d.

Duona mūsų šalyje nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ir užėmė labai svarbią vietą tiek ant kasdienio, tiek ant šventinio stalo. Duonos kepimas buvo tikras ritualas, o ją kepanti moteris – ypač gerbiama. Tradiciškai Lietuvoje buvo kepama tamsi ruginė duona, tačiau lietuvių skonis...


Kaip po ligos stipriname organizmą: pirmoje vietoje – grynas oras, antroje – mityba

Kaip po ligos stipriname organizmą: pirmoje vietoje – grynas oras, antroje – mityba

Lapkričio 30d.

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi...


Karpos – nusilpusio imuniteto ženklas: kaip jas gydyti ir jų išvengti?

Karpos – nusilpusio imuniteto ženklas: kaip jas gydyti ir jų išvengti?

Lapkričio 29d.

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad...


Pusei Lietuvos gyventojų trūksta dantų

Pusei Lietuvos gyventojų trūksta dantų

Lapkričio 28d.

Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų neturi vieno ar kelių dantų. Tokia situacija skamba grėsmingai, tačiau nestebina odontologų, kurie kasdien mato ateinančių pacientų dantų situaciją. Odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ vadovas gydytojas...


Mitai apie kontracepciją

Mitai apie kontracepciją

Lapkričio 28d.

Apklausos rodo, kad Lietuvos jaunimo žinios apie kontracepciją nėra teisingos - tikima visiškai nepagrįstais teiginiais. Matyt, ir dėl tos pačios priežasties maždaug kas ketvirtas paauglių nėštumų baigiasi abortu. Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Giliasevičienė sako, jog dažnai prie mitų kūrimo...


Sunkias ir mirtinas traumas patiria 30 proc. darbuotojų, dirbančių pirmus metus

Sunkias ir mirtinas traumas patiria 30 proc. darbuotojų, dirbančių pirmus metus

Lapkričio 27d.

Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys...


Vaistininkė – apie kraujospūdžio matavimo klaidas: susinervinus, išgėrus kavos ar pasportavus to geriau nedaryti

Vaistininkė – apie kraujospūdžio matavimo klaidas: susinervinus, išgėrus kavos ar pasportavus to geriau nedaryti

Lapkričio 27d.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas...


Pastiprinimas medikams: 15 tonų dezinfekcinio skysčio neatlygintinai keliauja į 15 Lietuvos ligoninių

Pastiprinimas medikams: 15 tonų dezinfekcinio skysčio neatlygintinai keliauja į 15 Lietuvos ligoninių

Lapkričio 26d.

Pasvalio biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“ 15 šalies ligoninių dovanoja 15 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio, kuris bus naudojamas medikų ir pacientų higienai, paviršių ir patalpų valymui.


Nuo ančių kepenėlių pašteto iki minkštutėlio pyrago – apžvelkime, ką europiečiai valgo per Kalėdas

Nuo ančių kepenėlių pašteto iki minkštutėlio pyrago – apžvelkime, ką europiečiai valgo per Kalėdas

Lapkričio 26d.

Net ir šiais neapibrėžtais laikais vieną žinome tikrai – Kalėdos įvyks ir ateis Naujieji metai. Puošiantis miestams, šventėms vis aktyviau ima ruoštis ir gyventojai. Jau aišku, kad daugelyje Europos šalių žmonės šventes pasitiks namuose, kurių pagrindiniu akcentu taps – skanėstų...


Prof. V. Usonis: kodėl sveikatos valdininkus ir gydymo įstaigas gripas užklumpa netikėtai?

Prof. V. Usonis: kodėl sveikatos valdininkus ir gydymo įstaigas gripas užklumpa netikėtai?

Lapkričio 26d.

Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin...


Epidemija pandemijos metu: kas trečias studentas jaučia nerimą

Epidemija pandemijos metu: kas trečias studentas jaučia nerimą

Lapkričio 26d.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai atlieka COVID-19 Distreso termometras tyrimą, kuriuo vertinamas su COVID-19 susijusios informacijos viešojoje erdvėje poveikis žmonių emocinei būsenai, kuri, pasak tyrėjų, yra tikrai suprastėjusi.


Keičiasi klientų vaistinėse įpročiai, dažnas prieš eidamas į vaistinę telefonu rezervuoja jam reikiamus vaistus

Keičiasi klientų vaistinėse įpročiai, dažnas prieš eidamas į vaistinę telefonu rezervuoja jam reikiamus vaistus

Lapkričio 26d.

Vos prieš kelias savaites galimybę skambinti nemokamu telefonu ir susirinkti vaistinės krepšelį dar neišėjus iš namų pasiūlęs vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ skelbia, kad vos per 14 dienų buvo sulaukta daugiau nei 1000 skambučių. Ši paslauga galioja net ir receptiniams vaistams ir...


„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

Lapkričio 25d.

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims.


Išanalizavo, kaip Lietuvos žiniasklaidoje piešiami mamos ir tėčio portretai: mama – atsakinga už vaiką, „esu tėtis“ – statuso simbolis

Išanalizavo, kaip Lietuvos žiniasklaidoje piešiami mamos ir tėčio portretai: mama – atsakinga už vaiką, „esu tėtis“ – statuso simbolis

Lapkričio 25d.

Sociologų tyrimuose šį rudenį dalyvavę Lietuvos vyrai pripažino, kad tėtis ir mama yra vienodai svarbūs vaiko raidai, o vienas didžiausių padrąsinimų vyrams aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą būtų teigiama viešoji nuomonė, kurią didžiąja dalima formuoja žiniasklaida.


Praėjusią parą patvirtinti 2289 nauji koronaviruso atvejai

Praėjusią parą patvirtinti 2289 nauji koronaviruso atvejai

Lapkričio 25d.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2289 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 606 iš jų registruoti Vilniaus, 559 Kauno, 267 Klaipėdos, 231 Šiaulių, 145 Panevėžio, 142 Marijampolės apskrityse. Dar 87 infekcijos...


Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną – oranžine spalva nušvitusi Prezidentūra

Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną – oranžine spalva nušvitusi Prezidentūra

Lapkričio 25d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir visa Prezidentūra reiškia netoleranciją smurtui prieš moteris ir mergaites – prisijungę prie Jungtinių Tautų tarptautinės iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ (Orange the World) šiandien nušvito ir Prezidento rūmai.


Utenos rajono savivaldybės siekis – šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės plėtra

Utenos rajono savivaldybės siekis – šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės plėtra

Lapkričio 25d.

Kaip jau rašėme, Utenos šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei verkiant reikia plėstis, nes sparčiai senstančiame Utenos rajone vis daugiau ir daugiau prireikia palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų. Į ligoninę norinčių patekti eilėje nuolat laukia apie 10–20 senyvo amžiaus...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9