Liepos 2d. Ketvirtadienis

Nugara ir nugaros skausmai

Rugsėjo 11d.
Nugara ir nugaros skausmai

Kasmet, 2012 m. rugsėjo 6–12 d., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia kasmetinę Nugaros savaitę. PSO informuoja, kad apie 70–80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Nugaros savaitės tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros srities funkcinius sutrikimus, ūmius bei lėtinius susirgimus, jų atsiradimo priežastis ir galimą profilaktiką. Įvairių sričių specialistai raginami skirti daugiau dėmesio šiai vis dažniau pasitaikančiai sveikatos sutrikimų grupei.

Nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, visų rasių ir etninių grupių bei įvairiausių profesijų žmones. Jis labai pablogina asmens gyvenimo kokybę ir sumažina jo darbingumą. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių ir viena iš pagrindinių sveikatos problemų, dėl kurios pacientai kreipiasi sveikatos specialistus: šeimos (bendrosios praktikos) gydytojus, neurologus, reabilitologus, neurochirurgus, akušerius-ginekologus, masažuotojus, manualinės terapijos specialistus ir kt. Šis sudėtingas daugialypis sveikatos sutrikimas šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje užima antrą vietą pagal dažnumą po galvos skausmų. Tai ne tik medicininė, socialinė, bet ir reikšminga ekonominė problema.

Dažniausiai mokslinėje literatūroje nugaros skausmais vadinami skausmai, jaučiami juosmens ir kryžmens srityse (t. y. tarp apatinių šonkaulių ir uodegikaulio), stubure arba šalia stuburo esančiuose audiniuose bei organuose. Tačiau nemažai specialistų prie nugaros skausmų taip pat priskiria kaklo ir peties skausmus ir krūtininės stuburo dalies skausmus, pabrėždami išskirtinę mūsų vertikaliosios ašies – stuburo – svarbą šių skausmų atsiradimui. Nugaros srities skausmų priežastys gali būti labai įvairios, tad jas nustatyti nėra paprasta. Tai gali būti įgimti stuburo defektai, uždegiminiai ar metaboliniai procesai, trauminiai, degeneraciniai, kraujagyslių, visceraliniai, psichologiniai ir kiti veiksniai. Paskutiniu metu daugelis mokslininkų yra susidomėję dažnu asmens emocinės būsenos ir stuburo skausmų ryšiu.

Pagal trukmę nugaros skausmas skirstomas į ūminį, poūmį, tranzitinį ir lėtinį. Ūminis skausmas gali trukti 4–6 savaites, poūmis – 6–12 savaičių (iki 3 mėn.), lėtinis skausmas – daugiau nei 12 savaičių (per 3 mėn. ir daugiau). Lėtinį skausmą dažniausiai lemia bloga bendra organizmo būklė (gretutiniai susirgimai), degeneracinės stuburo ligos, nuolatiniai stuburo perkrovimai, piktnaudžiavimas kai kuriais vaistais, neracionalus gydymas, žalingi įpročiai, depresija, ilgalaikiai miego sutrikimai, vengimas judėti, socialiniai ir psichologiniai veiksniai (nedarbas, nepasitenkinimas šeiminiu gyvenimu, didelė socialinė atskirtis) ir pan. Būtent lėtinis nugaros skausmas sukelia daugiausiai problemų ir pačiam sergančiajam, ir jį gydantiems specialistams.
Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda įvairių jį palaikančių ar stiprinančių veiksnių, kurie nulemia žmogaus judėjimo galimybes bei elgesį: netaisyklingą ar ydingą laikyseną, šlubavimą, miego sutrikimus, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, darbingumo sumažėjimą, nerimą, depresiją ir kt. Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kurių profesijų  asmenys nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti: vairuotojai, statybininkai, slaugytojai, siuvėjai ir kt. Atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius monotoniškus judesius arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje, netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant ypač sunkų ar nepatogų daiktą, dažnai kilnojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų bei raumenų sistemos pažeidimų. Nuolat atsinaujinantys tokia pažeidimai palaipsniui sukelia audinių ir struktūrų pakenkimą, kuris nustatomas rentgenologinių ar kitų tyrimų metu. Tyrimais yra nustatyta, kad įvairūs nusiskundimai dėl kaklo, pečių, rankų skausmo, tirpimo, šalimo, sutrikusio jutimo, apribotų judesių ir kt. tiesiogiai priklauso nuo statinės kūno padėties ir darbo valandų, praleistų šioje padėtyje, skaičiaus.

Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims. Vienas jų – nėščiųjų juosmens skausmas. Apie 50–80 proc. nėščiųjų vargina juosmens skausmai, kurie dažniausiai prasideda 5–7 nėštumo mėnesį, tačiau gali prasidėti jau ir 8–12 nėštumo savaitę.

Tai ne tik globali, bet ir sena kaip pati žmonija problema. Net senovės Egipto mumijų rentgenologiniai tyrimai (matomi išreikšti kaulų pakitimai) rodo, kad žmonės jau tada kentė įvairius nugaros skausmus. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda, 10–12 ar net daugiau valandų per parą praleidžia sėdėdamas, padaugėjo streso, pakito maisto produktai ir mitybos įpročiai, reikšmingai padidėjo antsvorio ir nutukimo atvejų, todėl nugaros skausmai tampa vis dažnesni ir vis sunkiau pasiduoda gydymui. Tuo pačiu žymiai išaugo ir šių skausmų diagnostikos ir gydymo kaštai.

Apie penktadalis Europos gyventojų kenčia dėl įvairių lėtinio skausmo sindromų, 63 proc. jų patiria lėtinį nugaros skausmą. Nuo 60 iki 90 proc. visų europiečių patiria nugaros skausmą bent kartą per savo gyvenimą, kas atitinka apie 5 proc. bendro kasmetinio sergamumo. Sprando skausmai sudaro 30–50 proc., nugaros viršutinės dalies skausmai – 16–20 proc. ir apie 70 proc. nugaros apatinės dalies skausmui. Nors kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 iki 80 proc. visų suaugusių JAV gyventojų. Sisteminė Europos mokslinių duomenų apžvalga parodė, kad dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema yra būtent  nugaros skausmai, kurie vargina apie 30 proc. visų darbingų asmenų. Apie 70 proc. iš jų skausmą patiria bent kartą per metus. Kaip parodė 2009 m. Lietuvoje atliktas europiniais standartais paremtas tyrimas, lėtinis nugaros skausmas kamuoja apie 38 proc. apklaustų šalies gyventojų.

Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8–10 metų ir ypač padažnėja paauglystėje. Atskirose studijose nurodoma, kad iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Kitos studijos nurodo, kad skausmą juosmens ir kryžmens srityje bent kartą per savaitę junta nuo 1 iki 15 proc. paauglių, o kaklo skausmus bent kartą per savaitę – nuo 15 iki 30 proc. paauglių. Yra nemažai mokslinių studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterinių žaidimų ar naršant internete, tarp ilgai trunkančio mobiliojo telefono naudojimo, rašant trumpąsias žinutes, nerimo ir nervinės įtampos, blogos šeimos socialinės-ekonominės būklės, paauglių rūkymo, emocijų bei elgesio sutrikimų vaikystės bei paauglystės laikotarpiu, žemo fizinio aktyvumo lygio. Net kelių tyrimų metu buvo aptiktas tiesioginis ryšys tarp valandų, praleistų prie kompiuterio, skaičiaus ir kaulų bei raumenų sistemos skausmų. Ši priklausomybė ypač pastebima tarp paauglių. Išvadose teigiama, kad prie kompiuterio sėdint  daugiau nei 2 val. per dieną, atsiranda didelė kaklo ir peties skausmų tikimybė, o daugiau nei 5 val. – apatinės nugaros dalies skausmų tikimybė. Žinoma, šie skausmai atsiranda ne per vieną ar kelias dienas, o nuolat pažeidžiant darbo ir poilsio režimą.

Prie nugaros skausmų atsiradimo gali prisidėti ir netaisyklinga laikysena, kuri būdinga nuo 25 iki 40 proc. Lietuvoje vaikų ir paauglių (skirtingų tyrimų duomenimis), o skoliozė – 4–8 proc. visos populiacijos. Žmonių laikyseną veikia daugialypiai fiziniai ir psichiniai veiksniai. Tam reikšmės turi paveldėta kūno jungiamojo audinio kokybė, lytis, amžius, raumenų, palaikančių vertikalią kūno padėtį, jėga ir ištvermė, psichikos faktoriai, gyvenamoji aplinka ir kt.

Ne mažiau svarbūs ir individualūs anatominiai ypatumai: kaulų struktūra, jų ilgis, asmens ūgis, įgimta stuburo konfigūracija. Tačiau lemiamą vaidmenį turi liemens bei kaklo paviršinių ir giliųjų raumenų treniruotumas. Netaisyklinga laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir ypač išryškėja paauglystėje. Norintiems pagerinti savo laikyseną, verta prisiminti, kad ilgai sėdint vienos raumenų grupės būna nepakankamai įtemptos (nuolat atpalaiduotos ir dėl to silpnėja), o kitos yra pertempiamos. Laiku pastebėjus laikysenos sutrikimus (kurie dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų), juos yra nesunku koreguoti specialiais kineziterapijos pratimais. Svarbu, kad pats vaikas norėtų pataisyti savo laikyseną. Todėl gydant nugaros skausmus ar koreguojant laikyseną pagrindinis tikslas yra padidinti nugaros raumenų (ypač giliųjų), pilvo preso jėgą bei ištvermę ir sustiprinti liemens raumenyną, kuris dėl šiuolaikinio gyvenimo darosi vis silpnesnis. Taigi, tampa ypač svarbūs įvairūs darbo organizavimo aspektai: laiko planavimas, darbo pobūdžio keitimas, krūvio paskirstymas, aktyvios pertraukos ilgai sėdint, fizinis aktyvumas mokykloje ir po užsiėmimų mokykloje, fizinė veikla namų ruošoje ar ūkio darbuose ir pan.

Sėdimą darbą dirbantiesiems reiktų atkreipti dėmesį į kai kuriuos esminius principus, kurie gali padėti išvengti nugaros skausmų ar juos sumažinti:
1. Kartkartėmis atkreipkite dėmesį į savo laikyseną darbo vietoje ir ją sąmoningai koreguokite. Gera ergonomika visų pirma – tai fiziologiškai patogi ir taisyklinga laikysena. Reikia nepamiršti, kad žmogaus taisyklingą laikyseną nulemia jo skersaruožiai raumenys, jų tarpusavio balansas. Taigi, mes nesunkiai galime ją kontroliuoti, kol tai tampa savotišku įpročiu.
2. Visa darbo įranga bei darbo (ar mokslui skirti) baldai turi būti sureguliuoti taip, kad atitiktų asmens ūgį. T. y., kad asmuo nebūtų susikūprinęs, pasilenkęs ar pasisukęs, kad visos darbo priemonės būtų nesunkiai pasiekiamos (išdėstytos pusračiu aplinkui). Pageidautina, kad kompiuterio ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis, kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami. Derinant šiuos paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia pasirinkti taip, kad ekrano viršus būtų maždaug 5–8 cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūra – laisvai nuleistos rankos alkūnės lygyje.

3. Norėdami darbe pasikalbėti su kolega, nueikite į gretimą kabinetą užuot skambinę ar rašę elektroninį laišką. Naudokitės laiptais, o ne liftu. Pasinaudokite kiekviena proga stovėti, o ne sėdėti. Per pietų pertrauką (pieš valgį ar po jo) pasivaikščiokite lauke nors keliolika minučių.

4. Svarbi yra patogi nugaros atrama (atlošas). Ilgai dirbant sėdimoje padėtyje, kėdė turi turėti išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu, o atlošo kampas – 100–110 laipsnių kampu.

5. Kadangi vaikų ir paauglių stuburas nėra iki galo susiformavęs, neleiskite vaikams kasdien žaisti kompiuterinių žaidimų keletą valandų iš eilės. Būtina fiziškai aktyvi pertrauka kas 30–60 minučių. Tam net galima panaudoti specialias kompiuterines programas, kurios pačios reguliuoja vaiko laiką, praleistą prie kompiuterio, ir pačios po tam tikro laiko išjungia žaidimą.

6. Būtina sąmoningai laikytis darbo ir poilsio režimo. Po vienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda – 15 min. pertraukos. Pertraukų metu, esant galimybei, atliekama speciali akių, rankų, kojų, galvos, liemens mankšta ir pakeičiama darbo poza.

7. Jeigu ilgai dirbant sėdimą darbą atsiranda nemalonių pojūčių nugaroje (skausmas ir pan.), kurie pailsėjus nepraeina, patartina kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų nustatyta jų priežastis bei paskirtas gydymas.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras
www.smlpc.lt

Draudikai įspėja: važiuojantiems automobiliu šis įprotis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis

Draudikai įspėja: važiuojantiems automobiliu šis įprotis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis

Birželio 26d.

Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti gi atvirkščiai – nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša...


Karštis ir lietūs skatina uodų vystymąsi

Karštis ir lietūs skatina uodų vystymąsi

Birželio 26d.

Leisti laiką lauke, mėgautis geru oru ir gamta – vieni didžiausių malonumų vasarą. Tačiau pasibuvimą gamtoje dažnai sugadina zyziantys ir geliantys uodai. Kenkėjų kontrolės ekspertai pastebi uodų aktyvumą, kuriam didelę įtaką turi šiuo metu vyraujantys karšti orai ir lietūs.


Maudynės vasarą: specialistai atsako, kodėl pasimaudžius kyla ausies uždegimas ir kas yra „plaukiko ausis“

Maudynės vasarą: specialistai atsako, kodėl pasimaudžius kyla ausies uždegimas ir kas yra „plaukiko ausis“

Birželio 25d.

Prasidėjus karščiams ir maudynių sezonui visi vos ištaikę laisvą akimirką skuba prie vandens telkinių ir ten mėgaujasi vandens teikiamais malonumais. Vieni namo grįžta pailsėję ir atsigavę, o kiti – užgulusiomis ar net skaudančiomis ausimis. Norintiems išvengti tokių bėdų medikai...


Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Birželio 25d.

Saulės ir gerų orų išsiilgę poilsiautojai iš paskutiniųjų stengiasi sutilpti į paplūdimius. Tačiau perpildyto pajūrio ar paežerių vaizdai gąsdina kas penktą Lietuvos gyventoją – tiek jų poilsiui prie vandens telkinių šią vasarą yra pasiryžę ieškoti nuošalesnių vietų, rodo reprezentatyvi...


Kur pakryps svarstyklės – į pacientų ar valstybinių vaistinių pusę?

Kur pakryps svarstyklės – į pacientų ar valstybinių vaistinių pusę?

Birželio 25d.

Užmojis kurti ligoninėse jų pačių valdomas vaistines gali pavirsti ir prievole šioms gydymo įstaigoms. Tokiu atveju būtų beprasmiškai aukojamos valstybės biudžeto lėšos, už kurias tikrai įmanoma palengvinti gyvenimą daugybei ligų kamuojamų Lietuvos gyventojų.


Gydytoja epidemiologė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus apie Laimo ligą

Gydytoja epidemiologė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus apie Laimo ligą

Birželio 25d.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo...


Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Birželio 25d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų LPI. Būtent todėl dabar pats laikas priminti...


Kokteilis be laipsnių

Kokteilis be laipsnių

Birželio 25d.

Pasak specialistų, neretas laisvalaikio praleidimą - pasisėdėjimą gamtoje, gimtadienio vakarėlį, kelionę prie jūros sieja su alkoholio vartojimu. Kaip keisti įsišaknijusį požiūrį, kalbame su psichoanalitiku Tomu Viliumi Kajoku.


Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Birželio 25d.

Birželio 25 d. minima tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena. Praeitais metais VU medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą, kuris atkleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio...


J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

Birželio 23d.

Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu.


Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti

Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti

Birželio 23d.

Karantinui pasibaigus, o vasariškiems orams vis labiau džiuginant, pagausėja išvykų ir iškylų gamtoje, kurias neišvengiamai lydi dilema – kokį maistą ruošti? Ko gero populiariausias iškylų maistas visame pasaulyje – sumuštiniai, kuriuos nesudėtinga pagaminti, lengva ir patogu valgyti...


Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo

Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo

Birželio 23d.

Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis, gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti.


Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija

Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija

Birželio 23d.

Artėjantis vasaros lygiadienis ir Joninės daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su laužais, vainikų pynimais ar paparčio žiedo ieškojimu, bet ir su ant žarijų keptais sultingais kepsniais ir vaišėmis iki paryčių. Vaistininkai perspėja, kad tiek neatsargus braidžiojimas po rasą trumpiausią metų...


Lietuvoje pradedamas kompensuoti inovatyvus hemofilijos gydymas

Lietuvoje pradedamas kompensuoti inovatyvus hemofilijos gydymas

Birželio 22d.

Nuo birželio Lietuvoje pradedamas kompensuoti dar vienas inovatyvus hemofilijos A – kraujavimą sukeliančios ligos – gydymo metodas. Pritaikius naująjį gydymą, Lietuvos pacientams, sergantiems sunkia neinhibitorinės hemofilijos forma, užteks tik vienos injekcijos į poodį per savaitę, o...


Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų

Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų

Birželio 22d.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai...


Įvyko pirmasis šių metų „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų kieme

Įvyko pirmasis šių metų „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų kieme

Birželio 22d.

Praeitais metais įvykę net 6 „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginiai įvairiose Vilniaus vietose, tokiose, kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė dailės galerija, Menų spaustuvė, Lietuvos medicinos biblioteka ir kitos, kiekvieną kartą dalyviams dovanojo...


Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas

Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas

Birželio 22d.

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.


Tarptautinei jogos dienai artėjant vaistininkė dalinasi, kodėl sportuojant reikia nežiūrėti į kitus

Tarptautinei jogos dienai artėjant vaistininkė dalinasi, kodėl sportuojant reikia nežiūrėti į kitus

Birželio 19d.

Birželio 21 d. minima tarptautinė jogos diena. Pasak šią sporto šaką praktikuojančios „Eurovaistinės“ vaistininkės, tai puikus būdas ne tik lavinti kūną, bet ir išvalyti mintis. Vis dėlto, farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad sportuojant svarbiausia tai daryti atsižvelgiant į...


Šokoladas antioksidantas – odos atjauninimo terapijai

Šokoladas antioksidantas – odos atjauninimo terapijai

Birželio 19d.

„Tik turtingas kilmingasis gali leisti sau šį gėrimą, nes jis geria... pinigus“ – taip apie šokoladą rašė renesanso istorikai. Dabar šis, kiekvienam prieinamas desertas vadinamas maža nuodėme su privalumais. Pasirinkus kokybišką juodąjį šokoladą padidinsite antioksidantų, kurie...


Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Birželio 19d.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9