Kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios dienos paminėjimu stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į reiškinį, kuris visame pasaulyje kelia susirūpinimą – didėjantį atsparumą antibiotikams ne tik medicinoje, bet ir veterinarijoje.
Minint šią dieną, norima akcentuoti būtiną vieningą pasaulio požiūrį į žmonijai svarbias problemas bei vienyti pastangas joms įveikti. Taip pat siekiama pabrėžti medicinos ir veterinarijos sąsajas bei priminti, kad atsparumas antibiotikams per maisto grandinę ar tiesioginį sąlytį su gyvūnais gali išplisti nuo gyvūnų žmonėms.
Žodis „antibiotikai”, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „prieš gyvybę”. Tai augalinės, gyvūninės arba mikrobinės kilmės preparatai, slopinantys mikroorganizmų dauginimąsi ir/ar juos naikinantys.
Veterinarinėje medicinoje antibiotikai naudojami gyvūnų bakterinėms ligoms gydyti. Jie gali būti sušeriami, leidžiami į raumenis, veną ar vartojami per odos ar gleivinių paviršius. Lietuvoje gyvūnai dažniausiai gydomi penicilinų, tetraciklinų, aminoglikozidų, sulfonamidų, makrolidų antibiotikų grupių preparatais.
Antibiotikai sergantiems gyvūnams gydyti parduodami tik su receptais ir turi būti naudojami veterinarijos gydytojo paskyrimu, nustačius tikslią ligos diagnozę. Neteisėtais būdais įsigyti, asmenine nuožiūra naudojami šie preparatai skatina atsparumą antibiotikams, didina gydymo išlaidas. Tokiais atvejais dažniausiai nepasiekiamas laukiamas gydymo efektas ir tai būna viena priežasčių, dėl ko gyvūniniuose produktuose atsiranda kenksmingų medžiagų liekanų (nesilaikoma išlaukos laikotarpio).
Parinkti antibiotikus konkrečių ligų atvejais gali tik veterinarijos gydytojas. Prieš skiriant gyvūnui vaistus, turi būti nustatyta ligos priežastis (sukėlėjas). Tam tikslui atliekamos antibiogramos (bakterijų jautrumo antibiotikams nustatymas), ištiriamas ligos sukėlėjo jautrumas konkrečiam antimikrobiniam vaistui. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami bakterijų jautrumo antibiotikams nustatymo, bakterijų kultūrų patvirtinimo ir sukėlėjų nustatymo patologinėje ir klinikinėje medžiagoje tyrimai.
Gydant gyvūnus, taip pat labai svarbu atsižvelgti į antibiotikų veikimo mechanizmą, parinkti optimalią vaistų dozę, racionalų jų vartojimo būdą, nustatyti patologinio proceso lokalizavimą (infekcijos židinyje turi susidaryti pakankama antibiotiko koncentracija), taip pat įvertinti gyvūno fiziologinę, patologinę būklę, žinoti skiriamo vaisto šalutinį poveikį ir taikyti atsargumo priemones.
„Antibiotikų skyrimas gyvūnams gydyti – atsakingas žingsnis, todėl būtina ugdyti šių vaistų vartojimo kultūrą, kad išsaugoti jų veiksmingumą ateities gyvūnų kartoms. Antibiotikų naudojimo būtinybę ženkliai gali sumažinti efektyvus ligų prevencijos priemonių taikymas (vakcinavimas), tinkamas gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimas (mikroklimato sąlygos, subalansuotas šėrimas), reguliarus higienos priemonių taikymas ir nuolatinis, konstruktyvus gyvūnų laikytojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas”, – patarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Ugnė Žymantaitė.
