Gudručio vaistinė

Kas nutinka tarsi nekaltai papurčius

„Na, čia ne apie mus“, – pamanysite perskaitę antraštę. Ačiū Dievui. Bet tokie dalykai vyksta. Ir kartais visai mūsų pašonėje. Ir kartais pačiose padoriausiose šeimose. Gerieji tėveliai ne visuomet būna geri.

Taip, kartais tas mažas rėksniukas sugeba išvesti iš kantrybės, ypač kai klykia tris valandas nesustodamas. Rodos, darote viską, kad jį nuramintumėte: duodate krūtį ar buteliuką, nešiojate ir supate, glostote ir glaudžiate. Matuojate temperatūrą, masažuojate pilvelį, keičiate vystyklus. Išrengiate arba aprengiate. Bet niekas nepadeda… Antra valanda nakties. Suirzęs vyras trinkteli miegamojo durimis. Pasijuntate niekam tikusi motina ir… kyla noras stipriai papurtyti tą nenutylantį rėksnį. Bet vaikui nurimus ir pykčiui praėjus susigėstate dėl pratrūkusių jausmų ir niekam niekada apie tai neišdrįsite nė žodeliu prasitarti. Ačiū Dievui, kad mokate valdyti savo emocijas. Bet jei mažylis būtų nenurimęs dar ilgiau?..

Kai susivaldyti nepavyksta

Kai kuriems tėvams, deja, suvaldyti emocijų nepavyksta. Kai kurie jų patys vaikystėje buvo patyrę smurtą, kai kurie – paveikti alkoholio. Yra ir tokia atskira grupė, kuri puoselėja nerealias svajones vaiko atžvilgiu ir laukia iš jo tik meilumo, gugavimo ir švelnaus klapsėjimo ilgomis blakstienomis. Tikisi, kad jei ir paverks, tai nebent retkarčiais… Bet jei vaikas verkia dažnai, miega mažai ir it koks įsiveržęs uraganas priverčia tėvus keisti įpročius ir gyvenimo būdą – tada pasididžiavimą kūdikiu keičia kiti jausmai. Ne tokie šilti. Nusivylimas ir pyktis, o vėliau – įniršis ir agresija. Tada nesusivaldę tėvai gali paimti verkiantį vaiką ir stipriai papurtyti. Kartais papurtę dar numeta į lovą, pasąmonėje nenorėdami sužaloti, tik nublokšti – juk lovytė neva minkšta…

Tokia agresija gali prasiveržti ir moterims, bet dažniau (apie 90 proc.) taip nutinka vyrams. Dažniausiai nesusivaldo labai jauni tėvai, kurių amžiaus vidurkis – 20–25 m.

 

TAIP PAT SKAITYKITE