Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad š. m. balandžio 2 d. buvo nustatyti du tikėtini ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos atvejai, galimai susiję su tuo pačiu infekcijos perdavimo veiksniu – vienoje Kauno rajono valgykloje, gedulingų pietų metu, valgytu maistu. Gedulinguose pietuose dalyvavo 53 asmenys, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių (Kėdainių, Jurbarko, Kauno rajonų bei Kauno ir Vilniaus miestų).
Kauno visuomenės sveikatos centro ir Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atlieka židinio epidemiologinį tyrimą.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Orinos Ivanauskienės, dažniausiai veiksniai, lemiantys galimą užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukelti žarnyno infekcijų protrūkius:
- Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė;
- Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai;
- Netinkamas maisto atitirpinimas;
- Panaudoti užteršti komponentai maiste, kuris termiškai neapdorojamas;
- Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų:
- tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;
- žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi;
- nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas;
- nepakankamas aplinkos paviršių valymas. Netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo.
- Maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas;
- Blogas patiekalų temperatūrinių rodiklių savikontrolės efektyvumas;
- Nepakankami maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.
Gamintojų tiekiama produkcija turėtų būti saugi ir tik sustiprinus įdiegtas savikontrolės sistemas maisto tvarkymo įmonėse, galima būtų išvengti gaminių kryžminės taršos gamybos technologinio proceso metu.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai ir kurie dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta.
Siekiant išvengti kryžminės maisto taršos, nerekomenduojama tuo pačiu metu tvarkyti žalios mėsos ar vištienos ir gaminti patiekalus be terminio apdorojimo (įvairios mišrainės, šviežių daržovių salotos), o juos gaminant, reikia laikytis maisto gamybos technologinio režimo.
Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, tel. (8 37) 331677.
Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. p.: kristina.motiejunaite@kaunovsc.sam.lt
