Gruodžio 14d. Šeštadienis

Vytenis Andriukaitis. Ar tikrai sveikata tik paties žmogaus reikalas?

Sausio 7d.
Vytenis Andriukaitis. Ar tikrai sveikata tik paties žmogaus reikalas?

Ar sveikatos apsaugos sistemoje artimiausiu metu galime tikėtis esminių permainų? Naujojo sveikatos apsaugos ministro, politikos veterano Vytenio Povilo Andriukaičio mintys „Laisvosios bangos“ radijo laidoje skatina į šį klausimą atsakyti – taip.

„Bernardinai.lt“ skaitytojus supažindiname su V.P. Andriukaičio idėjomis ir pasiūlymais, kurie buvo išsakyti radijo laidoje.

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata

Lietuvos Respublikos  Konstitucijoje įrašyta aiški nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Svarbu atkreipti dėmesį, kad rūpinasi ne „ligomis“, bet būtent „sveikata“. Tik paskui Konstitucijoje įrašyta, kad valstybė laiduoja paslaugas, žmogui susirgus. Pirmutinis rūpestis yra sveikata.

Lietuvoje įprasta sakyti, kad pats žmogus turi rūpintis savo sveikata, ir niekas už jį ja nepasirūpins. Tam tikra prasme tai teisinga. Tačiau Konstitucija aiškiai sako, kad valstybės institucijos turi padėti žmogui rūpintis sveikata, yra atsakingos už sveiką aplinką, kurioje žmogus gyvena. Viena vertus, ir todėl, kad turime įsisąmoninti, jog sveikata yra daugiau nei vien ligų nebuvimas, tai fantastiški resursai, daug svarbesni už naudingas iškasenas ar materialinius turtus. Valstybė, rūpindami žmogaus sveikata, stiprina save. Šis rūpestis – ne švaistūniškas kišimąsis į žmgoaus gyvenimą, bet išmintinga investicija.

Šioje vietoje noriu pabrėžti dar vieną dalyką – žmogaus sveikata, pasak Konstitucijos, turi rūpintis visos valstybės institucijos, o ne vien Sveikatos apsaugos ministerija. Tai svarbus dalykas. Rūpinimasis sveikata yra kompleksinis, ir jis negali būti permestas kuriai nors vienai politinei institucijai, o kitos galėtų sakyti: mes nieko dėti.

Sveika aplinka

Kokios socialinės grupės Lietuvoje gyvena tokiame socialinių standartų lygmenyje, kuris padeda sveikai gyventi? Kitaip sakant, turi galimybę gyventi sveikame būste, sveikai maitintis, derinti darbą ir poilsį, laisvalaikiu nueiti į baseiną ar sporto klubą? Kiek žmonių realiai šiandien gali nusipirkti paslaugas Druskininkų vandens parke, Birštono sanatorijoje ar Vilniaus SPA sistemoje? Deja, bet tenka pripažinti, kad didžioji dalis skurdžiau gyvenančių žmonių gyvena nesveikoje aplinkoje ir neturi galimybių gyventi sveikai.

Tenka kalbėti ne tik apie nesveiką fizinę aplinką, bet ir apie psichinę. Tai rodo ypač didelis savižudybių skaičius Lietuvoje. Turime rimtai kelti klausimą – kaip šis skaičius susijęs su visa mūsų socialine sistema.

Atskira kalba – moksleivių sveikata. Ar esate kas girdėję apie moksleivių spartakiadas ar studentų universiadas? Man asmeniškai daug nerimo kelia ir tai, kaip aukštosiose mokyklose atrodo fizinio lavinimo programa? Esu įsitikinęs, kad kur kas daugiau turime rūpintis mokelsivių fiziniu aktyvumu ir jį skatinti.

Lietuvoje tarsi daug dėmesio skiriama profesionaliam sportui, tačiau pamirštas masinis. Norvegijoje žiemą tūkstančiai žmonių slidinėja. Jie nėra sportininkai, jie tiesiog aktyviai leidžia laisvalaikį. Man labai imponuoja, kaip masiškai skandinavai bėgioja vasarą. Jei mes skundžiamės, kad ne visada pas mus yra sniego slidinėjimui, tai galimybė bėgioti tikrai yra. Japonijoje įprasta daryti mankštos pertraukėles reguliariai. Jie supranta, kad tai ne prievolė, bet rūpinimasis savo sveikata.  Labai norėčiau, kad taip būtų ir Lietuvoje.  Beje, verta atkreipti dėmesį, jog tose valstybėse, kur didesnis rūpestis skiriamas žmonių sveikatai, fiziniam aktyvumui, yra kur kas didesnis darbo našumas nei Lietuvoje. Tai reiškia, jog investicijos į sveiką aplinką grįžta su kaupu.

Turime susirūpinti, kad antisocialinio įvaizdžio formavimas labai veikia paauglius. Rūkyti tampa mada, ir nerūkantieji pradeda jausti spaudimą. Tikrai palaikau idėją, kad cigarečių pakuotės būtų atgrasios. Maža to, manau, kad visiems moksleiviams būtų labai naudinga apsilankyti prozektoriume ir pažiūrėti, kaip atrodo rūkančio žmogaus plaučiai. Tai gereiausia prevencija. Yra tvirti moksliniai įrodymai, kaip tabakas kenkia mūsų sveikatai. Suprantu, kad toks pareiškimas – tai iššūkis industrijai, kuri siekia parduoti tabako gaminius, tačiau Konstitucija mus įpareigoja rūpintis žmonių sveikata.

Daug kalbėta, kad štai Nyderlanduose legalizuoti silpnieji narkotikai, gal to reikėtų ir pas mus. Tačiau jau patys Nyderlandai susirūpinę ir ieško, kaip keisti situaciją, nes tas legalizavimas duoda labai baisių padarinių. Jokiu būdu neturėtume kartoti tokių klaidų.

Mėgstama frazė – draudimais nieko nepasieksi. Pala, 10 Dievo įsakymų irgi yra draudimai, tačiau absoliuti dauguma Seimo narių per priesaiką kreipėsi į Dievą pagalbos ir, supraskime, įsipareigojo laikytis tų įsakymų. Nes mano, kad tokie draudimai reikalingi? Tačiau įsakymas “nežudyk” yra susijęs ir su tuo, ką mes darome su savo ir kitų žmonių sveikata. Todėl tikrai nematau nieko blogo, kai kalbama apie svaigalų reklamos draudimą ar prekybos ribojimą. Tai valstybės būtina savigyna.

Sutinku, kad jos nepakanka, reikia išplėtotos sveikatos tausojimo, rekreacinės bei reabilitacinės sistemos. Labai svarbu, kad ji būtų prieinama pažeidžiamoms socialinėms grupėms, kurios neįstengia naudotis prabangiomis rekreacijos paslaugomis. Neturime paprastų kurortų, kurios nedideles pajamas turintys žmonės galėtų bent porą kartų per metus pailsėti. Valstybės rūpinimasis ta socialine grupe, kuri neturi pajamų ir negali užsiimti sveikatos rekreacija, yra labai fundamentalus. Turime apie tai kalbėti. Nes, priešingu atveju, mes turime nelygybę sveikatos ir socialiniame sektoriuje. Objektyvią. Dėl žemų pajamų, dėl menko išsilavinimo, dėl socialinės padėties, dėl blogo būsto, blogo geriamojo vandens, blogos mitybos.

Supainioti prioritetai

Dar 1995–1996 metais norėjome sukurti Lietuvos sveikatos sistemą, kuri apimtų sveikatos ugdymą, stiprinimą, tausojimą ir atstatymą. Buvo siekiama sukurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo sritį, paremtą konkrečiomis programomis ir konkrečia žinybų, savivaldybių, nevyriausiybinio ir privataus sektoriaus atsakomybe už sveiktos išteklių naudojimą.  Vienas iš kelių – atskirti du sektorius:  profilaktikos ir gydymo. Aišku, tarp jų būtinai turi būti nutiestas lieptas, reikalinga sveikatos apsaugos situacijos stebėsena ir signalizavimas, jei pasirodo negerovės.

Galvota, jog didelis svoris turi tekti Nacionalinei sveikatos apsaugos tarybai, kuri projektuota kaip visą sveikatos sektorių koordinuojanti institucija, turinti taip pat ir visuomenės sveikatos stebėsenos padalinius. Tačiau ji buvo paversta tik patariamuoju organu prie Seimo, ir veikla praktiškai apsiribojo kartą per metus paskelbiamu pranešimu. Taip pat nėra gerai, kad šioje taryboje buvo sutelkti specialistai medikai, o ne visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai, Beje, Kauno medicinos universitete veikia Visuomenės sveikatos fakultetas, kuris yra parengęs ne vieną specialistą, nagrinėjantį sveiką mitybą, sveikatos ekonomiką, sveikatos teisę, rekreacijos sistemą, Tačiau jie nerado sau vietos Nacionalinėje sveikatos taryboje.

Kai vyrauja gydytojai, tai natūraliai visa perspektyva palinksta į ligų gydymą, jų profilaktiką. Taryba praneša, kad žmonės miršta Lietuvoje daugiausia nuo tokių ir tokių ligų. Natūraliai įtaigaujama išvada: reikia skirti daugiau pinigų vaistams, medicinos aparatūrai, medicinos įstaigoms.

Turim užburtą ratą. Mes esame nupirke labai daug aparatūros, Šiandien magnetinio rezonanso prietaisų Lietuva turi daugiau nei Ontario provincija Kanadoje. Negali suprasti, kodėl trijų milijonų tauta apsiginklavo tokiu skaičiumi  magnetinio rezonanso, kompiuterinių tomografų  laboratorijų su skirtinga įranga ir tam išleido šimtų šimtus milijonų litų.

O kiek mes išleidome pinigų sporto aikštelių, dviračių takų, baseinų, prieinamų sveikatinimo centrų sukūrimui? Moksleivių, studentų spartakiadoms?  Natūraliai kyla klausimas: ar mes paprasčiausiai neleidome aparatūros tiekėjams daryti verslą?

Medicinos aparatūra labai gerai, tačiau ji kainuoja didžiulius pinigus ir kyla klausimas: ar tikrai dera juos leisti būtent jai? Kitas dalykas – rajonuose su gera aparatūra dirba specialistai, kurių nemaža dalis jau yra pensinio amžiaus ir vargu ar gali atlikti kokybiškus tyrimus su labai gera aparatūra. Labai didelis nesubalansuotumas.

Sveikatos stiprinimo srityje turime visiškai palaidą balą. Pavyzdžiui, vaikų vasaros poilsis? Kiek vaikų ilsisi stovyklose? Tačiau mes didelius pinigus metame ne ten, kur labiausiai reikia, bet stipriname sistemos medikalizaciją.

Deja, net nesusimąstome, jog mūsų vaistų vartojimo kultūra tragiška. Padarykime kada nors tokią akciją, kad vilniečiai ar kauniečiai suneštų į aikštę neišgertus ir nesunaudotus vaistus, ypač kompensuojamus.  Iš tų tablečių galima bus supilti didžiulius kalnus. Nes Lietuvoje įprasta, jog žmogus nusiperka vieną tabletę – nepadeda, kitą tabletę – nepadeda, trečią... Prirašoma krūva vaistų ir  pažiūrėkime, kiek žmonės turi vaistinėlių su nebaigtais vartoti medikamentais. O juk tai – sveikatos draudimo pinigai. Tai kas tai per vaistų naudojimo kultūra? Ir nereikia šito keisti? Galime gyventi taip toliau – užsimerkti ir nematyti, kad tai yra pinigų išmetimas į balą.

Mes nesugebame suvokti, kad ne tablečių skaičiumi reikia matuoti gydymą, o jo efektyvumu. Bet kai mes matuojame chroniškai vaistus vartojančių ligonių skaičiumi, tai turime nuolat vaistus vartojančią didelę dalį visuomenės, kuri, deja, vartodama įvairiausius vaistus, taip ir nesulaukia pagerėjimo. Kyla klausimas: ar nereikia tokios tradicijos ir praktikos keisti? Bet pamėgink keisti – taigi farmacininėms kompanijoms  ir vaistinėms čia gi užsidaro vartotojo prijunkymo sistema.

Noriu tik dar kartą pakartoti, kad sveikata yra bendras reikalas, labai svarbus visos valstybės išteklius, ir į jį neturime teisės žiūrėti per pirštus.

Pagal radijo laidą parengė Andrius Navickas

Užsikrėtusiųjų ŽIV gynėjai siekia sutrumpinti ligonių kelią pas infektologą

Užsikrėtusiųjų ŽIV gynėjai siekia sutrumpinti ligonių kelią pas infektologą

Lapkričio 29d.

Pasaulinės AIDS dienos, kurią minėsime gruodžio 1-ąją, išvakarėse į sostinės gatves išriedėjo troleibusai su užrašais „Išsitirk dėl ŽIV nemokamai ir anonimiškai“. Apie tai gyventojams primena ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra”.


Negelbsti net Kalėdos: Lietuvos gyventojai labiausiai nemėgsta žiemos

Negelbsti net Kalėdos: Lietuvos gyventojai labiausiai nemėgsta žiemos

Lapkričio 29d.

Net ir didžiausios metų šventės negelbsti žiemos nuo nemylimiausio sezono titulo. Daugiausiai, arba 43 proc. šalies gyventojų įvardija, kad būtent žiema yra nemėgstamiausias jų metų laikas. Šį tyrimą inicijavę draudikai konstatuoja, kad tokiam vertinimui neturi įtakos sveikatos sutrikimų ar kitų...


Kaip atsilaikyti ligų sezono metu: vaistininkė pataria išbandyti „Džeimso Bondo“ dušą

Kaip atsilaikyti ligų sezono metu: vaistininkė pataria išbandyti „Džeimso Bondo“ dušą

Lapkričio 29d.

Termometro stulpeliui svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad nulinė oro temperatūra yra puiki terpė ligų sukėlėjams plisti. Į kovą su virusais ir bakterijomis pasitelkiant įvairias imuninės sistemos apsaugos ir grūdinimosi...


Daugiau dėmesio senjorų mitybai: Lietuvoje bus pristatyta atskira produktų linija

Daugiau dėmesio senjorų mitybai: Lietuvoje bus pristatyta atskira produktų linija

Lapkričio 29d.

Šį rudenį atrinkta grupė Lietuvos senjorų, kuruojamų Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, dalyvauja „EIT Food“ – Europos inovacijų ir technologijų instituto „Vartotojų įtraukimo laboratorijos“ projekte. Juo siekiama sujungti vartotojus su verslo...


Ciberžolė - aukso vertės prieskonis

Ciberžolė - aukso vertės prieskonis

Lapkričio 27d.

Turbūt tikrai esate girdėję apie ryškiai geltonos spalvos prieskonį - ciberžolę. Galbūt net turite šio prieskonio pakelį savo virtuvėje? Ciberžolė be galo aromatinga, patiekalams suteikiant ypatingą skonį ir spalvą. Natūralių žolinių produktų įmonės „Žalioji dėžutė“ įkūrėja Agnė...


Kauno medikai atliko dar vieną eksperimentą: sustojus širdžiai pasveikimo tikimybė gali siekti ir 80 proc.

Kauno medikai atliko dar vieną eksperimentą: sustojus širdžiai pasveikimo tikimybė gali siekti ir 80 proc.

Lapkričio 27d.

Jei šalia jūsų susmunka žmogus, ištiktas staigios mirties, o aplinkiniai iškart kviečia greitąją medicinos pagalbą, pradeda krūtinės paspaudimus, panaudoja defibriliatorių, greičiausiai nelaimės ištiktasis ne tik išgyvens, bet ir pats galės padėkoti savo gelbėtojams


Baltijos šalių tyrimas parodė, kas sulaiko nuo kaupimo pensijai: informacijos užtenka tik kas dešimtam

Baltijos šalių tyrimas parodė, kas sulaiko nuo kaupimo pensijai: informacijos užtenka tik kas dešimtam

Lapkričio 27d.

Dvigubai daugiau lietuvių papildomai nesirūpina oria senatve, palyginti su Latvijos ir Estijos gyventojais. Kodėl gyventojai nedalyvauja pensijų kaupimo programose, o kurios priežastys labiausiai skatina taupyti?


Kuo klientams svarbi naktinė vaistinė?

Kuo klientams svarbi naktinė vaistinė?

Lapkričio 26d.

Po tris savaites trukusios rekonstrukcijos šiandien duris vėl atvėrė visą parą Ukmergės g. 282 dirbanti „Eurovaistinė“. Tai viena iš trijų sostinėje visą parą veikiančių vaistinių


Gydytoja įspėja: vaikų kambaryje slypi pavojai, kurie gali sukelti ligas

Gydytoja įspėja: vaikų kambaryje slypi pavojai, kurie gali sukelti ligas

Lapkričio 26d.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis dažniau tėvams tenka skubėti su vaikais į polikliniką, nes apsiginti nuo varginančių peršalimo ligų tampa vis sudėtingiau. Vaikų imunitetas silpsta ir yra kur kas lengviau paveikiamas virusų nei suaugusiųjų, todėl labai svarbu ne tik apsaugoti vaiką lauke, bet ir...


Kalėdų stebuklo laukiantis Bernardas: meduolių spalvinti ateina tik geri žmonės

Kalėdų stebuklo laukiantis Bernardas: meduolių spalvinti ateina tik geri žmonės

Lapkričio 26d.

Lapkričio 30-ąją, šeštadienį, per Lietuvą nusiris tradicinė Spalvoto meduolio diena, į prieskoniais kvepiančias kepyklėles pakviesianti visus žiemos švenčių džiaugsmui neabejingus žmones. Spalvindami imbierinius meduolius, dalyviai turės progos pabendrauti su savanoriais – vaikais iš globos...


Žmogų su „tamsesne“ praeitimi į darbą priimtų tik kas penktas

Žmogų su „tamsesne“ praeitimi į darbą priimtų tik kas penktas

Lapkričio 26d.

Buvusių kalinių, globos namų auklėtinių, alkoholio ar narkotikų priklausomybę turėjusių žmonių praeitis darbo rinkoje vertinama svarbiau už jo kompetencijas, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, būdami darbdaviais tik 17 proc. šalies gyventojų be...


Šių laikų epidemija – trumparegystė: 10 ženklų, kad jums reikia pasitikrinti regėjimą

Šių laikų epidemija – trumparegystė: 10 ženklų, kad jums reikia pasitikrinti regėjimą

Lapkričio 26d.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. kone 5 milijardai pasaulio gyventojų bus trumparegiai, ir beveik 1 mlrd. iš jų šis sutrikimas pasireikš sunkia forma*. Gydytojų teigimu, masinis trumparegystės plitimas gali būti vadinamas epidemija. Tačiau laiku pastebėjus, šios ligos vystymąsi galima...


Ką gali sukelti omega-3 rūgšties trūkumas?

Ką gali sukelti omega-3 rūgšties trūkumas?

Lapkričio 26d.

Japonai yra vieni iš ilgiausiai gyvenančių ir mažiausiai širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pasaulio gyventojų. Nustatyta, kad pagrindinę jų valgiaraščio dalį sudaro žuvis ir jūros gėrybės. Jūros produktuose yra gausu vertingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių sudėtyje esančios EPR ir DHR...


Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos

Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos

Lapkričio 22d.

Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą: per didelės ar nesuderintos...


Talentingieji dislektikai, arba Kitoks pasaulis pagal Žilviną

Talentingieji dislektikai, arba Kitoks pasaulis pagal Žilviną

Lapkričio 22d.

„Visą savo vaikystę ir mokyklinius metus jaučiau, kad kitiems tokie dalykai kaip rašymas ar skaitymas sekasi geriau, paprasčiau. Buvau kitoks, bet man tada atrodė, kad taip ir turi būti“, – sako aktorius Žilvinas Ramanauskas, pusiau rimtai, pusiau juokais savo ydas vadinantis...


Miego sekimas – ar tai pagerins mūsų poilsio kokybę?

Miego sekimas – ar tai pagerins mūsų poilsio kokybę?

Lapkričio 22d.

Šiandien išmaniosios technologijos yra neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis. Jų pagalba galime stebėti ne tik fizinius savo duomenis, bet ir elgseną ar emocinę savijautą. Galime pamatuoti savo pulsą, streso lygį, per treniruotę sudegintų kalorijų skaičių ar net gauti asmeninės mitybos...


3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

Lapkričio 21d.

Sausas ir užterštas oras patalpose – viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių paūmėja alergijos, o šaltuoju sezono metu – plinta virusai ir bakterijos. Deja, labai maža dalis žmonių žino, kaip tinkamai spręsti šią problemą. Remiantis Baltijos šalyse atliktu tyrimu*net 50 proc....


Šaltojo sezono hitas – mandarinai: palankūs sveikatai ir universalūs virtuvėje

Šaltojo sezono hitas – mandarinai: palankūs sveikatai ir universalūs virtuvėje

Lapkričio 21d.

Ryškūs, skanūs, mėgstami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mandarinai, pasirodo, gali būti ir puikus sveikatos šaltinis vėsesnio sezono metu. Kol mitybos specialistai ragina šiuos vaisius įtraukti į meniu dėl juose esančių vitaminų ir gerųjų savybių, patyrusios šeimininkės mandarinų bumo laukia ir dėl...


Kodėl vaikai vemia dažniau?

Kodėl vaikai vemia dažniau?

Lapkričio 21d.

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.


Nerimą dėl ŽIV išsklaido greitas, nemokamas ir anonimiškas testas

Nerimą dėl ŽIV išsklaido greitas, nemokamas ir anonimiškas testas

Lapkričio 21d.

Ateik! Išsitirk! Sužinok! Atlik testą ir įsitikink, kad tau nėra ko nerimauti. Taip apie galimybę anonimiškai ir nemokamai išsitirti dėl ŽIV skelbia asociacija „Demetra“, besirūpinanti ŽIV plitimo mažinimu Lietuvoje.

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9