Nors už lango šiltas ruduo, tačiau daugelis jau čiaudi ir kosėja. „Gripas”, – pamano daugelis, jeigu, be viso to, dar ir pakyla temperatūra. Iš tiesų rudeniniai peršalimai nieko bendra su gripu neturi. Netgi gripo epidemijos metu didžiąją dalį ligonių vargina paprasčiausios ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, kurių yra per 300 atmainų.
Nors tokie negalavimai liaudyje dažniausiai vadinami bendru žodžiu „peršalimas”, sloga, kosuliu ir karščiavimu dažniausiai pasireiškia ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, plintančios oru lašeliniu keliu. Tad labiau saugotis reikia ne šalčio, o sirguliuojančių žmonių.
Be abejo, šiomis ligomis dažniau susergama sušalus, nes tuomet susilpnėja organizmo apsauginės jėgos, kovojančios su virusais. Tačiau labai saugotis šalčio taip pat nereikėtų, nes rezultatas gali būti atvirkštinis – išlepintas organizmas tiesiog neįstengia kovoti su virusais.
Iš pirmo žvilgsnio didelio skirtumo tarp ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų tarsi ir nėra. Paragripo, adenoviruso, enterovirusinės arba sincitinės virusinės infekcijų simptomai labai panašūs: vargina sloga, kosulys, silpnumas, aukšta temperatūra. Tačiau vis dėlto kai kurių „peršalimo” virusų „elgesys” skiriasi. Susipažinę su penkiais labiausiai paplitusiais peršalimo ligų sukėlėjais, greičiau galėsite švęsti pergalę.
Paragripas
Ypatingas požymis – neatpažįstamai užkimęs balsas. Tačiau paragripu sergama lengviau nei gripu. Temperatūra būna neaukšta, o jeigu ir kyla, tai pamažu. Tiesa, jeigu laiku nesiimsite reikiamų priemonių, paragripas gali sukelti laringitą, bronchitą ir netgi plaučių uždegimą. Ypač šis virusas pavojingas mažyliams, kuriems jis gali sukelti netikrąjį krupą, o šis – ūmią stenozę (gerklų tinimą).
Todėl nuo paragripo reikėtų vartoti ne tik tradicines gydomąsias priemones, bet ir daryti kvėpavimo takus drėkinančias inhaliacijas.
Paragripas trunka maždaug pusantros savaitės.
Sincitinė virusinė infekcija
Skirtingai nei paragripas, ši infekcija yra klastinga ir parodo savo nagus tik po to, kai liga jau būna apėmusi smulkiuosius bronchus ir bronchioles, be to, ji trunka dviem savaitėmis ilgiau. Sincitinės virusinės infekcijos simptomai panašūs į astmos: ligonį kamuoja dusulys (ypač iškvepiant orą), plaučiuose girdėti švilpesys.
Rizikos grupei priklauso pagyvenę žmonės, maži vaikai (iki trejų metų) ir sergantys chroniškomis ligomis ligoniai. Sincitinė virusinė infekcija ypač pavojinga širdininkams, alergiškiems žmonėms ir sergantiems plaučių ligomis – šie ligoniai itin sunkiai pakelia šį virusą.
Adenovirusinė infekcija
Adenovirusinė infekcija yra labai užkrečiama. Ji sudaro apie 5-10 proc. visų virusinių susirgimų. Dažniausiai ja serga vaikai. Šią infekciją galima įtarti tuomet, kai kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, kūnas tampa tarsi švininis, padidėja kaklo ir pažastų limfmazgiai. Be minėtų simptomų, šiai ligai būdinga faringo konjunktyvinė karštinė. Jos metu stipriai skauda akis (iš pradžių vieną, o vėliau ir kitą), o po kelių dienų akys pradeda ašaroti, jų kampučiuose atsiranda baltos arba pilkos spalvos plėvelė.
Sergant adenovirusine infekcija, skirtingai nei gripu ir paragripu, kosulys būna drėgnas. Mažiems vaikams labai dažnai prasideda ir diarėja (viduriavimas).
Rinoinfekcija
Patekusi į organizmą, ši infekcija didelio pavojaus nekelia, tačiau susirgus gripu arba paragripu tampa išskyrų iš nosies „gamybos čempione”. Gausios išskyros iš nosies – šios ligos vizitinė kortelė.
Viena iš nemaloniausių rinoinfekcijos komplikacijų – haimoritas (ūmus nosies ertmės uždegimas). Kai uždegimas apima nosies gleivinę, kurioje yra daugybė mikrobų, nosies ertmė prisipildo skysčio. Iš pradžių išskyros būna skaidrios ir vandeningos, vėliau sutirštėja. Tirštos išskyros iš nosies rodo, kad rinitas pasiekė paskutinę ligos fazę. Paprastai (tinkamai gydant) ši infekcija trunka šešias, septynias dienas. Sergant haimoritu, pūlingos išskyros iš nosies gali tekėti kelis mėnesius. Pirmasis ligos simptomas – lenkiant galvą atsirandantis skausmas antakių ir viršutinio žandikaulio srityje. Vėliau skausmas tampa chroniška migrena, o haimoritas pereina į frontitą (kaktos ertmės uždegimą). Kad taip neatsitiktų, reikia kuo anksčiau pradėti gydymą.
Mikoplazminė infekcija
Šis virusas pažeidžia tik plaučius. Būtent jis dažniausiai sukelia ilgai trunkančią pneumoniją. Liga prasideda iš lėto: skauda galvą, sąnarius, gerklę, vargina sausas kosulys. Temperatūra dažniausiai nebūna aukšta, vos per 37o C. Atpažinti klastingą ligos sukėlėją galima tik atlikus specialų tyrimą mikrobiologijos laboratorijoje.
Tačiau, skirtingai nei gripą ir jo „draugus”, mikoplazminę infekciją, kuri laikoma tarpiniu viruso ir bakterijos variantu, drąsiai galima gydyti antibiotikais.
Kaip kovoti?
* Svarbiausia laikytis lovos režimo. Bent savaitę pagulėkite namuose. Ir liga greičiau baigsis, ir aplinkinių neužkrėsite.
* Per dieną išgerkite ne mažiau nei 2 litrus skysčių. Tai gali būti arbata, karštas pienas arba mineralinis vanduo. Kartu su skysčiais iš organizmo pašalinami intoksikacijos produktai.
* Sirgdami daugiau vartokite augalinės kilmės ir pieno produktų. Šie maisto produktai yra lengviau virškinami, todėl neatims iš organizmo daug energijos ir sutaupys jėgų kovai su liga.
* Jeigu pakilo temperatūra, neskubėkite jos sumažinti. Pakilusi temperatūra – tai apsauginė organizmo reakcija į virusus ir mikrobus. Kai puola virusai ir mikrobai, sureaguoja tam tikros už termoreguliaciją atsakingos galvos smegenų ląstelės. Todėl ir ligonis, ir mikrobai, pakilus temperatūrai, jaučiasi blogai. Jeigu 38 laipsnių temperatūra nesukelia jokių šalutinių reiškinių, nepatariama jos „numušti”, nes sumažinsite apsaugines organizmo jėgas.
* Nepamirškite vartoti vitaminų, o ypač vitamino C. Stimuliuodamas imuninės sistemos veiklą, jis padidina interferono gamybą. Beje, daugiausiai šio vitamino turi greipfrutai.
* Reguliariai drėkinkite ir vėdinkite kambarį. Esant sausam orui kvėpavimo takams sunku kovoti su infekcija.
* Neperdozuokite kraujagysles sutraukiančių nosies lašų. Lašindami į nosį viską, kas gali palengvinti jūsų būklę, sau tik pakenksite, nes kraujagyslės labai greitai pripranta prie vaistų ir reikalauja vis didesnių dozių, dėl ko sutrinka gleivinės epitelio plaukelių funkcija.
* Jeigu vargina sausas kosulys, gerkite daug šiltų gėrimų ir darykite inhaliacijas su slopinančiais uždegimą ramunėlių, gysločių, šalavijų, liepžiedžių nuovirais. Kai kosulys bus drėgnesnis, vartokite atsikosėjimą skatinančių bruknių ir eukalipto lapų, baltažiedės baltašaknės, saldymedžio, kraujažolės ir gailio žolės nuovirų.
