Vilniaus visuomenės sveikatos centras šią savaitę gavo pranešimą apie nustatytą leptospirozės atvejį.
Ši liga diagnozuota asmeniui, kuris skundėsi staiga prasidėjusiu karščiavimu iki 40 laipsnių C, sloga, gerklės, galvos, kojų raumenų skausmais, kosuliu, vėliau vargino ir prasidėjęs pykinimas, pilvo skausmai, atsirado geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių.
Ligonis gyvena Vilniuje, daugiabučiame name, tačiau pastaruoju metu dažnai lankėsi kaimo sodyboje, kur, manoma, galėjo užsikrėsti šia liga. Lietuvoje leptospirozė reta, bet pavojinga gyvybei liga. Praėjusiais metais šia infekcija sirgo trys žmonės, iš kurių vienas mirė.
Leptospirozė yra žmonių ir gyvūnų liga, sukeliama Leptospira genties spirochetų. Šiai ligai būdingas karščiavimas, intoksikacija, kraujagyslių, kepenų, inkstų, širdies, plaučių ir kitų organų pažeidimas.
Pagrindinis infekcijos rezervuaras gamtoje yra graužikai ir vabzdžiaėdžiai, kurie užkrečia stambesnius gyvūnus. Epidemiologiniu požiūriu, ypač pavojingi lėtine leptospiroze sergantys naminiai gyvūnai, ligos sukėlėjais ilgą laiką teršiantys aplinką.
Jie su infekuotu šlapimu užteršia dirvožemį, vandenį, maisto produktus. Žmogus infekuojamas, kai suvalgo neplautų leptospiromis užterštų vaisių, daržovių, vandens. Užsikrėsti galima ir per gleivines ar odą, ypač jei ji pažeista. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai.
Šios infekcijos inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka 5–14 dienų.
Patogeninės leptospiros atsparios aplinkos poveikiui: atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko apie mėnesį, drėgnoje dirvoje – metus, tačiau jos jautrios saulės spinduliams, aukštai temperatūrai (esant 45 laipsnių C temperatūrai – žūsta per 45 min., 70 laipsnių C – per 10 s), dezinfekcinėms medžiagoms.
