Straipsnio autorius yra Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) direktorius.
Dažnai tenka susidurti su situacija, kai tėvai kaip vieną pamatinių gyvenimo sėkmės formulės elementų savo vaikams įvardija darbštumą. Jie uoliai skatina savo atžalas kuo daugiau mokytis, nes tik daug dirbant – pasiekiama aukštumų. Tačiau bendraujant su verslo atstovais geidžiamiausiomis darbuotojų savybėmis įvardijamas kūrybiškumas, komunikabilumas ir gebėjimas bendradarbiauti. Apie šiuos charakterio bruožus retai kalbama šeimose, dar rečiau mokyklose, o neformalaus ugdymo užsiėmimuose, priešingai, jie akcentuojami nuolat. Neabejotinai, kiekvienai iš šių savybių išugdyti reikia laiko ir pastangų – spalio mėnuo puikiai tinka pokalbiams apie bendradarbiavimo svarbą.
Chaotiškas sugrįžimo į mokyklą po vasaros atostogų laikotarpis jau praeity: rugsėjį suderinti visi formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimų tvarkaraščiai, jau spėjo susiformuoti naujos draugų ir priešų grupelės, visi daugmaž rado savo vietą klasėje ar už jos ribų, šiuo metu atsiranda ir vienas kitas atsiskyrėlis, jau spalį kenčiantis nuo patyčių. Kaip kalbėtis su vaikais apie toleranciją? Kaip išmokyti juos konkuruoti pozityviai? Tai klausimai į kuriuos atsakymų ieškoma jau ilgą laiką. Efektyvus šių problemų sprendimas gali būti pasiektas skatinant formalaus ir neformalaus ugdymo specialistų bei šeimos narių bendradarbiavimą.
Mokykloje kiekvienas atsakingas už save, savo asmeninius rezultatus, kitokią situaciją galime matyti popamokinės veiklos metu. Priešingai nei mokykloje, neformalaus ugdymo užsiėmimuose procesas dažnai būna svarbesnis už rezultatą. Čia ypač svarbu, kad vaikai mokėtų bendrauti tarpusavyje ir gebėtų sklandžiai dirbti komandoje. Neginčijamai, tai nėra paprasta užduotis, kadangi visi vaikai yra skirtingi, o dažname būrelyje, ypač sporto, visuomet atsiras greitesnių, stipresnių ar vikresnių už kitus. Tačiau komandinių užsiėmimų metu kiekvienas turi savo rolę, privalo atlikti tam tikrą vaidmenį ir skirtumai virsta sinergija, o vaikai tai suvokę palaipsniui tarpusavio skirtumus pradeda matyti kaip privalumus. Jauname amžiuje išsiugdžius gebėjimą gerbti ir toleruoti kitus, vėliau daug lengviau rasti bendrą kalbą įvairiose gyvenimo situacijose.
Antroji priežastis dažniausiai iššaukianti patyčias – konkurencija. Formalaus ugdymo institucijų aplinka nuolatos skatina konkurenciją, tačiau kaip vaikams valdyti vidinę emocinę įtampą ar susitaikyti su nesėkme – žinių nesuteikiama. Pozityvaus konkuravimo kursų mokykloje nėra, tačiau to išmokti galima lavinant komandinio darbo įgūdžius neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Svarbu pabrėžti, kad nesėkmė yra neatsiejama sėkmės preliudija, o konkurencija tik padeda greičiau judėti į priekį. Komandinėje veikloje konkurentai yra didžiausi „motyvatoriai“ stengtis, nepasiduoti, nenuleisti rankų, tuo tarpu nesėkmės tik kelia iššūkį užsispyrimui, norui ir tikėjimui savo idėja ar siekiais. Tai suvokti reikalingos praktinės žinios ir kuo anksčiau gyvenime jos suteikiamos, tuo lengviau jas taikyti ateityje, ypač konkurencingoje darbo rinkoje.
Tačiau prie tolerancijos ir pozityvaus konkuravimo ugdymo turi prisidėti ir šeimos nariai. Spalio mėnesis – puikus metas prie pietų ar vakarienės stalo su vaikais pasikalbėti apie bendradarbiavimą ir jo svarbą tiek formalioje mokyklos aplinkoje, tiek už jos ribų.
