Šią žiemą atliktos kineziterapijos apžiūros rodo, jog tik kas dešimtas tirtas mokyklinio amžiaus vaikas juda pakankamai, tuo tarpu nejudrumas ar netinkamas fizinis aktyvumas jau dabar lemia žymiai išaugusį vaikų sveikatos sutrikimų skaičių Lietuvoje. Specialistų teigimu, pagrindinės to priežastys yra švietimo sistemos trūkumai bei nepakankamas tėvų informuotumas.
„Nemokamų kineziterapijos apžiūrų vaikams projektą įgyvendinti ėmėmės, žinodami, jog nepakankamo vaikų fizinio aktyvumo problema Lietuvoje egzistuoja, tačiau jo rezultatai mus šokiravo. Situacija yra išties rimta ir laikas imtis konkrečių neatidėliotinų veiksmų,“ – teigė sporto ir pramogų kompleksų tinklo vadovė Rasa Ališauskienė.
Projekte dalyvavo daugiau kaip šimtas 10–17 metų moksleivių. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje, anot specialistų, formuojasi žmogaus kaulinė ir raumeninė sistema, tad, negavus tinkamo fizinio aktyvumo šiuo gyvenimo laikotarpiu, didesnės ar mažesnės sveikatos problemos lydi visą likusį gyvenimą.
„Siekiant išvengti sveikatos problemų ateityje, mokykliniame amžiuje kiekvienas vaikas turėtų aktyviai judėti ne mažiau kaip po valandą per dieną – tokius normatyvus numato nacionalinė sveikatos taryba.
Atliktas tyrimas rodo, jog beveik 90% apklaustų vaikų nesilaiko šios normos. Tai lemia ne tik netaisyklingą jų kūno formavimąsi, bet ir neugdo teisingos sveikos gyvensenos sampratos,“ – teigia daktaras Aurimas Mačiukas.
Rezultatai atskleidžia, jog nugaros skausmais skundžiasi 62,4% ištirtų vaikų. Mergaitės su šia problema susiduria dažniau (53,4% ištirtųjų). Svarbu paminėti, kad 63% apklaustų vaikų tėvai taip pat skundžiasi nugaros skausmais. Tai verčia susimąstyti apie vaikų nugaros skausmų sąryšį su jų tėvų diktuojamu nejudriu gyvenimo būdu.
Tuo tarpu didžiausios sveikatos problemos, su kuriomis susiduria tyrime dalyvavę nepakankamai aktyviai judantys vaikai, yra menka nugaros, juosmens bei pilvo ištvermė: su šiomis problemomis jau dabar susiduria 62% apžiūrose dalyvavusių vaikų, dar 15-27 % vaikų tokio tipo problemos laukia ateityje.
„Natūralu, jog tinkamo vaikų fizinio aktyvumo įpročius ugdyti turi jų tėvai ir švietimo institucijos. Didžiausia problema slypi tame, jog dauguma mokyklų neturi tinkamų sąlygų sukurti patrauklią aplinką ir skatinti vaikus sportuoti – aplaidžiai vykdomos numatytos fizinio lavinimo programos, nesudaromos galimybės vaikams užsiimti norima sporto šaka,“ – sako treneris Valdemaras Kavaliauskas.
Specialisto nuomonei pritaria ir kineziterapeutė Lina Varnienė. „Nors vaikų sveikatos problemos daugiausia susijusios su fizine neveikla, tačiau yra daugybė sportinių veiklų, skatinančių, pvz., nugaros skausmų atsiradimą dėl netinkamo krūvio pasirinkimo, todėl labai svarbu, kad vaikų fizinis aktyvumas būtų kontroliuojamas, bei vertinamas individualiai kiekvieno vaiko pajėgumas prieš įgyvendinant sveikatos skatinimo programas“, – teigia L. Varnienė.
Anot A. Mačiuko, dėl atmestinai vedamų užsiėmimų pastaruoju metu mokyklose itin išpopuliarėjo įvairūs fizinio lavinimo pamokų vengimo būdai.
„Šiuo metu kaip niekad daug vaikų nelanko kūno kultūros pamokų, pasiteisindami gydytojų atleidimo rašteliais, o šiuose – visa puokštė įvairiausių sveikatos sutrikimų. Išeina tarsi užburtas ratas: nesportuojančių vaikų sveikata silpsta, o dėl atsiradusių sutrikimų jie ima vengti bet kokio fizinio aktyvumo – į tai daugiau dėmesio turėtų atkreipti tėveliai,“ – pasakoja specialistas.
Netinkamų sąlygų užsiimti norimu sportu problema aktuali ne tik mokykloms – šį klausimą pastaruoju metu kelia ir Lietuvos Studentų Sąjunga, reikalaudama galimybės studentams savarankiškai pasirinkti, ar studijų metu lankyti fizinio lavinimo užsiėmimus.
Anot LSS atstovės Miglės Liorančaitės, daugybė studentų į pirmąjį kursą ateina jau neigiamai nusiteikę fizinio lavinimo užsiėmimų atžvilgiu, nes atsineša nekokią patirtį dar iš mokyklos.
„Jei universitetuose būtų sudaromos tinkamos sąlygos sportuoti, studentai turėtų galimybę pasirinkti norimą sporto šaką, žinoma, kad lankytume užsiėmimus – juk ir dabar nemažai studentų eina į sporto klubus, lanko įvairius aktyvius užsiėmimus. Problema ne tame, kad studentai nenori sportuoti, problema tame, kad jie neturi nei kur, nei kaip tą daryti kokybiškai, o vis tiek yra verčiami,“ – pasakoja M. Liorančaitė.
A. Mačiuko teigimu, netinkamo vaikų fizinio aktyvumo problema šalyje nuolat gilėja, nes suvokimas apie sveikos gyvensenos svarbą nebuvo tinkamai ugdomas jau ankstesnėse kartose, kurios šią spragą perduoda ir savo atžaloms.
„Tėvai vaikų sveikatos problemas neretai pastebi tik tuomet, kai jos jau būna įsišaknijusios ir pasireiškia akivaizdžiai – nugaros skausmais ar kitais sutrikimais,“ – teigia daktaras.
Pasak trenerio V. Kavaliausko, vienintelė galimybė skatinti vaikų fizinį aktyvumą šiuo metu – tik keletas sporto ir bendrojo lavinimo mokyklų, nemokamai lavinančių vaikus įvairiose srityse. Natūralu, jog tokių mokyklų mažai, jos neturi pakankamų sąlygų priimti visus norinčius ar sudaryti jas lankantiems vaikams norimas sąlygas sportuoti.
Vienos iš sostinėje veikiančių pradinės mokyklos „Žiniukas“ direktorė Ingrida Ramanauskienė teigia su tinkamo ir pakankamo fizinio aktyvumo svarba vaikų ugdymo procese susidūrusi kasdieniame darbe:
„Vaikų nejudrumo problemą pastebėjome jau pirmaisiais mokslo metais. Kėlė rūpestį ne tik ribotas vaikų judėjimas, bet ir nuolatinis buvimas patalpose tiek mokykloje, tiek ir namuose. Savaime suprantama, ieškojome sprendimo: šiuo metu mūsų mokyklos vaikai judrią veiklą turi kiekvieną dieną tarp pamokų, jos metu daug žaidžiame ir sportuojame lauke, vadovaudamiesi principu, kad blogo oro nėra, yra tik netinkama apranga. Mokykloje ir mergaitės, ir berniukai mielai žaidžia futbolą, krepšinį, kvadratą, estafetes ar kitus judrius žaidimus”, – teigia I. Ramanauskienė.
