Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai prof. Linas Šumskas ir prof. Apolinaras Zaborskis, kartu su kolegomis iš Talino ir Rygos, paneigė stereotipą, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantys rusų tautybės vaikai elgiasi rizikingiau ir dažniau vartoja psichoaktyvias medžiagas nei lietuvių, latvių ar estų vaikai. Šie duomenys gauti analizuojant, tarptautinio moksleivių gyvensenos tyrimo (HBSC), kuriame dalyvavo 14 354 Lietuvos, Latvijos ir Estijos moksleivių.
Turbūt ne vienam yra tekę girdėti stereotipinius teiginius apie tai, kad, kad rusų tautybės žmonės geria daugiau ar kitaip rizikingiau elgiasi. Alkoholio vartojimo skirtumai atskirose valstybėse iš tiesų egzistuoja, tačiau ar toks pat elgesio modelis galioja tautinėms mažumoms, o ypač jų vaikams, gyvenantiems kitose šalyse. Europoje atlikta daugybė sveikatos netolygumų tyrimų ir tik nedaugelis iš jų tiria sveikatos netolygumus atsižvelgiant į migraciją, tautybę ar religiją. Dar mažiau tokių tyrimų, kur sveikatos netolygumai nagrinėjami ieškant migracijos, tautybės ar religijos sąsajų su savo sveikatos vertinimu ar rizikinga elgsena. Remiantis tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos (The Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) tyrimo duomenimis, buvo siekiama nustatyti ar egzistuoja savo sveikatos vertinimo ir rizikingos elgsenos paplitimo skirtumai tarp rusų mažumos ir šalyje esančios etninės daugumos (estų, latvių, lietuvių) moksleivių.
Tyrimo metu, lyginant skirtingas grupes, skaičiuojamas šansų santykis. Šansų santykis – rizikos veiksnio veikiamų asmenų ir rizikos veiksnio neveikiamų asmenų šansų perimti žalingos gyvensenos įpročius santykis.
„Analizuojant tyrimo rezultatus pagal lytį, galime teigti, kad Estijoje ir Latvijoje rusų tautybės berniukai, kuriems mokykloje pamokos vyksta rusų kalba, subjektyviai savo sveikatą vertindavo blogiau nei etninės daugumos moksleiviai, kuriems pamokos dėstomos jų kalba: šansų santykis Estijoje 0,58, Latvijoje 0,63). Tačiau analizuojant rizikingą elgseną, etninei mažumai priskiriami rusų tautybės berniukai rečiau rūkydavo Estijoje (šansų santykis 0,72) ir Lietuvoje (šansų santykis 0,44) ar vartodavo alkoholį lyginant su etninės daugumos Lietuvių (šansų santykis 0,56), Latvių (šansų santykis 0,74), Estų (šansų santykis 0,69) berniukais.“ – tyrimo rezultatus komentuoja profesorius A. Zaborskis.
Analizuojant mergaičių elgseną, rezultatai šalyse buvo gauti skirtingi. Estijoje rusų tautybės mergaitės, kurios mokėsi mokyklose, kur dėstoma rusų kalba buvo linkusios daugiau rūkyti nei estės, kurios mokėsi estų mokyklose (šansų santykis 1, 84). Latvijoje rusų tautybės mergaitės daugiau rūko kanapes nei latvių mergaitės, latvių mokyklose (šansų santykis 1, 95). Lietuvoje rusų tautybės mergaitės, besimokančios rusų mokyklose, tik šiek tiek daugiau nei lietuvaitės, kurios mokėsi mokyklose, kur dėstoma lietuvių kalba, buvo linkusios vartoti daugiau alkoholio (šansų santykis 1, 17). Tačiau reikšmingai statistiško skirtumo pastaruoju klausimu nenustatyta.
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad nors ir buvo nustatyti kai kurie skirtumai, tarp rusiškas ir etninės daugumos mokyklas lankančių moksleivių buvo nustatyti kai kurie subjektyvaus sveikatos vertinimo bei elgsenos skirtumai, esminių skirtumų nustatyta nebuvo. Todėl teigti, kad etninių mažumų elgsena sveikatos atžvilgiu yra prastesnė, negalima. Etninės mažumos stipriai neišsiskyrė nuo daugumos analizuojant žalingą sveikatai elgseną.
Daugiau informacijos:
Laima Zakaraitė
LSMU Viešųjų ryšių specialistė
+370 652 90747
