Tie, kas per vasarą ir rudenį susidraugavo su šaltu vandeniu, dabar skina sveikatos vaisius. Sveikuolė Janina Vaizgalienė sako, kad nuo tada, kai užsigrūdino ir pradėjo reguliarias maudynes lediniame vandenyje, nė karto nesirgo, net slogos neturėjo. O žiemomis į ledinį Nemuno vandenį moteris šoka jau 30 metų. BENU vaistininkė Inga Norkienė prideda, kad grūdinimasis ne tik stiprina sveikatą, bet ir gerina nuotaiką bei padeda susidoroti su stresu. Tiesa, nereikėtų tuoj pat nerti į artimiausią upę ar ežerą. Prie tokio šoko organizmą reikia pratinti pamažu. Kaip tą padaryti, pataria ilgametė sveikuolė ir vaistininkė.
Vaizgalienė pasakoja, kad prieš 30 metų nebūtų nė pagalvojusi, jog maudynės lediniame vandenyje taps kone kasdienybe. Sako net neplanavusi tapti sveikuole. Netikėta liga gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
„Buvau išvykusi į kelionę ir jos metu stipriai susirgau. Kūno temperatūra pakilo iki 39°C – jaučiausi tikrai prastai. Kelionėje kartu su mumis buvo biologė, kuri pasisiūlė padėti man pagyti per naktį. Moteris kelis kartus mane karščiuojančią apipylė lediniu vandeniu, siekdama atvėsinti įkaitusį organizmą. Po to apkamšė šilta antklode, girdė karštomis žolelių arbatomis, ir tai per vieną naktį padėjo man pagyti. Ryte buvau prikimusi, tačiau gerokai energingesnė, o ir temperatūros nebebuvo“, – prisimena Lietuvos sveikuolių sąjungos senbuvė.
Kaunietė sako, kad tuo metu organizmas patyrė stresą, tačiau kartu jis padėjo ir pasveikti. Tai buvo pirmas žingsnis ilgame grūdinimosi kelyje.
„Tuo metu atrodė, kad žemė pradėjo slysti iš po kojų, tačiau būtent tai paskatino mane suprasti, kad organizmui reikalingi tokie trumpalaikiai iššūkiai“, – sako ponia Janina.
Grūdinosi, kol dingo vidinis šaltis
Po pirmo ledinio šoko, J. Vaizgalienė pradėjo grūdintis reguliariai. Iš pradžių apsipildavo kibiru šalto vandens. Paskui į kasdienę rutiną po bėgimo įtraukė ir maudymąsi atviruose vandenyse: Nemune, ežeruose, o žiemą – eketėse. Prie organizmo grūdinimo netrukus prisijungė ir ponios Janinos vyras. Nors iš pradžių žiemą į eketę jiedu šokdavo kiekvieną dieną, greitai suprato, kad tai nėra būtina – dabar užtenka karto per savaitę.
„Niekas pirmaisiais kartais nesijaučia drąsiai su maudymosi kostiumėliu ar glaudėmis, kai termometras rodo -20°C. Mums prireikė maždaug pusės metų praktikos, kol pajutome, kad nešalta ir išlipus į krantą. Pradžioje labai skubėdavome kuo greičiau apsivilkti šiltais drabužiais ir kuo daugiau judėti. Pamenu būdavo, kad apsivilkdavau šiltą megztinį ar net dar daugiau, o šaltis purtydavo iš vidaus. Po pusmečio nuolatinio grūdinimosi organizmas priprato ir tas vidinis šaltis dingo“, – patirtimi dalinasi Kauno sveikuolė.
Ponia Janina sako prieš maudynes lediniame vandenyje visada gerai apšylanti: padaranti stiprią mankštą, ristele nubėganti kelis kilometrus, kol kūnas pradeda šilti iš vidaus. Vidinis įšilimas leidžia organizmui greičiau priprasti prie šalčio – kelios sekundės lediniame vandenyje ne tokios ir baisios būna. O nauda, anot sveikuolės, neišmatuojama.
„Nuo tada, kai pradėjau reguliariai grūdintis, daugiau nė karto nesirgau. Iki tol turėjau nuolat pasikartojančią anginą. Vos spėjusi pagyti, ji vėl grįždavo. Toji ledinio vandens terapija padėjo man įveikti anginą, o per 30 metų net ir daugeliui įprasto peršalimo neturėjau“, – dalinasi p. Janina.
Vaistininkė: grūdintis reikėtų nuosekliai ir reguliariai
Jeigu kam norisi iškart imti ir šokti į artimiausią vandens telkinį, BENU vaistininkė I. Norkienė rekomenduoja neskubėti – nepratusiam organizmui tai gali būti per didelis šokas. Grūdintis reikėtų pradėti nedideliais žingsneliais, o pradėjus – daryti tai reguliariai ir be pertraukų (išskyrus ligos atvejus), nes po kiekvienos pertraukos grūdinimosi procesą reikia pradėti iš naujo.
„Grūdintis galima pradėti nuo paprasčiausio ir sveikatai jau naudingo kontrastinio dušo, kai šilta vandens srovė kaitaliojama su šalta. Tada galima pereiti prie maudymosi po vis vėsesniu vandeniu. Pirmieji panėrimai į ledinį vandens telkinio vandenį neturėtų vykti žiemą. Geriausias laikas pradėti grūdintis – vasara, kai esame stiprios sveikatos, organizmo atsparumas didžiausias, o rizika susirgti – mažiausia“, – pirmuosius grūdinimosi žingsnius vardija vaistininkė.
Žiemą po maudynių lediniame vandenyje greičiau sušilti padės ir šildančios arbatos su aitrų skonį turinčiais prieskoniais. BENU vaistininkė siūlo gvazdikėlių, juodųjų pipirų ir imbiero derinį su citrina ir cinamonu. Žinoma, prieskonius reikėtų vartoti saikingai.
„Tokia prieskoninė arbata ne tik sušildys, bet pasižymės ir kitomis geromis savybėmis. Gvazdikėliai nuo seno žinomi kaip antiseptinė, uždegimą slopinanti, kraujo apytaką gerinanti priemonė. Juodojo pipiro veikliosios medžiagos gerina virškinimą, slopina bakterijų dauginimąsi, stiprina kartu vartojamų vaistinių medžiagų veikimą. Cinamonas – tikras lobis: tinka ir kepiniams, ir yra puikus antioksidantas, be to, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, daug kitų gerų savybių turi”, – prieskoninės arbatos naudą vardija vaistininkė I. Norkienė.
Grūdinimasis padeda išvengti ne tik peršalimo, bet ir perkaitimo
Pasak BENU vaistininkės, grūdinimasis naudingas įvairioms organizmo funkcijoms. Maudynės lediniame vandenyje stimuliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, padidina jų tonusą. Tai padeda mažinti kraujagyslių ligų susirgimo riziką. Taip pat grūdinimasis padeda geriau aprūpinti organizmo audinius deguonimi.
„Panirimas į ledinį vandenį organizmui sukelia trumpalaikį stresą, kurio metu suaktyvinama žmogaus medžiagų apykaita bei šilumos gamyba. Taigi, reguliariai grūdindamiesi šaltame vandenyje, pageriname mūsų organizmo gebėjimą kontroliuoti šilumos gamybą, keičiantis oro sąlygoms. Tai reiškia, kad organizmas būna geriau pasiruošęs susidoroti ne tik su šalčiu, bet ir su karščiu. Kad ir kaip neįprastai tai skambėtų, grūdinimasis mus apsaugo ir nuo peršalimo, ir nuo perkaitimo“, – sako I. Norkienė.
Galbūt dėl didesnio atsparumo ligoms, o gal dėl pasitenkinimo, įveikus ledinio vandens baimę, besigrūdinantys žmonės lengviau susidoroja su stresu, pozityviau žvelgia į gyvenimą ir yra laimingesni. Tad žiema yra puikus metas sukaupti ryžtą ir norą grūdintis, o ligų sezonui pasibaigus – pats metas vis dažniau duše atsukti šaltą vandenį. „Svarbiausia, kad grūdinimasis būtų malonus procesas – tada ir organizmas lengviau pripras prie šalto vandens šoko“, – pabrėžia BENU vaistininkė.
Kol organizmas dar neužgrūdintas
Grūdinimasis sumažina peršalimo riziką, tačiau kol dar pratiname ar ruošiamės pratinti organizmą prie šalčio, saugotis peršalimo ir jį įveikti padės nuoseklus trijų žingsnių laikymasis. Pirmiausia, anot vaistininkės, reikia stiprinti imunitetą, kad apsisaugotume nuo ligų. Pakankamai ilsėtis, subalansuoti mitybą, daugiau judėti ir būti gryname ore, užtikrinti, kad organizmas gaus pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitamino D ir cinko.
Antra, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, nereikėtų delsti ir pirmosios pagalbos imtis iškart. Gerti daug šiltų skysčių, geriausia – čiobrelių, aviečių lapų, ramunėlių arbatų su medumi ir citrina, daryti inhaliacijas su arbatmedžių ar eukaliptų eteriniais aliejais, kaitinti kojas, valyti nosį jūros vandeniu, skalauti gerklę druskos tirpalu.
„Jeigu ligos išvengti nepavyko, pasirinkite tinkamą gydymą virusui įveikti. Sveikimas trunka nuo 3-4 dienų iki 1-2 savaičių. Gydymas yra simptominis, tad gerklės perštėjimą numalšinti padės čiulpiamos pastilės ar uždegimą mažinantys purškiami vaistai. Sausam kosuliui gydyti tinka inhaliacijos, o drėgnam – specialūs atsikosėjimą lengvinantys preparatai. Slogą gydykite nosies gleivinės paburkimą mažinančiais vaistais“, – apibendrina vaistininkė I. Norkienė.
