„Ar galiu paragauti sniego?“ – jeigu ne paklausęs, tai bent pagalvojęs tikrai yra kiekvienas vaikas. Nuo mažens girdimas tėvų prašymas nevalgyti sniego, dažnai atbaido, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė nuramina, išskyrus kai kurias situacijas, toks smaguriavimas nepavojingas.
Vaistininkė sako, kad nesiimtų rekomenduoti valgyti sniego, nes jis nėra itin naudingas organizmui, tačiau jeigu norisi paragauti, vertėtų rinktis sniegą, kuris yra toliau nuo intensyvaus eismo, šviežiai iškritęs ir švarus. Toks sniegas nėra žalingas sveikatai.
„Dažniausiai sniegą valgo tik vaikai, o tėvai visą laiką baiminasi, ar taip jie sau nepakenks. Pasak kai kurių teorijų, kristalizuotas, vanduo, toks kaip sniegas, yra ir švaresnis, ir netgi sveikesnis mūsų organizmui. Jeigu valgomas tik prieš pusę dienos ar mažiau iškritęs sniegas, pavojaus sveikatai nėra“, – patikina K. Staivė. Pasak jos, šia tema yra atlikta įvairių tyrimų, kurie patvirtino, kad kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau mikrobų ant sniego atsiranda.
Sveikatos priežiūros specialistė akcentuoja, kad jokiu būdu negalima valgyti sniego, kurio spalva pakitusi, nes taip galima pakenkti sveikatai. Tačiau jeigu sniegas yra šviežiai iškritęs, vienintelė sveikatos problema, kuri gali atsirasti, – peršalimas. Vis dėlto priežasčių piktnaudžiauti šiuo „užkandžiu“, išskyrus smalsumą, nelabai yra.
Tiesa, kai kuriems suaugusiems sniegas tampa grūdinimosi po pirties priemone, jis gerina kraujotaką ir stiprina kraujagysles, tačiau vaistininkė atkreipia dėmesį, kad žmonės sergantys lėtinėmis ligomis maudytis sniege išėję iš pirties turėtų ypač atsargiai. „Po pirmo užėjimo į pirtį rekomenduojama pasėdėti priepirtyje, o į sniego pusnį nerti tik po maždaug trečio užėjimo, gerai įkaitus, geriausia tai įvertinti paliečiant savo kelius, jie turi būti ypač karšti“, – komentuoja K. Staivė.
Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad po pirties galima šokti tik į purų, neseniai iškritusį sniegą, nes priešingu atveju rizikuojate pakenkti sau. Pavyzdžiui, jeigu sniegas bus padengtas ledu, jis gali apdraskyti kūną.
Šaltis gydo
K. Staivė taip pat atkreipia dėmesį į šalčio naudą organizmui. „Jau labai seniai taikoma krioterapija – gydymas šalčiu. Dabar ji vėl atrandama ir pasitelkiama tais atvejais, kai mums kažką stipriai skauda ar susižalojame“, – sako vaistininkė.
Nepaisant to, kad daugelis skausmą linkę malšinti šildančiais kompresais, vaistininkė patikina, kad šaltis dažnai yra dar efektyvesnis. Pasak sveikatos specialistės, šaldymas greičiau įveikia skausmą, nes šiluma aktyvina tik paviršinį odos sluoksnį, o šaltis įsiskverbia į gilesnius audinius.
Vis dėlto vaistininkė atkreipia dėmesį, kad ne visiems toks gydymas yra tinkamas, kai kurie žmonės yra alergiški šalčiui, o kartu ir sniegui. Pasak K. Staivės, tai yra viena iš daugiausiai nepatogumų keliančių alergijų. „Mes alergiškiems žmonėms visada sakome, kad jie turėtų vengti alergenų. Jeigu jis alergiškas braškėms, tiesiog jų nevalgys ir išvengs. O kaip išvengti šalčio? Tikrai yra žmonių, kurie net nežino, kad turi alergiją šalčiui, jie tai pastebi tik atėjus žiemai, kai oda pradeda pleiskanoti, sausėti, raudonuoti, ją niežti“, – sako „Eurovaistinės“ sveikatos specialistė.
Tokiu atveju vaistininkė rekomenduoja vartoti priešalerginius vaistus, raminančius kremus, prieš einant į lauką odą patepti maitinamaisiais kremais, kurie apsaugo odą.
