„Sveikatiada“ ėmėsi iniciatyvos atskleisti moksleiviams sveikos gyvensenos paslaptis. Kol medikai, specialistai ir sprendimus priimantys asmenys dejuoja dėl vaikų sveikatos problemų, „Sveikatiada“ realiai padeda.
„Tiek jauni, tiek brandaus amžiaus lietuviai neturi sveikos mitybos tradicijų“, – prie tokios išvados priėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be šių problemų pastebėta, kad 1/3 Lietuvos vaikų turi antsvorio, o 95 proc. jaunuolių už antsvorį turėtų „padėkoti“ netinkamai mitybai ir gyvenimo būdui.
„Kaip rodo PSO tyrimai, mityba ir fizinis aktyvumas – svarbiausi sveikatą lemiantys veiksniai. Būtina akcentuoti, kad mityba lemia apie 50 proc., o fizinis aktyvumas – net apie 20 proc. sveikatos“, – apie mitybos ir fizinio aktyvumo svarbą pasakoja mitybos specialistas Almantas Kranauskas. Pasak specialisto, minėtiems sveikatos sutrikimams daugiausiai įtakos turi spartus jaunuolių gyvenimo ritmas, „greitas maistas“ ir aktyvumo stoka. Dėl šių priežasčių 2008 metais iniciatyvos ėmėsi „Sveikatiada“, siekdama atskleisti moksleiviams sveikos gyvensenos receptą.
„Būtina ne tik kalbėti apie problemas, bet ir ieškoti geriausių sprendimo būdų. Visuomenėje įsisenėję stereotipai, jog sveikas gyvenimo būdas yra sudėtingas, nuobodus ir praktiškai neįmanomas. Taip jį supranta ir vaikai. „Sveikatiados“ iniciatyva, gimusi privačių kompanijų dėka, moko jaunuolius smagiai atrasti sveiką gyvenseną. Juk taip gyventi ne tik smagu, bet ir naudinga!“, – pasakoja „Sveikatiados“ organizatoriai.
Iniciatyvos autoriai pastebėjo, kad mokiniai noriai imasi sveikos gyvensenos pokyčių kartu su aplinkiniais: mokytojais ar klasės draugais. „Per vieną iš „Sveikatiados“ iniciatyvų sukūrėme šūkį „Šokti Zumbą dar smagiau, kai per sniegą palakstau“. Mokiniai mankštinosi ne tik drauge su mokytojais, bet ir mokyklos direktoriumi, kuris drauge bėgiojo basomis per sniegą“, – pasakoja Kėdainių rajono Dotnuvos pagrindinės mokyklos mokytoja L. Lauciuvienė.
Moksleiviai, dalydamiesi įspūdžiais, akcentavo, jog sveikas gyvenimo būdas ne tik pagerino jų savijautą, bet ir labiau subūrė klasės kolektyvą. „Per surengtą „Pusryčių fiestą“ drauge valgėme ir diskutavome apie pusryčių naudą. Nuo šiol visada pusryčiuju ir jaučiuosi kur kas guvesnis“, – džiaugiasi pokyčiais Kauno J. Basanavičiaus gimnazijos gimnazistas Paulius.
Projektas per keturis veiklos metus tarp Lietuvos mokinių ir mokytojų sparčiai išpopuliarėjo. Paskutiniais veiklos metais per mėnesį šią iniciatyvą palaikė vidutiniškai apie 10 tūkst. moksleivių ir 400 mokytojų iš 100 Lietuvos mokyklų.
Populiariausi „Sveikatiados“ renginiai:
„Daržovių ir vaisių mitingas“. Moksleiviai drauge ieškojo, kokiais vaisiais ir daržovėmis galima pakeisti greitus bei nesveikus užkandžius. Šią temą jaunuoliai gvildeno diskusijose, viktorinose, rengė piešinių bei nuotraukų parodas. Iniciatyvą vainikavo akcija „Pasidalink obuoliu su draugu“, jos metu vaikai vaišinosi obuoliais ir siekė obuolių valgymo rekordo. Šiai iniciatyvai pritarė ir aktyviai dalyvavo per 17 tūkst. moksleivių ir apie 700 mokytojų iš 133 Lietuvos mokyklų.
„Mankštiada“. Lietuvos moksleiviai drauge su mokytojais ir tėveliais mokėsi naujų mankštos būdų. Renginio kulminacija – finalinė mankšta, per kurią vaikai drauge demonstravo visus mankštos stebuklus. Dalyvavo per 8 tūkst. moksleivių ir apie 300 mokytojų iš 94 Lietuvos mokyklų.
„Judam muzikos ritmu“. Moksleiviai pasinėrė į judesio ritmą bei sėmėsi žinių apie šokių naudą bei istoriją. Jaunuoliai išmėgino įvairiausių kultūrų šokius, o renginį vainikavo tarptautinės šokio dienos paminėjimas. Prie iniciatyvos prisidėjo ir profesionalus šokėjas Andrius Butkus. Į šokių ir mankštos sūkurį įsisuko per 5 tūkst. moksleivių ir 196 mokytojų iš 88 mokyklų.
