Rugpjūčio 20d. Antradienis

Stanislavas Dadelo. Jei norite būti laimingi, turite rūpintis savo kūno stiprinimu

Balandžio 8d.
Stanislavas Dadelo. Jei norite būti laimingi, turite rūpintis savo kūno stiprinimu
Stanislavas Dadelo

„Jei jauni žmonės nori būti kūrybiški, laimingi darbe ir namuose, turi rūpintis savo kūno stiprinimu“, – tvirtina VGTU sveikos gyvensenos pagrindus dėstantis prof. dr. Stanislavas Dadelo. Buvęs kovinių sporto šakų instruktorius domisi moksliniais fizinio parengimo klausimais ir rašo sveikos gyvensenos vadovėlį. Nors sporto mokslas dar tik formuojasi ir jam tėra apie 100 metų, bet šios srities mokslininkai kelia daug klausimų ir sprendžia aktualius uždavinius. Vienas iš svarbiausiųjų – kaip kuo daugiau žmonių sudominti kūno kultūra ir sportine veikla.

Būsimiesiems inžinieriams ir ne tik dėstote sveikos gyvensenos dalykus. Kaip jie priima sveiko gyvenimo būdo mokymus?

Kai studentai pirmą kartą ateina, įsivaizduoja, kad tai bus paskaitos, per kurias dėstytojas pasakos, kaip reikia gyventi, ir pradės moralizuoti apie žalingus įpročius ir sveiką gyvenseną... Anaiptol. Studentams siūlau pirmiausia patiems pasitikrinti savo fizinės būklės parametrus: pasimatuoti savo ūgį, kūno masę, apimtis, apskaičiuoti savo pulso dažnį, įvertinti, kaip organizmas reaguoja į standartinį fizinį krūvį, apskaičiuoti tam tikrus koeficientus ir įvertinti savo būklę. Prašau studentų pagal fizinius parametrus įvertinti savo mitybą ir fizinį aktyvumą pagal šiuo metu populiariausią pasaulyje fizinio aktyvumo rodiklį – metabolinį ekvivalentą. Studentai turi dalyvauti 20-yje pratybų per semestrą. Kodėl? Dėl to, kad kai žmogus 20 kartų atlieka tam tikrą veiksmą, atsiranda daug galimybių, kad tai taps įpročiu. Tikimės, kad studentai, dalyvavę 20 pratybų, įgis poreikį sistemingai sportuoti. Ir tai, kaip pastebime, pasiteisina. Apie 30–40 proc. studentų po pratybų pakeičia savo požiūrį į kūno kultūrą, sportą ir sveiką gyvenseną. Tai matome iš sociologinių tyrimų rezultatų. Paradoksalu, kad sveikos gyvensenos modulį pasirenka fiziškai sveikesni, aktyvesni, sportavę ir turėję geresnius kūno kultūros mokytojus studentai. Kaip mes tai sužinojome? Tiesiog studentams pateikėme anketas, kuriose klausėme, kaip jie vertina kūno kultūros pamokas mokykloje. Tie studentai, kurie prastai vertina buvusias kūno kultūros pamokas, paprastai mažiau ir sportuoja, mažiau rūpinasi savo sveikata, o sportą sieja tik su kūno formų tobulinimu.

Kaip Jūs pats pradėjote sportuoti?

Sąsajos su sportu prasidėjo nuo vaikystės. Buvau labai ligotas ir mama mane atvedė į sportą. Beje, vaikai į sportą dažniausiai ateina mamų pastangomis. Pradėjau nuo aviamodeliavimo, vėliau perėjau į bokso treniruotes. Kadangi bokse, kaip man atrodo, dominuoja siekis vienas kitą sunaikinti, o ne nugalėti, jame pernelyg daug agresijos, pradėjau lankyti imtynių treniruotes. Kodėl imtynes? Dėl to, kad buvo geros galimybės – arti namų, gera psichologinė aplinka treniruotėse, puikus treneris, padedantis tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. O imtynės tiko dėl to, kad reikėjo pirmiausia nugalėti  savo silpnybes, nežalojant priešininko, o jį nugalint, paguldant ant menčių. Imtynių sporte viskas vyksta gana garbingai, nesąžiningų veiksmų nėra, galimybė gauti traumą – menka. Iš pradžių buvau pamėgęs laisvąsias imtynes, kariuomenėje teko atstovauti ir graikų romėnų stiliui. Universitete teko užsimti dziudo, o vėliau – savigynos imtynėmis. Dirbau kovinių sporto šakų instruktoriumi policijoje, todėl teko domėtis ir kitais kovos stiliais. Vėliau pradėjau domėtis moksliniais tyrimais, būtent profesinio rengimo aspektu. Domėjausi, ką žmogui duoda fizinė parengtis, koviniai gebėjimai. Kiek gilinausi į šį klausimą, fizinio aktyvumo rezultatai paprastai būna du: vienas aspektas – sveikata, kitas aspektas – išugdytos psichologinės savybės. Be abejonės, svarbiausia yra sveikata. Jei turime daug sveikatos, mes pradedame varžytis, konkuruoti. Mūsų gyvenimas, deja, grindžiamas konkurencija. O jei žmogus yra fiziškai stiprus, tai tampa stiprus dvasiškai ir psichiškai.

Dedate lygybės ženklą tarp fizinės ir psichinės sveikatos?

Ne aš dedu lygybės ženklą. Buvo atlikta daugybė fundamentalių tyrimų, įrodančių šį reiškinį. Fizinė būklė išties lemia dvasinę būklę. Aš ir pats tuo įsitikinau. Kuo žmogus stipresnis fiziškai, tuo labiau pasitiki savimi. Kuo daugiau savimi pasitiki, tuo jis tampa aktyvesnis. Tokia buvo ir mano asmeninė istorija: ėjau į sportą dėl sveikatos, kai pradėjau daugiau judėti, pradėjo gerėti sveikata, tada pasidariau fiziškai stipresnis ir pradėjau daugiau savimi pasitikėti. Tuomet pradedi daugiau tobulėti sporte ir ieškai nišų, kur kitur galėtum save realizuoti.

Vadinasi, sportas išlaisvina kūrybiškumą?

Amerikoje labai išplėtotas sporto kultas. Moksliniai tyrimai rodo įdomius dalykus: amerikiečių moksleiviai yra trečdaliu kūrybiškesni nei posovietinės erdvės moksleiviai. Buvo aiškintasi, kodėl taip yra. Paaiškėjo, kad tam vis dėlto įtaką padarė edukacinė sistema, švietimas ir sporto propagavimas.

Paradoksalu, juk skelbiama, kad Amerika vargsta nuo storų žmonių.

Paradoksalu, bet ten egzistuoja ir kitas reiškinys – storų žmonių pasiskirstymas labai diferencijuotas. Tie, kurie nutukę, yra atskira neišsilavinusių, savęs neprižiūrinčių žmonių kategorija. Apie trečdalį žmonių priklauso būtent šiai kategorijai, o du trečdaliai – normalaus svorio, išsilavinę, skiriantis laiko judėjimui, savo fizinės formos palaikymui.

Lietuvoje yra dar blogesnė situacija – pas mus nėra daug nutukusių žmonių, bet yra labai daug žmonių, turinčių antsvorį. Nors vizualiai skirtumas atrodo didelis, antsvorio įtaka sveikatai, deja, tokia pat žalinga, kaip ir nutukimo. Nors žmonės Lietuvoje lieknesni, bet sveikatos bėdos paplitusios daug daugiau nei Amerikoje. Dėl to kaltas turbūt mūsų gyvenimo būdas. Didžiausias Lietuvos žmonių prioritetas – darbas, šeimyniniai rūpesčiai. Fizinė sveikata dėl vadinamojo laiko stygiaus lieka užribyje.

Apskritai mūsų visuomenėje susiformavo nuostatos, kad geras poilsis – gulėjimas ir gausus skanaus ir kaloringo maisto vartojimas. Sunkiai dirbame tam, kad galėtumėme gulėti ant sofutės... Gyvenimas mieste be automobilio irgi tapo sunkiai įsivaizduojamas. Jeigu gyvenamajame name yra liftas, retas žmogus naudojasi laiptais. Daugelio aukštesnės kvalifikacijos specialistų darbas susijęs su ilgu sėdėjimu prie kompiuterio, retas žmogus daro pertraukas, o jų metu – mankštas. Nuostatos yra tikėjimas, o kiekvienas tikėjimas grindžiamas informacija arba dezinformacija. Klaidingos nuostatos apie fizinį aktyvumą lengviausiai įveikiamos renkant informaciją apie fizines treniruotes, fizinių krūvių apimties ir intensyvumo paskirstymą ir poveikį organizmui. Arba tiesiog pabandžius šiek tiek daugiau judėti...

Turbūt esate susipažinęs su visuomenės sveikatos tyrimais. Mūsų visuomenė serga daugiau ar sveikėja?

Visuomenės sveikata blogėja dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos, žalingų įpročių, stresų ir užterštos aplinkos.

Pasaulyje atliekami tyrimai atskleidė, kad tik apie 20 proc. išsivysčiusių šalių suaugusių žmonių fizinis aktyvumas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus rodiklius ir tiktai apie 10 proc. suaugusių žmonių fizinis aktyvumas leidžia užtikrinti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos darbingumo gerėjimą.

Pats veiksmingiausias kovos būdas su šiais reiškiniais yra žmogaus gyvenimo būdo keitimas. Dar nesurasta pakankamai efektyvių priemonių motyvuoti visuomenę, kad ši keistų žmonėms įprastą gyvenimo būdą, aktyviai gerintų savo sveikatą, atkreiptų dėmesį į kūno kultūrą ir mitybą. Moksliniai tyrimai parodė, kad yra tvirtas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir žmonių sergamumo bei mirtingumo rodiklių. Ryškiausiai ši priklausomybė juntama tarp vyresnių nei 40 metų žmonių. Dažniausiai tai yra gyvenimo būdo, gyvento iki 40 metų, pasekmė. Statistiškai apskaičiuota, kad po 40 metų padidėja žmonių sergamumas kraujotakos ir širdies ligomis, blogėja sveikata, mažėja darbingumas.

Jūsų nuomone, kiek per dieną turėtų judėti sėdimą darbą dirbantis žmogus?

Per dieną reikėtų nueiti 14 tūkst. žingsnių arba 4–5 km. Užsienio šalyse biuruose darbo vietos išdėliojamos taip, kad darbuotojai kuo daugiau judėtų. Pavyzdžiui, Danijos įstaigose man pačiam teko matyti darbo stalus, kurie pusei darbo dienos yra prisukami taip, kad darbuotojai galėtų dirbti stovėdami. Pastebiu, kad ir Lietuvoje atsiranda įmonių, kurios pradeda rūpintis fizine darbuotojų sveikata, jų fiziniu aktyvumu. Nes iškyla ekonominė problema: įmonė investuoja į darbuotojo kvalifikaciją, o šis kvalifikuotas specialistas, visą darbo dieną dirbamas, nepakylant nuo darbo stalo, „staiga“ pradeda sirgti. Įmonei tenka ieškoti naujo darbuotojo, vėl skirti lėšų jį apmokyti. Todėl įmonės, turinčios ilgalaikių tikslų, stengiasi investuoti į darbuotojų sveikatą. Įmonėse organizuojamos mankštos ir rekreacinės iškylos, kuriami ne poilsio kambariai 100-ajam kavos puodeliui ir cigaretei, bet statomi stalo teniso stalai, įrengiamos treniruoklių zonos. Taip pagerėja darbuotojų nuotaika, fizinė būklė ir jie gali dirbti daug kūrybingiau ir efektyviau.

Ką patartumėte žmonėms, kurie daugelį valandų sėdi darbe prie kompiuterio, o paskui savo poilsį leidžia prie televizoriaus ant sofos? Kaip pradėti judėti?

Rekomenduoju pradėti sportuoti dviem etapais. Kiekvieną dieną skirti aktyviam stambių raumenų grupių darbui ne mažiau kaip 1 valandą (greitas ėjimas į darbą, lipimas laiptais, darbas sode, namų tvarkymas ir pan.). Valanda, skirta šiai veiklai, gali būti suskirstyta į kelias dalis. Kai priprasite daugiau judėti, tai taps natūraliu poreikiu. Pradėkite į dienotvarkę įtraukti vidutinio intensyvumo fizinę veiklą po 30 min. ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Tokiais pratimais gali būti greitas ėjimas, lėtas bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobika, tenisas, sportiniai žaidimai ir pan. Tokių fizinių pratybų trukmė turi būti ne trumpesnė nei 30 min., o jų intensyvumas turi būti toks, kad ant kaktos atsirastų prakaitas, padažnėtų ir pagilėtų kvėpavimas. Atliekant tokio intensyvumo fizinę veiklą, vidutinės kūno masės (60–70 kg) žmogus per savaitę gali išeikvoti papildomai apie 1 400 kcal.

Visi esame nuolat užimti, kur nors skubantys: kelionės į darbą, ilgos darbo valandos, kelionės namo, į parduotuvę? Kaip surasti laiko deginti tas 1 400 kalorijas?

Išties laiko sportui šiuolaikiniame pasaulyje turime mažai. Bet, manau, kad prie kompiuterio kiekvieną dieną tuščiai sėdime bent jau po valandą. O kiek dar sėdime prie televizoriaus...

Bet galbūt kartais būna per vėlu pradėti sportuoti? Tiesiog žmonės būna stipriai pavėlavę...

Niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimo stilių, pradėti fiziškai aktyvų gyvenimą ir net nuo to pajusti didžiulį pasitenkinimą. Beje, mūsų atlikti studentų tyrimai parodė, kad net pats didžiausias tinginys gali tapti fiziškai aktyvus ir toks išlikti dirbdamas po studijų ir išvengti „civilizacijos ligų“, kurios daugelio žmonių gyvenimą paverčia apgailėtina egzistencija.

Žmonėms, kurie nėra niekada sportavę, siūlau išmėginti paprasčiausius dalykus: nusileisti su slidėmis nuo kalno, pasivaikščioti po mišką, dviračiu pasivažinėti gamtoje, pajusti lengvą nuovargį, vasarą paplaukioti ežere... Siūlau tiesiog pajusti kitokį gyvenimo džiaugsmą – sveikiau maitintis, daugiau judėti.

Sveika gyvensena siejama su sveika mityba ir judėjimu. O kiek reikšmės turi žmonių mintys?

Tam yra skirtas net mokslinis terminas – mentalinė sveikata. Bet mentalinė sveikata priklauso nuo fizinės sveikatos. Nėra fizinės sveikatos, nėra ir mentalinės sveikatos. Pavyzdžiui, depresija serga dažniausiai fiziškai silpni, turintys sveikatos problemų žmonės. Žinoma, išimčių yra, bet statistikos vidurkis toks. Pietų Danijos universitete buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu mokslininkai išsiaiškino, kad kūno masės indeksas koreliuoja su laimės jausmu. Žmonės, kurių masės indeksas artimas idealiam, yra daug laimingesni. O laimingas žmogus geriau dirba darbe, labiau patinka aplinkiniams ir taip kuria darbui palankią atmosferą. Žmogus, kuris jaučia skausmus, prastėjančią savo sveikatą, tampa irzlus, viskuo nepatenkintas, gadina nuotaiką sau ir aplinkiniams.

Noriu pasakyti, kad fizinis aktyvumas, sportas nėra betikslis dalykas. Pats terminas kūno kultūra ir išreiškia mintį, kad žmogus turi būti kultūringas savo kūno atžvilgiu. Juk mūsų gyvenimuose yra kalbos kultūra, profesinė kultūra, etiketas, moralės principai. Disciplinos, ugdančios sveikatingumą, turėtų tapti pakankamai svarbios visose mokymo įstaigose.

Edita Jučiūtė, VGTU laikraštis „Inžinerija“

Kauno darželiuose – daugiau dėmesio vaikų mitybai

Kauno darželiuose – daugiau dėmesio vaikų mitybai

Liepos 17d.

Kvalifikuoti specialistai, profesionalus bei vieningas požiūris ir centralizuotas dietistų veiklos koordinavimas. Tokie kertiniai principai diegiami Kauno priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jau artimiausiame posėdyje Kauno savivaldybės tarybos nariai spręs dėl pokyčių, kurių...


Sostinėje pradės veikti analogų Lietuvoje neturinti mobili komanda – teiks psichosocialinę pagalbą

Sostinėje pradės veikti analogų Lietuvoje neturinti mobili komanda – teiks psichosocialinę pagalbą

Liepos 9d.

Vilniaus savivaldybė po kelių savaičių pradeda teikti unikalią ir analogų Lietuvoje neturinčią paslaugą – mobili specialistų komanda lankysis šeimose, susidūrusiose su psichologinėmis ar socialinėmis problemomis. Komandoje bus vaikų ir paauglių psichiatras gydytojas, medicinos psichologas...


Uodai: keliautojams ir ne tik

Uodai: keliautojams ir ne tik

Liepos 3d.

2017 m. buvo užfiksuota apie 219 mln. maliarijos atvejų 90 šalių. Pagal naujausią Pasaulio maliarijos ataskaitą vaikai iki 5 metų yra labiausiai pažeidžiama grupė, 2017 m. net 61% visų mirusių nuo maliarijos buvo vaikai. 2018 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 8 įvežtiniai dengės karštligės, 6...


Ligonių kasos: vasarą reabilitacijos įstaigos nėra skirtos poilsiui

Ligonių kasos: vasarą reabilitacijos įstaigos nėra skirtos poilsiui

Liepos 1d.

Vasarą žymiai išauga sanatorinio ir reabilitacinio gydymo siuntimų. Gegužę - rugpjūtį, palyginti su kitais mėnesiais, ypač padidėja prašymų vaikų reabilitacijai – net iki keturių kartų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad iš Privalomojo sveikatos...


Senjorai visą vasarą kviečiami dalyvauti nemokamose mankštose

Senjorai visą vasarą kviečiami dalyvauti nemokamose mankštose

Birželio 27d.

„Sveikas miestas“ kviečia senjorus vasarą leisti aktyviai ir dalyvauti nemokamose mankštose visą liepą ir rugpjūtį Fabijoniškių baseino sporto salėje.


Lietuva pirmauja Europoje pagal endoprotezavimo operacijų operatyvumą

Lietuva pirmauja Europoje pagal endoprotezavimo operacijų operatyvumą

Birželio 21d.

Lietuva turi kuo didžiuotis endoprotezavimo srityje. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje sąnarių keitimo operacijų eilių nėra, kai kitose šalyse gyventojai priversti laukti savo eilės...


Ar lietuviai turi savanorystės geną?

Ar lietuviai turi savanorystės geną?

Birželio 21d.

Nors dažnam atrodo, jog požiūris į savanorišką darbą Lietuvoje sparčiai keičiasi – valstybė palaiko savanorystę skatinančias programas, daugėja savanorišku darbu prisidėti kviečiančių organizacijų, didėja veiklų įvairovė, tačiau Vilmorus (2018, spalis) atlikti tyrimai rodo, jog savanorišką...


Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje, erkės bei apsinuodijimai

Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje, erkės bei apsinuodijimai

Birželio 20d.

Artėjant trijų poilsio dienų savaitgaliui draudikai ir sveikatos specialistai perspėja, kad nelaimingų atsitikimų skaičius ilgaisiais vasaros savaitgaliais, palyginus su šaltuoju metų laiku, išauga beveik trečdaliu. Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad traumos dažniausiai nutinka...


Kraujasiurbiai vabzdžiai ne tik apkartina poilsį,  bet ir platina ligas

Kraujasiurbiai vabzdžiai ne tik apkartina poilsį, bet ir platina ligas

Birželio 20d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad poilsį gamtoje gali sugadinti vabzdžiai. Žmones puola ne tik uodai, bet ir kiti kraujasiurbiai. Kraujasiurbiai upiniai mašalai – agresyviai puola žmones ir gyvūnus, gali platinti įvairius patogenus. Būdingas intensyvus puolimas, kai...


Ligonių kasos: savivaldybės aktyviau prisideda prie dantų protezavimo eilių mažinimo

Ligonių kasos: savivaldybės aktyviau prisideda prie dantų protezavimo eilių mažinimo

Birželio 20d.

Kasmet vis daugiau Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių prisijungia prie savo teritorijos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustų gyventojų dantų protezavimo finansavimo ir taip trumpina šių paslaugų laukimo eiles. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK)...


NAUJIENA: Traumatologinių ir neurologinių negalavimų kamuojamiems slaugos pacientams - intensyvi pagalba

NAUJIENA: Traumatologinių ir neurologinių negalavimų kamuojamiems slaugos pacientams - intensyvi pagalba

Birželio 19d.

Siekiant grąžinti judėjimo ir mobilumo galimybes slaugomiems pacientams, turintiems traumatologinių ir neurologinių negalavimų, ypač svarbu laiku suteikti būtiną pagalbą.


Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius

Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius

Birželio 19d.

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių. Specialistai primena, kad per karščius peršalti ne ką sudėtingiau nei žiemą, o tam didžiausią įtaką daro didelė...


Svajonės pildosi: pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje jau gimė pusė tūkstančio naujagimių

Svajonės pildosi: pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje jau gimė pusė tūkstančio naujagimių

Birželio 19d.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, šiuolaikinės medicinos pasiekimai įrodo, kad stebuklais tikėti verta. Praėjus vos dvejiems pagalbinio apvaisinimo kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis metams, pagalbinio...


Britai skelbia paskutinį kvietimą Lietuvos šeimos gydytojams emigruoti ir žada įspūdingas algas

Britai skelbia paskutinį kvietimą Lietuvos šeimos gydytojams emigruoti ir žada įspūdingas algas

Birželio 19d.

Šeimos gydytojų trūkumas Didžiojoje Britanijoje verčia šalį gręžtis į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis: jose ieškoma 70-ies šeimos gydytojų, kurie galėtų užimti paskutines laisvas darbo vietas centro Midlandso regiono klinikose. Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnybai (NHS) skelbia,...


Labdaros koncertas vardan onkologinių pacientų

Labdaros koncertas vardan onkologinių pacientų

Birželio 18d.

„Išsipildžiusios svajonės istorija“ – operos solistai Gražina Skinderytė–Kurnickienė (sopranas) ir Vytautas Kurnickas (tenoras) kviečia rugpjūčio 9 d. 19 val. Vilniuje, Mokytojų namų kiemelio Vasaros terasoje paklausyti romantiškos, aistringos, šviesios ir uždegančios...


Vykstantiems į Pietų Europą – įspėjimas dėl uodų platinamos ligos

Vykstantiems į Pietų Europą – įspėjimas dėl uodų platinamos ligos

Birželio 18d.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, Islandijoje užregistruoti 3 čikungunijos atvejai asmenims, grįžusiems po atostogų Alikantėje (Ispanija). Ispanijos Valencijos regione bei kitose Pietų Europos šalyse yra aptinkama Aedes albopictus uodų, kurie esant tinkamoms...


Suirzę kenkėjai: kalta didžiulė kaitra

Suirzę kenkėjai: kalta didžiulė kaitra

Birželio 18d.

Lietuvą užplūdęs karštis didina vabzdžių judrumą, agresyvumą, o paspartėjęs jų vystymosi ciklas lemia populiacijos augimą. Pakilusi temperatūra verčia kenkėjus aktyviau ieškoti maisto ir vandens šaltinių, todėl pastaruoju metu kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ stebi skruzdžių,...


Kraujo vėžiu sergantys pacientai prašo kompensuoti inovatyvius vaistus: nesulaukę gydymo žmonės miršta

Kraujo vėžiu sergantys pacientai prašo kompensuoti inovatyvius vaistus: nesulaukę gydymo žmonės miršta

Birželio 18d.

2019 m. birželio 14 d. asociacija „Kraujas“ kreipėsi į LR Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir LR sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, reikalaudama kuo greičiau kompensuoti inovatyvius vaistus daugine mieloma sergantiems pacientams.


Naujoji ligoninė – įgyvendinta pareiga Lietuvos žmonėms

Naujoji ligoninė – įgyvendinta pareiga Lietuvos žmonėms

Birželio 17d.

Pirmadienis, birželio 17 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Santaros klinikose apžiūrėjo baigiamą statyti Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę.


20-ies metų skiepijimo pamokos: mažiau sergančių vaikų, sveikesnė visuomenė

20-ies metų skiepijimo pamokos: mažiau sergančių vaikų, sveikesnė visuomenė

Birželio 17d.

Lietuvoje lankėsi prof. Stephen I. Pelton (JAV), Bostono universiteto Medicinos ir visuomenės sveikatos mokyklos pediatrijos ir epidemiologijos profesorius, Bostono medicinos centro Vaikų infekcinių ligų padalinio direktorius. Viešėdamas Lietuvoje jis dalyvavo 4-ame Baltijos pediatrų kongrese ir...

Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9