Antradienį vykusiame nuotoliniame seminare, kurį organizavo Europos Parlamento narys Juozas Olekas, akademikai, mokslininkai, politikai bei pacientų organizacijų atstovai diskutavo apie Europos sveikatos stiprinimą bei retų, užkrečiamų bei infrekcinių ligų keliamus iššūkius. Į sveikatos apsaugą turime pažvelgti iš daug platesnės perspektyvos, o Europos ateities konferencija yra puikus laikas pradėti diskusijas apie dalies sveikatos politikos kompetencijų perdavimą Europos Sąjungai, teigia renginio organizatorius J. Olekas.
Europai kovojant su antrąja COVID-19 banga ir artėjant Europos ateities konferencijai, diskusijos dėl sveikatos politikos stiprinimo Europos Sąjungos lygmeniu tampa vis aktualesnės. Ne pirmą kartą žemyną ištinka pandemijos, sukeliančios sunkiai valdomas socialines, ekonomines ir, svarbiausia, sveikatos krizes. Renginio dalyviai siekė atsakyti į klausimą, kaip ateityje užkirsti kelią tokioms krizėms.
Renginyje pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos – Dr. Birutė Tumienė – bei Jungtinės Karalystės – Dr. Steven Chatfield. Pranešimuose apie Europos atsaką į praeities pandemijas bei retų ligų valdymą nacionaliniu bei Europos lygmeniu jie atkreipė dėmesį į centralizuotą veikimą sveikatos srityje Europos Sąjungos lygmeniu, kurio poreikis tampa vis aktualesnis pastaraisiais dešimtmečiais.
Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros pasirengimo ekstremaliems situacijoms ir reagavimo centro direktorius bei JK COVID-19 vakcinos darbo grupės patarėjas Dr. Steven Chatfield pabrėžė, jog visuomenės sveikatos krizėms privalu pasirengti ir jas numatyti iš anksto. Tam reikalingas glaudus viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas.
„Deja, pasirengimo stoką įžvelgti galime ir įvairiuose visuomenės sveikatos kritiniuose atvejuose ir grėsmėse visuomenės sveikatai. Tai apima ir naujai atsirandančias ligas ir virusus, ir didėjančią „mažos rizikos didelio poveikio įvykių“ grėsmę. Realus pavyzdys galėtų būti teroristinės organizacijos ar valstybės sąmoningas biologinių veiksnių, tokių kaip raupai ar juodligė, ar cheminių veiksnių, tokių kaip „Novichok“, paleidimas.
Ironiška, kad technologija, kurią naudojame paspartinti COVID-19 vakcinų kūrimą, taip pat gali būti naudojama tokiam virusui kaip raupai sukurti nuo nulio”, – teigia Dr. S. Chatfield.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų retų ligų koordinavimo centro tarptautinių reikalų koordinatorė Dr. Birutė Tumienė diskusijoje teigė, kad COVID-19 metu sveikatos apsaugos sistemų spragos ypatingai smarkiai atsiliepė pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir retomis ligomis sergantiems pacientams.
„COVID-19 parodė rimtas spragas mūsų sveikatos ir socialinės priežiūros sistemose. Deja, kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms šios spragos jaučiamos dar giliau, be to, tai yra šių pacientų kasdienybė. Retomis ligomis sergantys pacientai ir jų šeimos patiria didžiulius neatlieptus medicininius ir socialinius poreikius, o mūsų nacionalinės sistemos negali jų savarankiškai patenkinti.
Laimei, Europos referencijos centrų tinklai siūlo galingus novatoriškus sprendimus bei beprecedentį visos Europos solidarumo sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų srityje pavyzdį. Deja, ERC vis dar susiduria su kai kuriais iššūkiais, kurie gali trukdyti realizuoti visą jų potencialą ir kelti pavojų jų tvarumui. Daugelis šių problemų gali būti išspręstos suteikiant „European Health Unit” daugiau kompetencijų ir priimant drąsius, novatoriškus sprendimus”, – teigia Dr. B. Tumienė.
Renginio organizatorius, ilgametis medikų bendruomenės narys Juozas Olekas pranešime teigė, jog Europos Sąjungos šalys – narės nebegali ilgiau laukti – dėl dalinio sveikatos politikos formavimo kompetencijų perdavimo ES turi būti susitarta artimiausiu metu. Priešingu atveju, didėjant kylančių pandemijų ir kitų ligų skaičiui, nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos nebebus įgalios susidoroti su didžiuliu stresu, o tai, kaip parodė COVID-19, atsilieps daugeliui pacientų.
„COVID-19 pandemija tik dar kartą parodė, kad mes dar tinkamai neišmokome spręsti tokių krizių Europos Sąjungoje. Tik prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuva įvedė ne tik itin griežtas ir galbūt perteklines priemones, bet ir ypatingai apribojo visų pacientų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Deja, retomis ligomis sergantys pacientai netapo išimtimi ir jie prarado galimybę naudotis apsilankymais pas gydytojus ar net prieigą prie vaistų, reikalingų ligai slopinti ir palaikyti gyvybę.
ES pagalba šalims – narėms buvo reikalinga nuo pat viruso pradžios, kad būtų sukurti vienodi apribojimų standartai, kurie būtų proporcingi jų tikslams. Taip pat, stipresnis ES vaidmuo padėtų užtikrinti greitesnę vakcinos paiešką ir jos platinimą visoje ES. Deja, mūsų veiksmai pagal esamas ES sutartis yra ypatingai riboti. ES jau kovoja su antra viruso banga, ir situacija, deja, yra tik šiek tiek pasikeitusi”, – teigia renginio organizatorius, europarlamentaras J. Olekas.
Renginio dalyviai artimiausiu metu parengs seminaro išvadas, kuriose apibrėš aptartas problemas ir galimus sprendimo būdus. Europos Parlamento narys Juozas Olekas šias išvadas perduos Europos Komisijai bei Europos Vadovų Tarybai.
