Nors slogą priimta laikyti nerimtu negalavimu, varvanti ir užsikimšusi nosis visgi gali gerokai apkartinti savijautą ir privesti prie sunkesnių ligų. Vaistininkų teigimu, ypač pavojinga sloga tampa, kai gydomasi neteisingai. Pavyzdžiui, pernelyg ilgai vartojant lašiukus nuo slogos, galima „užsidirbti“ ne tik dar didesnę slogą, bet ir vizitą pas chirurgą.
„Sloga yra dažnas bendrojo peršalimo simptomas, o pastarąjį paprastai sukelia viršutinius kvėpavimo takus atakuojantys virusai, kurių mūsų aplinkoje šiuo metų laiku gausiai knibžda. Tinkamai valdoma sloga nėra pavojinga, tačiau numojus į ją ranka ar padarius klaidų gydant ją, sloga gali virsti išties grėsminga ir pridaryti problemų“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Anot jos, pavojingiausia sloga yra ta, kurią sukelia purškiami ar lašinami į nosį vaistai. „Kartais žmonės ima piktnaudžiauti lašais, sutraukiančiais nosies gleivinę. Šie lašai išties yra veiksmingi esant trumpalaikei slogai, tačiau juos vartojant ilgiau nei penkias dienas, gali išsivystyti priklausomybė, išsausėti nosies gleivinė ir atsirasti vadinamoji medikamentinė sloga. Ji reiškia, kad vaistas pats ima skatinti slogos simptomus. Tokios slogos pasekmės gali būti liūdnos, gali prireikti ir gydytojo intervencijos. Todėl labai svarbu, imantis bet kokių priemonių prieš slogą, laikytis vaistininkų nurodymų“, – pažymėjo J. Švarcaitė.
„Camelia“ atstovės teigimu, vaistinėse žmonės dažnai teiraujasi, kiek kartų sirgti sloga yra normalu. „Jeigu kalbėsime tik apie slogą, kurią sukelia peršalimo virusas, tai vidutiniškai kiekvienas mūsų sloga susergame vieną ar du kartus per metus. Vaikai sloguoja keturis-šešis kartus į metus. Žinoma, slogą gali sukelti ir alergija, tuomet ji trunka tol, kol vyksta kontaktas su alergenu. Žmonės, kurie yra jautrūs, pavyzdžiui, žiedadulkėms gali sloguoti visą augalų žydėjimo laikotarpį“, – sakė vaistininkė.
Pasak J. Švarcaitės, paprastai sloga trunka nuo trijų iki septynių dienų, jei sloguojama iki keturių savaičių, tuomet jau galima įtarti sinusitą. „Sinusitą taip pat išduos nosies gleivių spalva ir tirštumas, tokią slogą taip pat lydi galvos skausmas, kuris sustiprėja palenkus galvą. Pažymėtina, kad net 70 proc. atvejų sinusitas yra virusinės kilmės, retesniais – bakterinės, tuomet jau gali prireikti antibiotikų. Bet kokiu atveju, įtarus sinusitą, gydytis patiems nepatartina, geriau kreiptis į specialistus, atlikti kraujo tyrimus“, – tvirtino vaistininkė.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad esant slogai, svarbiausia yra laikytis nosies higienos, t.y., plauti nosies ertmę jūros vandeniu. „Jei nosis užgulusi, sekretas tirštėja, nosis varva ir trukdo komfortiškai jaustis, tai signalas, kad reikia imtis papildomų priemonių. Tinkamą priemonę pagal slogos tipą padės išsirinkti vaistininkas. Užklupus peršalimo sukeltai slogai, taip pat rekomenduojama vartoti eterinius aliejus, sausuosius ekstraktus, kurie dezinfekuoja kvėpavimo takus, skatina viršutinių kvėpavimo takų gleivinės sekreciją, tokiu būdu greičiau pasveiksite, užkirsite kelią komplikacijoms“, – kovos su sloga būdus vardijo J. Švarcaitė.
Kaip ir pažymėjo „Camelia“ vaistininkė, sloga yra peršalimo simptomas, kurį sukelia kvėpavimo takus puolantys virusai, o šių metų 5 sav. (sausio 26 – vasario 1 d.) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ženkliai išaugo ir siekė 92,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 4-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 79,4 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 5 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 67,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
Džeraldas Kauneckas
projektų vadovas
UAB „Idea Prima”
852612516
kauneckas@ideaprima.lt
