Gudručio vaistinė

Skausminga akmenuko kelionė: apie tulžies pūslės akmenligę

Tulžies pūslėje kartais ima ir susiformuoja akmenukai. Jie būna skirtingo dydžio, plūduriuoja sau tulžyje. Bet kartais juos pagauna srovė ir jie ima keliauti. Kartais ši vieno akmenuko kelionė žmogui gali baigtis labai liūdnai. 

Tulžies raumuo silpsta

Tulžies pūslė saugiai pasislėpusi po dešiniuoju šonkaulio lanku, po kepenimis. Pūslės sienelės turi savo raumenis, kurių pagalba tulžies pūslė susitraukia ir taip išstumiama tulžis. Deja, kaip ir kiekvienas raumuo, tulžies pūslės raumuo turi savybę silpnėti. Jam susilpnėjus išstumiama ne visa tulžis, likusi ima „senti“, todėl joje formuojasi akmenukai. Jeigu tuo metu sutrinka hormonų pusiausvyra, akmenų formavimosi procesas pagreitėja. 

„Deja, kol kas nėra nustatyta aiškių priežasčių, kodėl formuojasi tulžies pūslės akmenys. Žinoma tik, kad akmenys yra blogo tulžies pūslės darbo pasekmė“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro abdominalinis chirurgas Alfredas Songaila. 

Kiekvienam po savo akmenį?

Šiandien galime rasti nemažai rekomendacijų, ką daryti, kad nesiformuotų tulžies pūslės akmenys. Dažniausiai jos susiję su mityba. Tačiau, pasak gydytojo A. Songailos, šiuo klausimu nėra taisyklių. „Pavyzdžiui, toje pačioje šeimoje gyvenantys žmonės taip pat maitinasi. Vienam šeimos nariui formuojasi akmenys, kitam – ne. Vienas žmogus gali valgyti bet ką ir bet kiek, jam akmenys nesiformuoja, o kitas yra vos ne vegetaras, tačiau turi akmenų tulžies pūslėje“, – sako gydytojas.

Tulžies pūslės akmenys gali susiformuoti ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir net vaikams. Dažniausiai padidėja rizika moterims, peržengusioms 30 m. Akmenų formavimąsi, susijusį su hormoniniais pokyčiais, gali išprovokuoti nėštumas. Nutukimas, staigus svorio metimas yra rizikos veiksniai akmenims tulžies pūslėje susiformuoti.

Apie 80 proc. žmonių, turinčių tulžies pūslėje akmenų, apie tai nežino.

Akmenuko kelionė ir skausmų įvairovė

Pasak pilvo chirurgo A. Songailos, susiformavęs akmenukas gali ilgą laiką ramiai gulėti tulžies pūslėje. „Tulžis nuolat priteka ir išteka iš pūslės. Kartais srovė pagauna akmenuką ir jis pradeda keliauti. Tai visiškai nenuspėjama ir neprognozuojama, gali nutikti bet kada – naktį, dieną, pavalgius, nevalgius“, – sako gydytojas.

Pasak mediko, santykinai geriau, kai akmuo didesnis, nes toks negali patekti iš pūslės į latakus. „Dėl mažų tulžies pūslės akmenų gresia blogesnė situacija, nes jie gali iškeliauti iš pūslės ir užkimšti tulžies latakus. Vienokio ar kitokio dydžio akmeniui užkimšus tulžies pūslę išsivysto uždegimas, žmogui labai skauda. Išeitis – tulžies pūslės pašalinimo operacija, po kurios greitai pasveikstama. Kai mažas akmenukas nukeliauja gana toli ir užkemša visą tulžies medį, žmogaus būklė tampa daug sunkesnė. Kadangi susiformavus akmeniui visuomet kyla infekcija, atsiranda latako uždegimas – krečia šaltis, temperatūra siekia 400 C, žmogus pagelsta. Kartais ši sunki būklė gali komplikuotis ir ūminiu kasos uždegimu, nes kasos latakas atsiveria bendrojo tulžies latako gale. Tuomet būklė tampa dar sunkesnė, net kyla grėsmė gyvybei. Tokiu atveju reikia greitai reaguoti, prireikia sudėtingesnės operacijos“, – sako gydytojas A. Songaila.   

Tulžies pūslės akmens kelionė žmogui visada sukelia vienokio ar kitokio stiprumo skausmą. Skausmo vietos gali būti įvairios. „Dažniausiai skauda saulės rezginio plote (tarp krūtinkaulio ir bambos), kartais – kairįjį šoną. Yra buvę, kad metų metus gydoma širdis, nes žmones kamuoja širdies ploto skausmai. Išsiaiškinus, jog yra akmenų, ir pašalinus tulžies pūslę, pacientai pasveiksta. Aš pats pažįstu kelis žmones, kuriems po pūslės pašalinimo dingo visos širdies problemos“, – sako gydytojas A.Songaila.

Profilaktika ir diagnostika

Pasak mediko, tvirtų rekomendacijų, ką daryti, kad neatsirastų akmenų, nėra. Tirpinimo galimybės taip pat ribotos. „Moterims po gimdymo, kai akmenukai yra iki centimetro ir jų nedaug, skiriami specialūs akmenis tirpdantys vaistai. Tikėtina, kad po gimdymo įvykus hormonų pokyčiams akmenys nebesiformuos. Tačiau kitais atvejais, kada akmenys formuojasi dėl prastai veikiančios tulžies pūslės, skirti akmenis tirpdančius vaistus netikslinga. Nustojus gerti vaistus, akmenys vėl ims formuotis“, – sako pilvo chirurgas. 

Gydytojas A.Songaila sako, kad sveika gyvensena, tinkama mityba, aktyvus gyvenimo būdas nuo mažų dienų mažina tikimybę susirgti tulžies pūslės akmenlige. Yra rekomendacijų vengti aštraus, rūkyto, riebaus, kepto maisto. 

Tulžies pūslės akmenys matomi echoskopinio tyrimo metu. „Labai dažnai daroma echoskopija dėl kokių nors kitų priežasčių ir tuomet pastebima, kad yra akmenų tulžies pūslėje. Todėl reikėtų tikrintis profilaktiškai, kad vėliau iš pusiausvyros neišmuštų tulžies pūslės akmenų sukeltas priepuolis“, – pataria gydytojas A. Songaila.

Chirurginis gydymas

Esant tulžies pūslės akmenų, dažniausiai taikomas chirurginis gydymas. Lietuvoje per metus išoperuojama apie 14 000 žmonių. Operacijos metu visuomet šalinama tulžies pūslė. Nelygu akmenuko sustojimo vieta, operacija būna lengvesnė arba sudėtingesnė. Jei akmenys pateko į latakus, iš pradžių pašalinami pastarieji, po to tulžies pūslė su akmenimis.

„Anksčiau (XIX amžiuje) buvo praktika – išimti akmenuką ir palikti tulžies pūslę. Greitai buvo pastebėta, kad akmenukai vėl formuojasi ir žmogų vėl reikia operuoti. Susilpnėjęs pūslės raumuo niekada nesustiprės. Pūslės siena nėra stora, per siūlės vietas sunkiasi tulžis. Kai pjūvio vieta sugyja, aplinkui susiformuoja nemažai randų, kurie visai nereikalingi tokioje vietoje. Tikėtis, kad pūslė gerai veiks po to, kai ją prapjauni, užsiūni, tikrai neverta. Neverta gailėti tulžies pūslės, jeigu jau kartą pasirodė, kad ji prastai veikia“, – šypteli gydytojas A. Songaila.

Šiuo metu visuose kraštuose tulžies pūslės šalinimas atliekamas laparoskopu, labai retai operacija atliekama darant pjūvį.

Pastaraisiais metais pradėti taikyti du nauji operacijų būdai. Tai – paprastosios laparoskopijos atmainos: vieno trokaro laparoskopija (operacija atliekama per vieną 2,5 cm angą vietoj keturių) ir mikrolaparoskopija (atliekama per keturias angas, bet jos yra 2 mm siauresnės).

Vieno trokaro laparoskopija yra mažiau saugi, gali komplikuotis pooperacine išvarža,  yra skausmingesnė, gali būti taikoma tik liekniems pacientams.

Mikrolaparoskopijos trūkumai tokie patys, tik nebūna pooperacinių išvaržų. Dėl trūkumų šios operacijos nėra paplitusios.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atliekamos žmogaus organizmą tausojančios laparoskopinės tulžies pūslės šalinimo operacijos. Naudojama tik siaura optika – 5 mm vietoj 1 cm – pjūviai atliekami tik gerai gyjančiose vietose, visuomet taikomi vietiniai anestetikai dūrių vietose, nepaliekama siūlių išorėje. Visos minėtos priemonės sumažina pooperacinį skausmą, ekskliuduoja galimybę pooperacinei išvaržai atsirasti, randai lieka mažiau matomi, pacientui nereikia papildomo vizito pas gydytoją siūlėms šalinti. Po tokių operacijų greitai grįžtama prie įprasto gyvenimo būdo.

TAIP PAT SKAITYKITE