Prieš mėnesį M. K. Čiurlionio gatvėje pradėjusi veikti meteorologijos stotis fiksuoja, kad Vilniuje 1 ar 2 laipsniais šilčiau nei priemiesčiuose.
Aiškėja, kad daugiau kritulių sulaukia sostinės rytiniai rajonai, bet juos dažniau laisto rūgštus lietus.
Kiek Vilniuje laipsnių šilumos ar šalčio? Ilgą laiką vilniečiai to tiksliai nežinojo, nes temperatūra buvo fiksuojama tik priemiesčiuose – prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir Trakų Vokėje esančiose meteorologijos stotyse.
Apie orus Vilniuje galima kalbėti išsamiau pradėjus veikti meteorologijos stočiai M. K. Čiurlionio gatvėje, prie Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto.
Jos šeimininkas, klimatologas profesorius 50 metų Arūnas Bukantis įsitikinęs, kad Vilniui neprošal būtų dar kelios meteorologijos stotys.
Pavyzdžiui, Žalgirio gatvėje būtų fiksuojama dar aukštesnė temperatūra.
Tačiau jau ir dabar aišku, kad Vilniuje šilčiau nei priemiesčiuose. Tarkim, trečiadienio rytą stotis prie oro uosto fiksavo 7 laipsnius, o naujoji M. K. Čiurlionio gatvėje – 8,7 laipsnio šilumos.
Skirtingas buvo ir oro drėgnumas – atitinkamai 45 ir 38 procentai.
Naujoji meteorologijos stotis fiksuoja aukštesnę temperatūrą. Gal vilniečius, kuriuos žiemą šiurpino didžiulės sąskaitos už šildymą, galima paguosti, kad aplink Vilnių buvo šalčiau? – pasiteiravo A. Bukančio „Sostinė”.
Bet kokie temperatūrų skirtumai turi įtakos šildymo sąnaudoms, sąskaitoms.
Tačiau prie oro temperatūros reikėtų pridėti ir vėjo greitį. Kai temperatūra žema ir vėjas smarkus, pastatams tenka labai stiprus infiltracinis poveikis.
Gali būti, kad esant tai pačiai temperatūrai šildymo sąnaudos didesnės dėl smarkesnio vėjo.
Tad vien oro temperatūros per mažai norint apskaičiuoti šilumos poreikius.
Reikia ir vėjo greičio, ir netgi drėgmės įvertinimo, mat ji padidina pastatų konstrukcijų šilumos laidumą.
Galima sakyti, kad Vilniaus centre, kur yra dviem ar net trimis laipsniais aukštesnė temperatūra ir perpus silpnesnis vėjas, šildymo sąnaudos iš tiesų gerokai mažesnės.
Be šilumos salos sostinėje, kokius kitus ryškesnius skirtumus užfiksavo naujoji meteorologijos stotis?
Pagrindinis Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose susidarantis mikroklimato ypatumas yra šilumos sala. Jos intensyvumas skiriasi keičiantis metų laikams.
Tas intensyvumas viršūnę pasiekia per šildymo sezoną žiemą ir vasarą, kai labiausiai įkaista paviršiai, tampantys papildomu šilumos spinduliavimo šaltiniu.Gali susidaryti ne tik kelių laipsnių skirtumas su priemiesčiais.
Remiantis Šiaurės Amerikos mokslininkų tyrimais, temperatūra miestuose gali skirtis iki 12 laipsnių.
Intensyviausia šilumos sala būna tuoj po saulėlydžio ir naktį. Ypač tai ryšku vasarą, kai sugrįžtame į Vilnių po savaitgalio, praleisto sodyboje ar prie ežero. Patenkame tarsi į tvankų katilą.
Naujoji stotis padėjo nustatyti ir matomumo skirtumus.
Žinoma, Vilnius yra didžiulės taršos taškas. Be to, jis išsidėstęs dauboje, tad ima kauptis įvairūs aerozoliai, kietosios ir skystosios dalelės, teršalai.
Pridėkime dar daugybę transporto, pramonės įmonių.
Įvairios ore tvyrančios dalelės kartu yra ir kondensacijos branduoliai. Taip susidaro mažyčiai lašeliai, ir klimatologai konstatuoja, kad susidaro rūkana.
Beje, rūkas Vilniuje būna rečiau nei priemiesčiuose, bet rūkana – dažniau.
Jau paaiškėjo, kad matomumas Vilniuje keliais šimtais metrų mažesnis nei priemiesčiuose.
Nors pramonės ir sumažėjo, jos teršalai vis dar pridaro daugybę bėdų?
Taip. Jei vasarą mieste nusistovės sausi orai, gali būti, kad naujoji stotis užfiksuos fotocheminį smogą.
Jis susidaro dalyvaujant ultravioletinei spinduliuotei. Teršalai aktyvuojami ir skyla. Taip atsiranda papildomi ozono kiekiai, kurie yra kancerogeniški teršalai. Padaugėja ir lakiųjų vandenilių, kurie taip pat yra didžiulis nuodas. Visa tai sukuria sausą smogą.
Kitas dalykas, kurio Vilniui nepavyks išvengti, – didelis kritulių užterštumas. Kai vandens garai kondensuojasi aplink sieros dioksido daleles, susidaro mažyčiai sieros rūgšties lašeliai.
Kai jie užauga, iškrinta vadinamasis rūgštus lietus.
Įdomiausia, kad nuo užterštų kritulių labiau kenčia ne sostinės centras, o miesto pavėjinė dalis – Antakalnis, Nemenčinės plentas. Kritulių rūgštingumas ten gerokai didesnis.
Kuo dar išskirtinis mikroklimatas Vilniuje?
Pavėjiniuose Vilniaus pakraščiuose iškrinta daugiau kritulių.
Kol kamuolinį debesį suformuoja nuo žemės kylantys garai, jis dažnai ten nukeliauja.
Kita kritulių padidėjimo zona – priešvėjinė miesto dalis. Tai – Pilaitė, Karoliniškės, Grigiškės, Savanorių prospektas.
Vilniuje iki 50 procentų plonesnė ir sniego danga. Jei priemiesčiuose laipsnis šalčio, o Vilniuje – laipsnis šilumos, vietoj sniego iškrinta lietus.
Be to, sniegas sostinėje laikosi dviem arba trimis savaitėmis trumpiau.
O perkūnijų Vilniuje daugiau negu priemiesčiuose.
Jų ypač padaugėjo, kai prieš 1980-uosius buvo pastatytas televizijos bokštas. Jis sužadina elektros iškrovas.
Žaibolaidžiais tapo ir kiti aukšti pastatai. Žaibo iškrovos jau fiksuotos į savivaldybės pastatą Konstitucijos prospekte.
Prakalbome apie dangoraižius. Ar stikliniai pastatai taip pat turi įtakos Vilniaus mikroklimatui?
Stiklo, betono ir mūro paviršiai daro poveikį spinduliuotės balansui. Stikliniai pastatai atspindi saulės šviesą.
Taip padidėja išsklaidytosios spinduliuotės. Jos gali būti dvigubai daugiau negu priemiesčiuose. Tuomet mes jaučiame stiprų, nenatūralų apšvietimą, kai be tamsių akinių jau neįmanoma apsieiti.
Stikliniai pastatai atspindi 80–90 procentų šviesos. Tas papildomas apšvietimas sudaro diskomfortą.
O tamsūs pastatai, asfaltas, betonas sugeria labai daug šilumos. Jie įkaista ir tampa papildomu spinduliavimo šaltiniu.
Kiek sausesnis, šiltesnis oras turi įtakos žmonių sveikatai, specifinėms ligoms?
Visi ypatumai, kuriuos išvardijau, priskiriami prie neigiamų. Kiekvienas atvykėlis į Vilnių pajunta, kad reikia aklimatizuotis. Atvažiavus iš kaimo galima pajusti net fiziologinių sutrikimų – nuovargį, mieguistumą, galvos skausmus, apetito sumažėjimą.
Reikia kelių mėnesių ar netgi metų, kad žmogus prisitaikytų gyventi Vilniuje, aklimatizuotųsi. O juk anksčiau apie aklimatizaciją kalbėdavome išvykdami į tolimus kraštus.
Aišku, didžiausią problemą kelia teršalai. O dėl aukštesnės temperatūros, sausumo gali formuotis ir klimatologų vadinamos karščio bangos.
Riba, pavojinga žmogui, yra 35–36 laipsniai karščio, kai kūnas nebegali atiduoti šilumos. Tada mirtingumas padidėja dvigubai.
Jeigu priemiesčiuose oro temperatūra yra 32–33 laipsniai, Vilniuje jau reikia saugotis.
Kalbama, kad Viršuliškės pastatytos neatsižvelgiant į meteorologų patarimus, todėl tame rajone siaučia skersvėjai. Ar rajonų, kuriuose susidaro vėjo tunelio efektai, yra ir daugiau?
Statiniai gatvės vėjo kryptį ir greitį veikia bene labiausiai iš visų meteorologinių rodiklių.
Vėjas dėl to tampa gūsingas, jo kryptis gali pasikeisti net iki 180 laipsnių.
Nors vidutiniškai vėjas mieste yra maždaug perpus silpnesnis nei priemiesčiuose. Bet tik vidutiniškai.
Tose gatvėse, kurios yra lygiagrečios vėjo krypčiai, susidaro tuneliai. Oro tėkmė ten suspaudžiama, ji sutankėja.
Vėjas gali tapti dvigubai ir net trigubai stipresnis nei priemiesčiuose.
Vėjas sustiprėja ir arkose tarp daugiaaukščių pastatų. Čia jis gali siekti net pavojingą ribą. Tai dar vienas diskomfortą sukeliantis veiksnys.
Nemanau, kad Viršuliškės – kuo nors išskirtinis rajonas. Vėjuotų taškų galima rasti bet kuriame Vilniaus rajone. Centre jų, aišku, mažiausiai. Be to, jis dauboje. O tuose kvartaluose, kurie yra ant išgaubto reljefo, vėjo greitis didžiausias.
Taip, yra daug neapgalvotai išdėstytų pastatų. Aplink aukštus namus susikuria savotiški vėjo sūkuriai, priešvėjinėje pusėje ir kampuose – stiprių vėjų taškai. Jie gali būti dvigubai stipresni.
O kitoje pusėje susidaro pavėjinis sūkurys. Jame neišsisklaidydami gali suktis teršalai, pro ventiliacijos angas išlėkę kvapai.
Suprantama, ne man mokyti architektus.
Bet, mano galva, administracinis ir komercinis pastatas „Helios City“ Savanorių prospekte pastatytas protingai. Jo apačioje yra savotiškas pjedestalas. Jis tarsi buferis.
O kai kurie daugiaaukščiai, kurių įėjimai į vėjo pusę, tiesiog įtraukia gyventojus. Atidarius duris vėjas gali net smogti.
Arūnas Dumalakas
„Lietuvos rytas“
