Gruodžio 11d. Antradienis

R. Lekavičienė. 75 proc. Lietuvos studentų kamuoja stresas. Kaip susitvarkyti su įtampa?

Kovo 12d.
R. Lekavičienė. 75 proc. Lietuvos studentų kamuoja stresas. Kaip susitvarkyti su įtampa?

Dr. Rosita Lekavičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė, psichologė

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėnesiais vykdė tyrimą „Socialinė dimensija“. Tyrimas atskleidė, kad 80 proc. studentų per paskutinius metus jautė didelį nerimą, 75 proc. – stiprų stresą, 63 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, 59 proc. – nemigą, o beveik pusė (46 proc.) – valgymo sutrikimus. 30 proc. respondentų teigė, kad per paskutinius metus patyrė depresiją.

LSS atlikto tyrimo duomenis galime papildyti kito tyrimo, atlikto pernai vasarą Baltijos šalyse, duomenimis. Tuomet buvo nustatyta, kad net 90 proc. lietuvių sakosi kasdien patiriantys stresą.

Ne ką mažesni rodikliai ir kitose Baltijos šalyse.

Latvijoje stresą patiria 86 proc., Estijoje – 84 proc. gyventojų. Beveik 57 proc. teigė patiriantys įtampą dėl didelių darbo krūvių ir santykių su kolegomis. 50 proc. Baltijos šalių gyventojų dėl streso turi miego sutrikimų („Sanofi-aventis“ ir „Rinkos tyrimų centro“ duomenys).

Tad akivaizdu, kad nuolatinis stresas ir nepageidautinos jo pasekmės nėra vien „studentiška problema“ – nuolatinį stresą patiria ir dėstytojai, ir pardavėjai, ir bedarbiai.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad tie 90 proc. lietuvių bei 75 proc. studentų, nurodžiusių, kad kasdien patiria nemenką stresą, nėra psichologine prasme vienalytė grupė. Daliai šių žmonių jau gali būti reikalinga rimta individuali psichologinė pagalba ir be specialistų įsikišimo jiems ką nors pakeisti būtų sunku.

Kita dalis apklaustųjų greičiausiai patys jau yra atradę būdų, kurie padeda tvarkytis su dažnomis stresinėmis situacijomis ir neleidžia stresui tapti chronišku. Beje, tų būdų yra labai įvairių – nuo relaksacinių technikų, fizinio aktyvumo iki išsikalbėjimo su artimaisiais ar tiesiog gero poilsio.

Plačiau norėčiau pakalbėti apie tuos nuolatinį stresą patiriančius žmones, kurie nemoka (o kartais – tiesiog nenori) iš aukos pozicijos pereiti į šeimininko poziciją.

Be abejo, pozicijos pakeitimui reikalingos pastangos ir noras, o jų irgi ne visada turime.

Tačiau susitaikę su nuolat patiriamu stresu rizikuojame rimtomis sveikatos problemomis ar tiesiog tapti nuolat inkščiančiais, nepatenkintais, nuolat dejuojančiais, bet nieko nekeičiančiais žmonėmis, kurie vargina šalia esančius ir nuo kurių tiesiog imama bėgti.

Jei nenorite patekti į šią kategoriją, pamąstymui pateiksiu keletą teiginių ir rekomendacijų, kurios galbūt duos postūmį jūsų asmeninei kaitai.

Gyvenimas nėra sterilus, sunkių ir neapibrėžtų situacijų buvo ir bus, jų išvengti neįmanoma. Todėl vienintelis kelias – išmokti tinkamu būdu panaudoti stresinėse situacijose kylančią įtampą ir tiesiog siekti, kad ji taptų ne griaunančia, o kuriančia energija.

Pravartu prisiminti paprastą taisyklę: žmogų naikina ne tiek streso keliama įtampa ir nerimas, kiek žmogaus nepasiruošimas toms situacijoms, kurias pateikia gyvenimas.

Kitaip tariant, daugelis tiesiog neturime veiksmingos vidinės strategijos susidūrus su stipriais stresoriais.

Kiek tenka pastebėti, žmonės tokiose situacijose dažnai save gąsdina „man nepavyks“, „aš nieko nespėsiu“, „mane blogai įvertins“, „kas dabar bus?“ ir... nieko nedaro, kad situacija pasikeistų.

Negana to, dalis žmonių mėgsta racionalizuoti stresinę situaciją, t. y., rasti paaiškinimus, kurie gal ir panašūs į tiesą, bet toli gražu nebūtinai yra tiesa.

Pavyzdžiui: „net jei aš ir spėčiau padaryti šį darbą, vis tiek mane blogai įvertins, aš neįtiksiu, tad neverta net stengtis“ arba „aš tiesiai sakau, ką galvoju, todėl manęs nemėgsta ir už tai man rašo blogus pažymius, galiu net nesistengti“.

Prisipažinkime sau: tai panašu į išsisukinėjimą, tiesa? Ir vėl nieko nedaroma, kad situacija keistųsi.

Tad kokie konkretūs žingsniai galėtų vesti situacijos šeimininko pozicijos link?

Panagrinėkime galimą studentišką situaciją.

Mažai tikėtina, kad jūsų aplinka visada bus vien pozityvi ir prisitaikys prie jūsų. Tai – abipusis procesas: ji veikia jus, jūs – aplinką. Aplinkinis pasaulis – tai jūsų pasaulis.

Todėl prisiimkite atsakomybę už tai, kas vyksta, nepermeskite to kitiems.

Pavyzdžiui, jei jūs pasirinkote būti studentu ir studijuoti tam tikrą dalyką, tai ko gero dėstytojai nėra kalti, kad naujos informacijos bus labai daug, o jūsų žinios – nuolat tikrinamos.

Antrasis žingsnis – kilus sudėtingai, neapibrėžtai, stresą keliančiai situacijai, pasikalbėkite su savimi. Tai reiškia, kad jūs turite nustoti save gąsdinti ar savęs gailėtis, o tiesiog balsu sau garsiai įsivardinti, kas konkrečiai kelia baimę, įtampą ar nerimą.

Taigi, negąsdinkite savęs („neįmanoma tiek išmokti“, „kas dabar bus?“, „nebegausiu stipendijos“, „ką tėvai pasakys“, „man nėra taip buvę“), o labai aiškiai sudėliokite, kas jums kelia didžiulę įtampą.

Pavyzdžiui: „iki egzamino liko 2 dienos, per tą laiką reikia perskaityti 4 storus vadovėlius, dar spėti atsiskaityti referatą, kitaip neleis laikyti egzamino“. Aiškus problemos įvardinimas mažina stresą, kadangi jūs bent jau turite aiškų planą, ką būtų galima pradėti daryti, nežiūrint situacijos beviltiškumo.

Trečia, pasikalbėkite su savimi ir apie tai, kas gali atsitikti blogiausio stresą keliančioje situacijoje. Netinka pasakymai, kad „bus labai blogai“, „aš to nepakelsiu“, „visi apie mane kalbės“ ir pan.

Mūsų aptariamu atveju blogiausias scenarijus galėtų būti toks: neišlaikytas egzaminas, todėl prasitęsusi sesija egzamino perlaikymui („vis tiek reikės išmokti, kai kiti jau atostogaus!“); ir negalėjimas išskristi į kelionę, nors bilietas jau nupirktas.

Blogiausio varianto įvardijimas turi dvi naudas – pirma, mobilizuojamės pradėti spręsti situaciją, kad neįvyktų blogiausia; antra, blogiausio varianto konkretizavimas neretai nuima įtampą, nes pamatome, kad nėra taip baisu, kaip save gąsdinome. Kartais net atveria naujas patirtis ar gyvenimo galimybes.

Labai aiškiai susiplanuokite laiką ir išnaudokite kilusią įtampą tikslui pasiekti. Tai yra, padarykite viską, kad per 2 dienas įveiktumėte 4 vadovėlius ir susitartumėte dėl referato atsiskaitymo. Nenuleiskite rankų ir padarykite viską, kad jūsų sąžinė būtų rami, kaip tai bepasibaigtų.

Tad linkiu nebijoti pripažinti, kad kiekviena stresinė situacija yra tarsi mūsų sufleris. Pasistenkite suprasti, ką ji sufleruoja ir ką jūs turite išmokti. Tik tuomet įtampą keliančių situacijų po truputį ims mažėti, dings ateities baimė ir nebesijausite auka. Leiskite įvykiams tekėti pagal kitą scenarijų!

Infografikas: https://infogram.com/kaip-jauciasi-lietuvos-studentai-1h0n25dq1mrz6pe

 

Žymės: stresas
Ar visuomet „daug“ reiškia „gerai“ arba kaip mes „užsigydome“

Ar visuomet „daug“ reiškia „gerai“ arba kaip mes „užsigydome“

Lapkričio 29d.

Kuo daugiau vaistų – tuo geriau. Kuo daugiau tyrimų – tuo geriau. Kuo daugiau intervencijų – tuo geriau. Pacientų įsitikinimas, kad įsigijus daug įvairių brangių medicinos paslaugų bus pasiektas geriausias rezultatas, vien JAV kasmet kainuoja 230 mlrd. dolerių. Įvairiose...


Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena, tačiau stigma ir diskriminacija stabdo žmones išsitirti dėl ŽIV

Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena, tačiau stigma ir diskriminacija stabdo žmones išsitirti dėl ŽIV

Lapkričio 29d.

Kiekvienais metais gruodžio 1-ąją minima „Pasaulinė AIDS diena“ ir tai yra galimybė žmonėms visame pasaulyje susivienyti kovoje su ŽIV (Žmogaus imunodeficito viruso) plitimu, parodyti savo paramą ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir sergantiems AIDS.


Šeimos gydytojas: pacientai ligas linkę diagnozuoti interneto pagalba

Šeimos gydytojas: pacientai ligas linkę diagnozuoti interneto pagalba

Lapkričio 29d.

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika sako, kad internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos, gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai...


Aktorius A. Bružas: koks tėvų pavyzdys, tokie ir vaikų įpročiai

Aktorius A. Bružas: koks tėvų pavyzdys, tokie ir vaikų įpročiai

Lapkričio 28d.

Bet kokie tėvų bandymai įdiegti vaikams tinkamus įpročius, kai patys sėdi ant sofos ir žiūri televizorių, tampa neveiksmingais. Pasakaktoriaus ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Audriaus Bružo, mažamečiai, neturėdami savo...


Simptomai gali apgauti: kaip peršalimo ligos veikia vairavimo gebėjimus?

Simptomai gali apgauti: kaip peršalimo ligos veikia vairavimo gebėjimus?

Lapkričio 27d.

Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Draudikai atkreipia dėmesį, kad...


Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimas: Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata bei gyvensena gerėja

Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimas: Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata bei gyvensena gerėja

Lapkričio 27d.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas (toliau – LSMU STI) nuo 1994 m. kas ketverius metus atlieka 5–9 klasių Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos tyrimą (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC), kurį koordinuoja Pasaulio sveikatos...


Krūtinės skausmai praneša ne tik apie širdies ligas

Krūtinės skausmai praneša ne tik apie širdies ligas

Lapkričio 26d.

Dažnas vos tik pajutęs skausmus krūtinėje iškart įtaria širdies funkcijų sutrikimus. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, normalu, kad daugelis pacientų, kurie kreipiasi kamuojami krūtinės skausmų, yra sunerimę...


Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Spalio 8d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst....


Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Spalio 5d.

Sergamumas ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis šalyje įsibėgėja. Rugsėjo pabaigoje Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC) fiksavo tris kartus didesnį sergamumą nei mėnesio pradžioje (lyginant 36 ir 38 metų savaites). Ir nors šis savaitgalis lepins šiluma, specialistai pastebi, kad peršalimų bangos...


Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Spalio 4d.

Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose produktuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose...


Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Spalio 3d.

Kėdainių rajone, po dvejų metų trukusių rekonstrukcijos darbų, atidarytas Šėtos socialinio ir ugdymo centro priestatas, kuriame įrengta: 16 kambarių, erdvios higienos patalpos, virtuvėlė su valgomuoju, skalbyklėlė, salė laisvalaikio praleidimui, kineziterapeuto-masažuotojo kabinetas, socialinių,...


Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Spalio 3d.

Visi Lietuvoje gimę naujagimiai 3-5-ą dieną po gimimo nemokamai tikrinami tik dėl 4-ių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotireozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.


Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Spalio 2d.

Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 metų gruodžio 17 diena ilgai įstrigs atmintin – tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu. Tačiau ne vienerius metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, jog vargai prasidės jau visai netrukus:...


LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

Spalio 1d.

Verslininkų ir farmacijos srities mokslininkų bendradarbiavimas kuriant sveikus ir inovatyvius, technologiškai pažangius gaminius sulaukė svaraus pripažinimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacininkų sukurtos inovatyvios natūralios kosmetikos priemonės lietuviškų gaminių...


Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Spalio 1d.

Vaikų sveikata – tema, kuri jau keletą dešimtmečių kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Visgi kas turėtų rūpintis jų sveikata – šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas (dar kitaip visuomenėje – pediatras)?


Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Rugsėjo 28d.

Vištiena vis dažniau puikuojasi ant lietuvių stalo – tiek suaugusio, tiek vaiko lėkštėje. Ši paukštienos rūšis ne tik daugelio pamėgta dėl skonio ir gaminimo lengvumo, bet tinkamai paruošta ir vartojama atitinkamu kiekiu, išlaiko vertingąsias medžiagas bei yra naudinga mūsų organizmui. Kaip...


Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Rugsėjo 28d.

Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų...


Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Rugsėjo 28d.

Pasikartojanti alerginė sloga, egzema, astma, alerginiai vaikų susirgimai – pasak specialistų, šių vis dažnėjančių ligų atvejų dažnai galima išvengti gyvenant sveikatai palankiuose būstuose. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negali pasigirti tokiomis...


Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28d.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi.


Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Rugsėjo 28d.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Osle, Norvegijoje pristatė unikalios darbuotojų blaivumo patikros duomenų bazės analizės rezultatus. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų tyrimų asamblėjoje paskelbti rezultatai atskleidžia ne tik įmonių, kurių darbuotojai dažniausiai ateina į...

APKLAUSA

Ar stengiatės maitintis sveikai?





Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9