Profilaktiniai suaugusiųjų sveikatos patikrinimai – tik formalumas?

Valstybės kontrolė skambina pavojaus varpais – šeimos gydytojų Lietuvoje pakanka, tačiau gyventojų poreikių jie nepatenkina. Šeimos gydytojai nepakankamai vykdo Šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytas pareigas ir kompetencijas, mažai atlieka profilaktinių suaugusiųjų sveikatos patikrinimų. Skamba grėsmingai. Ar iš tiesų kalti tik šeimos gydytojai? Kiek atsakomybės tenka pačiam žmogui? Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija nelinkusi dramatizuoti – tikrai nėra taip blogai, kaip pateikiama ataskaitoje.

Pacientai, ateinantys pas šeimos gydytoją, turėtų žinoti, kad jiems nemokamai gali būti atlikta daugelis tyrimų. Redakcijos archyvo nuotr.

Mažai profilaktikos

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems šalies gyventojams numatyta nemokamai teikti neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugas. Tačiau šeimos gydytojai atlieka mažai tokių sveikatos patikrinimų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šalies šeimos gydytojai 2011 m. aptarnavo 1,7 mln. pacientų, kurių amžius 18–65 m. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugos buvo suteiktos 5 proc. šių asmenų. Aktyviau ligų profilaktiką vykdė 97 gydytojai (5 proc. šeimos gydytojų), kurie dėl neinfekcinių ligų patikrino daugiau nei ketvirtadalio 18–65 m. amžiaus savo pacientų sveikatą.

Valstybės kontrolė skelbia, kad įvertinus 118-os šeimos gydytojų įrašus 368-ių suaugusiųjų asmenų ambulatorinio gydymo istorijose nerasta nė vieno įrašo, pažyminčio, kad šeimos gydytojas profilaktiškai patikrino paciento sveikatą dėl neinfekcinių ligų arba informavo pacientą apie tokius profilaktinius sveikatos tikrinimus. “Vieną kartą per metus kiekvienam šalies gyventojui turi būti apžiūrėta burna. Tai mes klausiame, kiek realiai žmonių, apsilankiusių pas šeimos gydytoją, paprašoma išsižioti, kad būtų atliktas patikrinimas. Taip pat vieną kartą per metus turi būti atliekamas svorio bei ūgio matavimas, atliekama elektrokardiograma, pamatuotas kraujospūdis bei akispūdis. Bet mes matome, kad gydytojai šių dalykų nepadaro“, – sakė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Rūta Obcarskienė.

Patikrinus kuo didesnį pacientų skaičių, būtų nustatoma  daugiau ankstyvos stadijos  ligų ir laiku pradedamas gydymas, dėl to padidėtų galimybė išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, insulto komplikacijų. Taip pat pailgėtų vidutinė tikėtina šalies gyventojų gyvenimo trukmė, kuri, palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena trumpiausių, o vyrų – pati trumpiausia.

Tinkamai neinformuoja

Sveikatos sistemos įstatyme nustatyta, kad gydymo įstaigos privalo teikti informaciją apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas. Tik septynios (iš 131) gydymo įstaigos (5 proc.) savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie šeimos gydytojų vykdomus profilaktinius sveikatos tikrinimus dėl neinfekcinių ligų. Tačiau beveik visos šios įstaigos skelbia išsamią informaciją apie mokamus profilaktinius sveikatos tikrinimus, – nustatė Valstybės kontrolė.

„Žmonės patys nežino, kad jie gali ateiti pas gydytoją ir paprašyti jiems priklausomų nemokamų apžiūrų. Čia mes pasigendame miesto savivaldybių platesnio žvilgsnio. Daugumos viešųjų medicinos įstaigų steigėja yra savivaldybė, ir būtent ji organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą. Tad galbūt vertėtų savivaldybės.

www.vlmedicina.lt