Lapkričio 19d. Pirmadienis

Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Spalio 2d.
Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 metų gruodžio 17 diena ilgai įstrigs atmintin – tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu. Tačiau ne vienerius metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, jog vargai prasidės jau visai netrukus: pašalinus gimdą atsivėrė niekaip negyjanti žaizda.

„Iki kol išgirdau diagnozę jaučiausi visiškai sveika. Kartais nebent kelių sąnarius paskaudėdavo, bet daugiau aš nieko nejaučiau. Visai atsitiktinai pastebėjau kraujavimą. Dar net tada būčiau nesikreipusi į medikus, tačiau planavau skristi į Angliją aplankyti savo vaikus, tad nusprendžiau pasitikrinti, kad būnant svetimoje šalyje nekiltų problemų.

Nuėjau pas gydytoją, atliko reikalingus tyrimus. Gydytoja dar ramino, kad viskas bus gerai ir jokios ligos neras. Po savaitės man paskambino daktarė ir pranešė baisią naujieną – man nustatytas 3 stadijos gimdos kūno vėžys, šviesialąstis vėžys, kuris sunkiai pasiduoda gydymui. Metastazės jau buvo nustatytos ir limfmazgiuose. O aš nejaučiau jokio skausmo!“– apie pirmąjį susidūrimą su liga pasakoja Valda Černiauskienė.

Nors šeimoje ir būta onkologinių susirgimų 65-erių metų moteris neslėpė niekada nemaniusi, kad jai teks toks pats likimas.

„Vėžiu sirgo mano tėtis, sesuo, bet vis tiek niekada nė nekilo mintis, kad aš taip pat galiu susirgti. Ir kai daktarė pasakė diagnozę – mane ištiko šokas, lyg kas kokiu kuolu būtų trenkęs. Antrą dieną po žinios išskridau į Angliją pas savo vaikus. Padariau jiems Kalėdinę „dovaną“ – pranešiau, kad sergu vėžiu...“ – skaudžiais prisiminimais dalinasi pašnekovė.

Negyjanti žaizda

Grįžus iš po trumpo vizito pas artimuosius nieko nelaukiant Valda kreipėsi į gydytojus ir jau sausio 18 dieną jai buvo atlikta gimdos pašalinimo operacija. Tačiau situacija komplikavosi.

„Praėjus keletai dienų po operacijos man pakilo kūno temperatūra, pilve atsirado infiltratas, kuris vis didėjo. Dešimt dienų pragulėjau ligoninėje. Nukritus temperatūrai vasario 9 dieną mane išleido iš ligoninės. Liepė susigydyti pilvą ir tęsti onkologinį gydymą. Vasario 12 d. apsilankiau rajoninės ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, kur man išėmė siūles.

Kadangi buvo sugiję tik pusę pjūvio, o kita pjūvio pusė buvo išsižiojusi, gavau siuntimą į kitos rajoninės ligoninės Chirurgijos skyrių, kuriame pragulėjau 7 savaites... Buvo daromi žaizdos valymai, duodami vaistai, atliekamos žaizdos valymo operacijos, bet žaizda niekaip negijo. Pakilus temperatūrai iki 39 laipsnių vėl pradėjo lašinti antibiotikus, vėl pradėjo tikrinti žaizdą, ieškoti kokios bakterijos joje auga. Ieškojo ir sepsio ir stafilokoko. Tačiau nieko nerado! Na, ir kovo pabaigoje mane išrašė iš ligoninės – liepė važiuoti kiekvieną dieną persirišti žaizdą į savo rajono gydymo įstaigą.“

Vis dėlto net ir po dviejų mėnesių kasdieninio važinėjimo į ligoninę, kur moteriai gydydavo žaizdą – situacija negerėjo. Pašnekovės teigimu, priešingai – viskas tik blogėjo. Pacientė buvusi tokioje neviltyje, jog jau net galvojusi apie mirtį.

„Tyrimai rodė, kad didžioji problema – onkologinė jau buvo kaip ir atsitraukusi, bet niekaip negijo po operacijos atsiradusi žaizda. Buvo siaubinga kiekvieną dieną matyti tą „skylę“, kurią kasdien vis tvarkė, traukė iš jos tamponus, keitė juos naujais, bet situacija nesikeitė. Jaučiausi labai blogai tiek fiziškai, tiek emociškai. Jei atvirai – jau ruošiausi mirčiai, vyrui vis primindavau, kur noriu būti palaidota.“

Lemtingas susitikimas prie ežero

Nors galvoje sukosi juodžiausios mintys vis dėlto vieną dieną prie ežero Zarasų rajone sutiktas medikas iš Kauno, Raimondas Kunickas, išgirdęs moters istoriją pasakė, jog pirmadienį paskambins savo kolegoms ir pasidomės, ar nebūtų galima kaip nors pagelbėti.

„Pirmadienį sulaukiau skambučio, kad trečiadienį iš ryto atvažiuočiau į Respublikinę Kauno ligoninę. Atvykus į gydymo įstaigą apžiūrai mane priėmė gydytojas chirurgas Zigmantas Urniežius. Buvau paguldyta į Chirurginės infekcijos skyrių.

Ligoninėje dėl nukritusio hemoglobino man buvo perpiltas kraujas, atlikti visi tyrimai. Taip pat padaryta operacija, kurios metu pašalino negyvybingus ir infekuotus pooperacinės žaizdos audinius. Kad žaizda geriau ir greičiau gytų – pritaikė vakuuminį žaizdų gydymo metodą.

Gydytojas mane ne tik nuramino, bet ir pasiūlė ligoninėje dirbančios sielovadininkės pagalbą, su kuria kalbėdavomės net ir pusantros valandos. Pergyvenau dėl žaizdos negijimo, jaučiausi atstumta, niekam nereikalinga, nes jokie gydymo metodai nepadėjo. Nuo manęs jau jautėsi siaubingas lavono kvapas. Kai čia atsiguliau man atsirado viltis, jaučiausi patekusi į specialistų rankas,“ – kalbėjo moteris, kuriai per pusę metų buvo atliktos 9 operacijos dėl negyjančios žaizdos.

Nors žaizdai sugijus moters dar laukia chemoterapinis ir spindulinis gydymas, pacientė džiaugėsi, jog sėkmingai sugijus žaizdai įtampą keičia nuovargis, norisi daugiau pamiegoti. Džiugino ir neseniai iš Anglijos aplankyti atvykusios anūkės.

„Jau ir į lauką išeinu, rūbus į skalbimo mašiną sudedu ir išimu, kai kritiniu momentu net vaikščioti negalėjau. Žinoma, dar laukia labai ilgas sveikimo kelias norint įveikti onkologinį susirgimą, bet užgijus šiai žaizdai turiu daugiau vilties ir optimizmo,“ – pokalbį baigė Valda Černiauskienė.

Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovo Zigmanto Urniežiaus komentaras

– Kodėl chirurginėse žaizdose kyla infekcija?

Nors chirurgija tampa vis labiau minimaliai invazyvi, mažėja žaizdų, atliekamų pjūvių dydis, o taikomos technologijos sumažina infekcijos riziką, deja, bet chirurginės infekcijos atvejų nors ir retai, tačiau dar pasitaiko.

Pastebėta, kad pooperacinės žaizdos infekcijos rizika labai priklauso nuo operacijos metodų, trukmės ir apimties, vartojamų medikamentų, paciento būklės ir  jo imuniteto. Neretai didelės  įtakos tam turi ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, onkologiniai susirgimai, aterosklerozė, kitos kraujagyslių ligos, kurios nulemia chirurginės infekcijos atsiradimą žaizdose. Sunkiau žaizdos gyja ir problemų su didesniu svoriu turinčių žmonių ar nusilpusių, išsekusių ligonių, netekusių daug skysčių, sergančių anemija.

– Valda Černiauskienė kreipėsi į ligoninės medikus jau praktiškai praradusi viltį, jog jai pavyks pasveikti. Vos ne pusę metų įvairių ligoninių medikai nesėkmingai bandė išspręsti jos problemą, tačiau infekcijos niekaip nepavyko „iškrapštyti“. Kaip jūs ją įveikėt?

Neretai chirurginės žaizdos sugyja taikant tradicinius gydymo metodus, bet jei problema įsisenėja –  reikia pradėti ieškoti kito gydymo būdo. Į mūsų ligoninę atvykusiai pacientei po apžiūros buvo nuspręsta taikyti vakuuminį žaizdų gydymo metodą (V.A.C. terapija), kadangi visos įprastos priemonės pacientės atveju  jau buvo išnaudotos prieš tai pagalbą teikusių medikų.

Atvykus Valdai į ligoninę atlikome operaciją, kurios metu pašalinome infekuotus bei negyvybingus žaizdos audinius ir į ją įvedėme vakuuminio drenažo sistemą, pasiekiančią tolimiausias net sunkiai prieinamas žaizdos ertmes. Žaizdą užklijavome specialia lipnia plėvele tokiu būdu visiškai ją atribodami  nuo išorės ir sukurdami uždarą sistemą. Šią drenažo sistemą prijungėme prie kompiuterizuoto, programuojamo mobilaus aparato,  kuris sukuria  tam tikro intensyvumo neigiamą slėgį.

Moksliniais tyrimai įrodyta, kad 125 mmHg neigiamas slėgis  skatina naujo audinio (granuliacijų) susiformavimą ir  kraujagyslių įaugimą bei žaizdos defekto užsipildymą. Neigiamu slėgiu  taip pat stabilizuojami žaizdos  audiniai lengviau sulimpa ir tokiu būdu žaizda sumažėja.

24 valandas per parą žaizdoje veikiant specialaus intensyvumo neigiamam slėgiui  iš jos aktyviai siurbiami smulkūs, negyvybingų audinių fragmentai ir infekuotas žaizdos sekretas, ko visiškai nėra esant pasyviam drenažui (tradiciniam žaizdos gydymui), kadangi ten esantys marliniai tamponai neleidžia infekuotam sekretui efektyviai pasišalinti. Ligonis jaučiasi labai higieniškai, jis neturi sušlapusių, pūlingų tvarsčių, o tuo pačiu kiti pacientai yra apsaugomi nuo infekcijos plitimo.  Gydant VAC terapiniu metodu nereikia jokių perrišimų, nelieka skausmingų procedūrų ir baimės.

Pritaikius Valdai šią  V.A.C. terapiją ir  įveikus infekciją bei intensyvų uždegimą, atlikome jai kitą  planuotą operaciją: jos metu buvo pašalinta V.A.C. drenažinė sistema ir atlikta antrinė žaizdos siūlė. Džiugu tai, jog po atliktos operacijos žaizda sugijo pirminiu būdu, tai yra nebekilo jokių infekcijų ar komplikacijų.

– Kalbinant Valdą, pastebėjau, kad šis laikotarpis jai buvo itin sudėtingas psichologine prasme. Kaip padedate įveikti šiuos sunkumus savo pacientams?

Tokioje situacijoje labai svarbi ir psichologinė pagalba žmogui, nes atsiradus infekcijai žaizdoje neretai ligonis ilgą laiką būna nedarbingas, susiduriama su didžiulėmis socialinėmis problemomis. Pacientas dažnai negali grįžti net į savo namų aplinką, jis turi būti slaugomas, gydomas stacionare (ligoninėje). Natūralu, kad žmogui prireikia ne tik chirurgo pagalbos, bet ir psichologo ar dvasinio asistento, kuris rastų paguodžiančius žodžius, padėtų nepalūžti. Taip nutiko ir Valdai, su kuria daug bendravo ir atsitiesti padėjo mūsų ligoninėje dirbanti sielovadininkė.

– Na ir pabaigai. Kodėl infekcijos kartais tampa tokiomis komplikuotomis ir žaizdos gijimas taip užsitęsia, kodėl infekcijos nepavyksta įveikti greitai?

Kai po operacijos chirurginėje žaizdoje atsiranda infekcija, dėl bakterijų poveikio sutrinka  kraujotaka ir vystosi uždegimas – audiniai būna paburkę, trapūs, atsiranda negyvybingų audinių plotai.  Tuomet infekuotos žaizdos pirminis susiuvimas yra neįmanomas. Jei žaizdą vis dėlto bandoma susiūti, atsiranda audinių tempimas, kuris dar labiau trikdo kraujotaką ir toliau skatina infekcijos plitimą. Susidaro užburtas ratas. Todėl prieš atliekant galutinę pooperacinės infekuotos žaizdos susiuvimo operaciją  ją reikia išvalyti nuo negyvybingų audinių ir infekcijos, sumažinti uždegimą. O tam reikia laiko ir naujų technologijų.

Infekciją galima bandyti įveikti klasikiniu būdu – tamponuojant žaizdą marliniais tamponais, ją drenuojant bei atliekant reguliarius žaizdos perrišimus. Tačiau gydant tradiciniu metodu neišvengiama daugkartinių perrišimų. Tai pacientui sukelia skausmą, baimę, labai riboja paciento įprastą socialinę veiklą, nulemia prastą higieninę būklę, o svarbiausia, kad toks gydymas neretai  labai ilgai užtrunka ir situacijai įsisenėjus būna nebeefektyvus.

Šiandien Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos Chirurginės infekcijos skyriuje, kuris yra vienintelis toks Lietuvoje, teikdami pagalbą pacientui mes pasitelkiame labai daug inovatyvių priemonių, palengvinančių ir pagreitinančių pacientų gydymą, todėl sumažėja skausmo ir komplikacijų skaičius. Norėtume, kad apie tai žinotų  kuo daugiau įvairių specialybių medikų  ir galėtų šias naujoves rekomenduoti savo pacientams.

Parengė

Rima Juciutė

el. p. rima.juciute@kaunoligonine.lt

 

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Spalio 8d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst....


Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Spalio 5d.

Sergamumas ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis šalyje įsibėgėja. Rugsėjo pabaigoje Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC) fiksavo tris kartus didesnį sergamumą nei mėnesio pradžioje (lyginant 36 ir 38 metų savaites). Ir nors šis savaitgalis lepins šiluma, specialistai pastebi, kad peršalimų bangos...


Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Spalio 4d.

Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose produktuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose...


Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Spalio 3d.

Kėdainių rajone, po dvejų metų trukusių rekonstrukcijos darbų, atidarytas Šėtos socialinio ir ugdymo centro priestatas, kuriame įrengta: 16 kambarių, erdvios higienos patalpos, virtuvėlė su valgomuoju, skalbyklėlė, salė laisvalaikio praleidimui, kineziterapeuto-masažuotojo kabinetas, socialinių,...


Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Spalio 3d.

Visi Lietuvoje gimę naujagimiai 3-5-ą dieną po gimimo nemokamai tikrinami tik dėl 4-ių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotireozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.


LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

Spalio 1d.

Verslininkų ir farmacijos srities mokslininkų bendradarbiavimas kuriant sveikus ir inovatyvius, technologiškai pažangius gaminius sulaukė svaraus pripažinimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacininkų sukurtos inovatyvios natūralios kosmetikos priemonės lietuviškų gaminių...


Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Spalio 1d.

Vaikų sveikata – tema, kuri jau keletą dešimtmečių kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Visgi kas turėtų rūpintis jų sveikata – šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas (dar kitaip visuomenėje – pediatras)?


Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Rugsėjo 28d.

Vištiena vis dažniau puikuojasi ant lietuvių stalo – tiek suaugusio, tiek vaiko lėkštėje. Ši paukštienos rūšis ne tik daugelio pamėgta dėl skonio ir gaminimo lengvumo, bet tinkamai paruošta ir vartojama atitinkamu kiekiu, išlaiko vertingąsias medžiagas bei yra naudinga mūsų organizmui. Kaip...


Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Rugsėjo 28d.

Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų...


Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Rugsėjo 28d.

Pasikartojanti alerginė sloga, egzema, astma, alerginiai vaikų susirgimai – pasak specialistų, šių vis dažnėjančių ligų atvejų dažnai galima išvengti gyvenant sveikatai palankiuose būstuose. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negali pasigirti tokiomis...


Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28d.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi.


Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Rugsėjo 28d.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Osle, Norvegijoje pristatė unikalios darbuotojų blaivumo patikros duomenų bazės analizės rezultatus. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų tyrimų asamblėjoje paskelbti rezultatai atskleidžia ne tik įmonių, kurių darbuotojai dažniausiai ateina į...


Institucijos: dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija yra netoleruotina

Institucijos: dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija yra netoleruotina

Rugsėjo 27d.

Dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija apie neva nekokybiškas, nesaugias Lietuvai tiekiamas sezonines gripo vakcinas yra netoleruotina, sako atsakingų institucijų specialistai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėjo atvejų, kuomet visuomenė bauginama ir raginama nesiskiepyti...


Pasiūlė idėją, kaip lietuvius priversti daugiau sportuoti

Pasiūlė idėją, kaip lietuvius priversti daugiau sportuoti

Rugsėjo 27d.

Parkai ir paupės, atrodytų, tiesiog nusėti bėgikais, dviratininkais ir kitaip sportuojančiais žmonėmis. Tarsi ir galėtume atsikvėpti, pasidžiaugti, kad mūsų visuomenė vis rimčiau žvelgia į sveiką gyvenseną, visgi skaičiai byloja ką kita – beveik 52 proc. Europos Sąjungos gyventojų turi...


Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Rugsėjo 27d.

Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą...


Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Rugsėjo 26d.

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją...


Mitas, jog maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys

Mitas, jog maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys

Rugsėjo 24d.

Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų...


Europos sporto savaitė kviečia senjorus daugiau judėti

Europos sporto savaitė kviečia senjorus daugiau judėti

Rugsėjo 24d.

Lietuvoje startuoja Europos komisijos inicijuoto projekto ,,BEACTIVE“ Europos sporto savaitė. Jos metu šalies gydymo įstaigose gyventojai galės išvysti stendus, skatinančius senjorus kasdien būti fiziškai aktyvesniais.


Šiaulius pasieks šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai skirtos priemonės

Šiaulius pasieks šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai skirtos priemonės

Rugsėjo 24d.

Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) dešimtą kartą surengusi labdaros renginį „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“), kurio tikslas – pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, šiemet surinko per 28 tūkstančius eurų. Tai yra didžiausia pinigų suma per...


Dietologė pataria, kaip rudenį išlikti budriems ir energingiems

Dietologė pataria, kaip rudenį išlikti budriems ir energingiems

Rugsėjo 21d.

Pasibaigus vasarai dėl mažesnio gaunamo saulės spindulių kiekio ir besikeičiančio oro žmonės dažnai ima skųstis kritusiu energijos ir produktyvumo lygiu. Ruduo – metas, kai reikia grįžti ne tik į mokymo įstaigas ir darbus, bet ir prisiminti sveiko maitinimosi principus, kurie padėtų išlikti...

APKLAUSA

Ar stengiatės maitintis sveikai?





Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9