Vis dažniau palepinant saulei ir šylant orams daugiau laiko nori praleisti lauke. Tačiau gamtoje šiltajam sezonui jau ruošiasi ir bundančios erkės. Gydytojai ir draudikai perspėja, kad plika akimi vos pastebimo voragyvio įkandimas gali kainuoti sveikatą ar net gyvybę, o norint sumažinti rizikas svarbu nuo erkinio encefalito pasiskiepyti kuo anksčiau, nes pirmieji pavojingos ligos atvejai kiekvienais metais fiksuojami dar kovą.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros skyriaus vadovė Marija Radžvilienė sako, kad lietuviai erkių platinamų ligų pavojų vertina vis rimčiau, todėl vis daugiau gyventojų skiepijasi nuo erkinio encefalito. Tiesa, dažnai to padaryti nesuskubama iki tol, kol orai visiškai neatšyla, ir nepradedama keliauti į iškilas, miškus ir sodybas.
„Apie tai, kad gyventojai vis geriau suvokia erkių platinamų ligų keliamą pavojų, rodo ir tai, kad skiepams nuo erkinio encefalito vis dažniau panaudojamos privataus sveikatos draudimo lėšos. Pernai kas trečias apdraustasis, turintis sveikatos draudimą su profilaktinio patikrinimo bei vakcinacijos limitu ir juo pasinaudojęs, draudimo sumą skyrė skiepams – dažniausiai nuo erkinio encefalito. Kas antras gyventojas sveikatos draudimo limitą panaudojęs vakcinacijai skiepijosi būtent nuo erkinio encefalito“, – sako M. Radžvilienė.
Savo ruožtu „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Milda Kišonienė pažymi, kad skiepai yra efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė, apsaugą po pilnos vakcinacijos schemos suteikianti 97-100 proc. žmonių. Gydytojos teigimu, vakcinaciją rekomenduojama pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas, tačiau skiepytis galima ištisus metus.
„Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis ir periferinius nervus. Tai yra viena reikšmingiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, dažnai sukelianti liekamuosius reiškinius ir neįgalumą. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima dviem būdais – įsisiurbus erkei ir geriant termiškai neapdorotą pieną. Lietuvoje ir Europoje šia liga dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus rūšies erkei. Ji yra aptinkama visoje Lietuvoje“, – perspėja M. Kišonienė.
Anot gydytojos, didesnė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu kyla nepasiskiepijusiems ir daug laiko praleidžiantiems lauke ar miške, tačiau erkė įkasti gali net ir paprasčiausio pasivaikščiojimo miesto parke metu. Dėl to apsisaugoti nuo rizikų aktualu kiekvienam.
„Skiepijantis nuo erkinio encefalito galima rinktis įprastinę arba pagreitintą vakcinacijos schemą. Pirmuoju atveju 1-3 mėnesių intervale gaunamos dvi vakcinos dozės, o trečiosios ir sustiprinančiųjų terminas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios vakcinos. Pirma sustiprinamoji dozė vakcinuojama praėjus 3 metams po pirminės vakcinacijos, tolimesnės revakcinacijos – kas 3-5 metus, priklausomai nuo amžiaus. Pagreitinta vakcinacija taikoma, kai skiepijamasi prieš pat erkių sezoną ar jam jau prasidėjus“, – sako M. Kišonienė.
Reikėtų nepamiršti, kad erkės platina ne tik erkinį encefalitą, bet ir kitas pavojingas ligas. Viena labiausiai paplitusių iš jų yra Laimo liga, sukeliama Borrelia genties bakterijų. Priešingai nei erkinio encefalito atveju, vakcinos nuo Laimo ligos nėra, o sunkiais atvejais gali būti stipriai pažeidžiami įvairūs žmogaus organai. Visgi, draudikų atstovės M. Radžvilienės teigimu, privatus sveikatos draudimas apima platų kritinių ligų sąrašą, į kurį patenka tiek erkinis encefalitas, tiek Laimo liga. Dėl to apdraustieji draudimo išmokas gauna susirgus abiem ligomis.
Siekiant sumažinti erkių įkandimo riziką einant į miškingas vietoves patartina apsirengti visą kūną dengiančiais drabužiais, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia – prie kojų. Galvą rekomenduojama uždengti gerai priglundančia kepure, gobtuvu ar skarele. Būnant miške patartina rinktis baltą ar šviesią aprangą – ji leidžia lengviau pastebėti užropojusias erkes joms dar nespėjus įsisiurbti. Grįžus iš miško namo rūbus reikėtų iš karto įdėti į skalbimo mašiną skalbti. Esant gamtoje taip pat rekomenduojama naudoti nuo erkių saugančius repelentus.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2020 ir 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia ne gyvybės draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). 2022 m. įmonė gavo atitikties ISO aplinkosaugos standartui sertifikatą. ISO 14001:2015 skirtas toms organizacijoms, kurios siekia užtikrinti sistemingą savo atsakomybės aplinkosaugos srityje valdymą, padedantį įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų aplinkosaugos komponento uždavinius.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606
