Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 m. Lietuvoje užregistruota mažiau per maistą plintančių zoonozių atvejų palyginti su 2017 m.: toksoplazmozės 23%, salmoneliozės 20%, jersiniozės 14%, kampilobakteriozės 6%, , echinokokozės 3 atv. Nebuvo užregistruota trichineliozės, įgimtos toksoplazmozės atvejų.
Kampilobakteriozė ir salmoneliozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės Lietuvoje ir visame Europos regione. Kitos zoonozės, tokios kaip bruceliozė, listeriozė, Q karštligė, tuliaremija, echinokokozė yra svarbios kaip visuomenės sveikatos problema atskiruose Europos regionuose.
Lietuvoje 2018 m. buvo užregistruoti 5 tuliaremijos, 1 botulizmo, 3 leptospirozės, 20 listeriozės atvejų.
Sergamumas salmonelioze Lietuvoje paskutinius 10 metų (2009-2018) sumažėjo dvigubai: nuo 60 atv./100 tūkst. gyventojų 2009 m. iki 28 atv./100 tūkst. gyventojų 2018 m. Sergamumas kampilobakterioze, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didėjęs iki 2016 m., sumažėjo nuo 42 atv./100 tūkst. gyventojų 2016 m. iki 33 atv./100 tūkst. gyventojų 2018 m.
Zoonozės, pvz., salmoneliozė, kampilobakteriozė, listeriozė, enterohemoraginė ešerichiozė ir kt. – tai bendros gyvūnų ir žmonių ligos, kuriomis užsikrečiama suvalgius gyvūninio ar kito šių ligų sukėlėjais užteršto maisto, sąlyčio būdu su sergančiais gyvūnais, retais atvejais nuo sergančio žmogaus. Kiekvienas žmogus gali susirgti per maistą plintančiomis zoonozėmis, tačiau didžiausią riziką turi vaikai iki 5 metų, vyresni nei 65 metų asmenys ir asmenys, turintys kitų lėtinių ligų, dėl kurių yra susilpnėjusi imuninė sistema. Labiausiai nuo listeriozės nukenčia vyresni nei 80 metų asmenys. Šioje amžiaus grupėje mirštamumas gali būti iki 20%.
ULAC duomenimis, dažniausiai salmonelioze, kampilobakterioze žmonės užsikrečia vartodami vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus. Šie maisto produktai dažniausiai sukelia ir šių ligų protrūkius. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis 2017 m. dažniausiai kampilobakterijų buvo aptikta vištienoje (37,4% tirtų ėminių) ir kalakutienoje (31,5% tirtų ėminių), listerijų – žuvyje bei jos produktuose (6% tirtų ėminių), vartojimui paruoštose salotose (4.2% tirtų ėminių).
Per maistą plintančios zoonozės dažniausiai pasireiškia karščiavimu, žarnyno funkcijos sutrikimu. Tačiau, pvz., listerinė infekcija gali sukelti galvos smegenų dangalų uždegimą, sepsį ir kt. sunkias gyvybei pavojingas būkles.
Siekiant išvengti užsikrėtimo arba sumažinti užsikrėtimo riziką patariama valgyti tik gerai termiškai paruoštą gyvūninį maistą, ypatingai vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus; tinkamai laikyti vartojimui paruoštą maistą, kad ligas sukeliančios bakterijos nepasidaugintų; neužteršti vartojimui paruošto maisto ligas sukeliančiomis bakterijomis; kruoščiai plauti virtuvės įrankius, naudotus ruošiant gyvūninį maistą; kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą, ruošiant gyvūninį maistą.
Daugiau informacijos apie zoonozes ir jų profilaktiką – ULAC metodinėse rekomendacijose, kurias rasite čia.
Daugiau informacijos apie zoonozes ir kitas užkrečiamąsias ligas rasite čia.
