Pasaulinis senėjimas įgauna vis didesnį pagreitį. Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento duomenimis, 1980 metais pasaulyje gyveno 378 milijonai asmenų, kurių amžius siekė 60 metų ir daugiau. Šiandien šis skaičius padvigubėjo iki 759 milijonų. Tikimasi, kad 2050 metais jis išaugs iki 2 milijardų. 2050-aisiais pasaulyje senjorų bus daugiau nei vaikų iki 15 metų ir tik 20 procentų garbaus amžiaus žmonių gyvens vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse.
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, Europos regione vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė daugelyje šalių jau viršija 80 metų moterų tarpe ir 75 metus vyrų tarpe. Ilgėjanti gyvenimo trukmė – didelis žmonijos laimėjimas, sąlygotas daugelio teigiamų pokyčių svarbiausiose jos veiklos srityse. Tačiau šis precedento neturintis įvykis kartu teikia ir iššūkius tiek patiems senjorams, tiek jų šeimoms, tiek ir visai visuomenei.
Lietuvoje gyventojų senėjimas progresuoja
Demografinių Lietuvos duomenų analizė taip pat rodo progresuojantį šalies gyventojų senėjimo procesą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tai sudarė 21,6 % visų gyventojų. Per 2010 m. šio amžiaus grupės žmonių padaugėjo 4,1 tūkst. (0,6 proc.), o per pastaruosius dešimt metų – 32,6 tūkst. (4,9 proc.).
Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis Lietuvai ir toliau numatomas spartus gyventojų senėjimas.
Skaičiuojama, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 procentai Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, Europos Sąjungos 27 valstybių narių vidurkis – 35 procentai.
Visuomenės iššūkiai – vyresniųjų aktyvumas ir kartų solidarumas
Kasmet, balandžio 7-ąją, švenčiama Pasaulinė sveikatos diena, skirta PSO įkūrimui paminėti. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema yra „Sveikas senėjimas“, o šios dienos šūkis – „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“.
Norėdama atkreipti dėmesį į pasaulinį senėjimą, Europos Komisija 2012 metus taip pat paskelbė Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Šiais metais norima padidinti žinomumą apie vyresnių žmonių indėlį visuomenei, siekiama skatinti visų lygmenų politikos formuotojus ir atitinkamas suinteresuotąsias šalis imtis veiksmų, kad būtų sudarytos geresnės vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo stiprinimo galimybės.
2012-aisiais Europos metais siekiama skatinti vyresnių žmonių aktyvumą trijose srityse: užimtumo (visoje Europoje ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei į pensiją išeinama vis vėliau, bet daug kas baiminasi prarasti turimą darbą ar nerasti kito, kad vėliau galėtų gauti tinkamą pensiją. Darbo rinkoje vyresniems žmonėms turime sudaryti geresnes galimybes); dalyvavimo visuomenės gyvenime (išeiti į pensiją nereiškia tapti nenaudingam. Dažnai lieka nepastebėtas vyresnių žmonių rūpinimasis kitais, paprastai savo tėvais, sutuoktiniais, vaikaičiais ir jų savanoriškas darbas.
Europos metais siekiama, kad būtų geriau suvokiamas vyresnių žmonių indėlis visuomenei ir kad jiems būtų sudaryta daugiau palankių sąlygų); savarankiško gyvenimo (su amžiumi žmonių sveikata silpnėja, bet yra daug būdų sušvelninti to pasekmes. Net maži pakeitimai mūsų aplinkoje reikštų labai daug įvairių sveikatos problemų turintiems žmonėms ir neįgaliesiems. Vyresnių žmonių aktyvumu taip pat siekiama užtikrinti, kad jie galėtų patys rūpintis savo gyvenimu kuo ilgiau).
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, norėdamas prisidėti prie Pasaulinės sveikatos dienos ir Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų minėjimo, kartu su savo partnere Suomijos ambasada ir Helsinkio visuomenės sveikatos biuru, 2012 metais išleido senjorams skirtą pratimų rinkinį „Mankšta namuose“. Tai – nesudėtingų pratimų rinkinys, padėsiantis sustiprinti kojų raumenis ir gerinti pusiausvyrą. Pratimų rinkinį galite rasti ČIA.
Parengė Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Dovilė Jakubavičiūtė
