Daugiau nei metai su pandemija ir koronaviruso grėsme turėjo reikšmingos įtakos ne tik šalies ekonomikai, bet ir gyventojų emocinei savijautai. Maždaug vienas iš penkių (18 proc.) Lietuvos gyventojų savo psichologinę būklę vertina prastai arba labai prastai, o 45 proc. pripažįsta, kad pandemijos metu jų emocinė savijauta suprastėjo. Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta šalies gyventojų apklausa.
Patiria nuovargį ir daugiau nerimo
Beveik ketvirtadalis (24 proc.) reprezentatyvios apklausos dalyvių atskleidė, kad labai dažnai arba visuomet be jokios priežasties jaučiasi pavargę, o 27 proc. pripažino, kad per pandemiją tokia būsena pasireiškė dažniau nei įprastai. Be priežasties nuovargį dažniau nei vyrai (20 proc.) jaučia moterys (28 proc.). Su šia problema susiduriančiųjų dalis itin didelė tarp jaunimo – 18-24 metų amžiaus gyventojų, kurių net 36 proc. pripažino dažnai jaučiantys nepaaiškinamą nuovargį.
22 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų taip pat teigė labai dažnai arba visuomet jaučiantys nerimą. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) lietuvių nerimastingi ir nervingi jaučiasi dažniau nei iki pandemijos. Šis jausmas taip pat dažniau kankina moteris (25 proc.) nei vyrus (18 proc.). Iš visų amžiaus grupių šiuo požiūriu išsiskiria asmenys iki 34 metų amžiaus, kurių apie trečdalis dažnai ar nuolat patiria nerimą.
„Akivaizdu, kad su viruso grėsme susijusios baimės, nežinomybė dėl ateities, ekonominis neužtikrintumas, socialinė izoliacija, apribotos keliavimo ir laisvalaikio galimybės turėjo įtakos lietuvių psichologinei savijautai, kuri, kaip rodo tyrimas, per pandemiją suprastėjo. Šis suprastėjimas pasireiškia labai įvairiai – pradedant jaučiamu nepaaiškinamu nuovargiu, energijos bei motyvacijos trūkumu ir baigiant liūdesio, vienatvės jausmu. Ir nors pandemija, regis, pamažu atleidžia savo gniaužtus, psichologinės problemos taip greitai neišsisprendžia“, – sako draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė.
Labiausiai suprastėjo jaunimo psichologinė būsena
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad beveik penktadalis (18 proc.) šalies gyventojų labai dažnai arba visuomet jaučiasi liūdni ir prislėgti. Dažniau nei prieš pandemiją su tokiais jausmais susiduria 27 proc. lietuvių. Ši tendencija taip pat yra ryškesnė tarp moterų. Jei nuolat ar labai dažnai liūdni ir prilėgti jaučiasi 14 proc. vyrų, tai moterų tarpe ši dalis siekia 21 proc. Atitinkamai su nuolatiniu liūdėsiu ar prislėgtumu susiduria 28 proc. 18-24 metų amžiaus gyventojų – ženkliai daugiau nei kitų amžiaus grupių atstovų.
Be to, kaip parodė apklausa, 14 proc. lietuvių nuolat arba labai dažnai jaučiasi vieniši. Penktadalis gyventojų per pandemiją taip jaučiasi dažniau nei įprastai. Moterys ir vyrai vieniši jaučiasi panašiai dažnai – atitinkamai 14 proc. ir 15 proc. jų per pastarąjį mėnesį dažnai ar nuolat susidūrė su vienatvės jausmu. Su juo dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai taip pat susiduria 18-24 metų amžiaus šalies gyventojai, kurių 22 proc. teigė labai dažnai arba visuomet besijaučiantys vieniši.
„Analizuojat apklausos duomenis galima pastebėti, kad pandemija ypatingai stipriai atsiliepė jaunimo psichologinei savijautai. Matyt tai yra susiję su faktu, kad karantino suvaržymai labiausiai paveikė tuos verslo sektorius, kuriuose dirba daugiausiai jaunų žmonių. Dėl to daug jų neteko darbo ar turėjo išeiti į prastovas. Sunkumų dažnam kilo ir nuotoliniu būdu studijuojant bei ruošiantis egzaminams ar baigiamiesiems darbams aukštosiose mokyklose. Be abejo, psichologinei savijautai įtakos turėjo ir apribotos bendravimo, socializavimosi galimybės, kurios tokio amžiaus žmonėms yra itin svarbios“, – sako M. Radžvilienė.
Anot jos, priešingai nei vyresni gyventojai, jaunimo atstovai paprastai dar neturi susikūrę tvirtesnio gyvenimo pagrindo, todėl pandemijos sukelta nežinomybė dėl ateities jiems tapo itin rimtu psichologiniu išbandymu.
Auga psichologinė pagalbos poreikis
Visgi poreikis daugiau dėmesio skirti savo psichologinei sveikatai išryškėjo tarp visų amžiaus ir demografinių grupių atstovų. Anot draudikų atstovės, į šį poreikį turėtų atsižvelgti ir darbdaviai, draudžiantys savo darbuotojus sveikatos draudimu. Jiems yra svarbu pasirūpinti, kad darbuotojai turėtų visas galimybes gauti reikiamą psichologinę pagalbą.
„Pasaulyje psichologinėms konsultacijoms skiriamas vis didesnis dėmesys. Tai pastebima ir Lietuvoje, kur daugėja supratimo apie emocinės sveikatos svarbą, o taip pat auga ir psichologinių konsultacijų poreikis bei prieinamumas. Vis populiaresnėmis tampa ir nuotolinės psichologų konsultacijos, kurios tapo ypač aktualios pandemijos metu. Reaguodami į esamą poreikį, pirmieji šalies sveikatos draudimo rinkoje pristatėme ir atskirą limitą psichologinėms konsultacijoms. Tai tam tikra darbdavio pasirinkta draudimo suma, kurią apdraustasis gali išleisti būtent psichologo ar psichoterapeuto paslaugoms“, – pasakoja sveikatos draudimo ekspertė.
Radžvilienės manymu, emocinės sveikatos limitas gali tapti tokia pat svarbia sveikatos draudimo dalimi, kaip ir profilaktikai ar dantų gydymo paslaugoms pasirenkamos draudimo sumos. Formuodami sveikatos draudimo paslaugų paketą, klientai emocinės sveikatos limitą gali pasirinkti kaip vieną iš draudimo suteikiamų verčių.
Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų gegužės mėnesį. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18-74 metų amžiaus šalies gyventojų.
