Vokiečių daktaras psichiatras Henris Tudoras pasiūlė fizinio ir dvasinio gydymo sistemą, paremtą šokiais ir fiziniais pratimais, kuriuos nuogi žmonės turėjo daryti gryname ore. Jis ir laikomas šiuolaikinio nudizmo tėvu ir pradininku. Pradžioje tai buvo tik progresyvaus jaunimo užsiėmimas. Vėliau nudizmas kaip madinga srovė užkariavo Europą, JAV ir Kanadą. Buvo net sukurtos nacionalinės federacijos.
Pavyzdžiui, JAV pirma nacionalinė nudistų konferencija įvyko 1933 metais. Vėliau ją buvo pradėta vadinti Amerikos besideginančiųjų asociacija (The American Sunbathing Association). Tuo laiku visoje Amerikoje jau buvo apie aštuoniasdešimt kempingų, skirtų nudistams. Dauguma šių kempingų vadovavosi nudizmo filosofija, kaip sveiku gyvenimo būdu. Hipiai taip pat nesislapstė po rūbais. Nauja laisvės dvasia ir šūkis „Mylėk, o ne kariauk” buvo pagrįsti nuogo kūno priėmimu. Todėl „gėlių vaikai” nuogą kūną suvokė labai natūraliai. Jie jautė tikrąją laisvę būdami nuogi ir pliaže, ir namie. Vadinamojo laukinio pliažo judėjimo (The free beach movement) filosofija buvo perkelta į gyvenimą.
1953 metais buvo įkurta Tarptautinė nudistų federacija (INF), šiuo metu vienijanti daugiau kaip 30 federacijų iš viso pasaulio. Labiausiai šis judėjimas populiarus Skandinavijos šalyse, taip pat Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Be to, šiuo judėjimu vis labiau domimasi, jis tampa vis populiaresnis tose šalyse, kur nuogas kūnas ar jo demonstravimas dėl religinių ar politinių priežasčių buvo tabu. Negalima sakyti, kad mūsų tautiečiams nudizmas yra kažkas nauja, nepažįstama ar svetima, nors augome buvusioje TSRS.
Sėkmingai pergyvenę seksualinę revoliuciją mūsų tauriečiai pradėjo uoliai periminėti visą Vakarų pozityvę ir negatyvę patirtį. Pradžioje daugumai gyventojų, pripratusių vaikščioti maršo ritmu, nudistai keldavo juoką, geriausiu atveju nesusipratimą. Bet bėgant laikui paaiškėjo, kad nudizmas — ne tik noras pasipuikuoti prieš žmones savo pirmykščių grožiu, bet ir sunkus savotiškas „mokymas”, turintis savo etiką, moralę ir filosofiją.
Iš amžių glūdumos
Lietuvoje nudizmo šaknys siekia pagonybės ir stabmeldystės laikus. To pavyzdys — iki mūsų dienų atkeliavusi Rasos šventė. Ji simbolizuoja gamtos ir žmogaus susiliejimą ir apsivalymą, atliekant ritualus. Būtent šokinėjimą per ugnį ir apsiprausimą vandenyje. Kad susiliejimas įvyktų geriau, ritualai dažnai būdavo atliekami nusirengus nuogai. Na gerai, maudytis nuogam galima, tai netgi malonu ir sveika. Bet šokinėti per laužą… Gali įvykti toks „susiliejimas su gamta”, kad visą gyvenimą prisiminsi.
Pirmas nudistų pliažas jau buvo XVIII a. pradžioje Palangoje. Netrukus nudistų pliažas atsirado Kaune, Lampėdžiuose, tarpukary tokie pliažai jau veikė visuose didžiuosiuose miestuose ir kurortuose. Nors tradicija apsinuoginti Lietuvoje egzistavo ir prieš tai.
Didžioji nudizmo banga per Lietuvą nusirito ketvirtajame praėjusio amžiaus šimtmetyje. Bet tai greičiau buvo iššūkis, noras nustebinti paprastą mirtingąjį, sudrebinti nusistovėjusias normas ar dar kas nors.
Bet kurioje Europos šalyje nudistų pliažai — įprastas dalykas, jie jau seniai nešokiruoja. Pasaulinio nudizmo centru laikoma Kroatija. Ypač populiarus, didžiausias Europoje nudizmo kompleksas yra Vrsare. 120 hektarų ploto teritorijoje vienu metu ilsisi 20 tūkst. nudizmo pasiekėjų. Rūbus dėvėti galima tik aptarnaujančiam personalui.
Nudizmas apima vis didesnius plotus, atsiranda vis daugiau jo gerbėjų, beje, ne tik jaunų, bet ir turinčių solidžią gyvenimo patirtį. Patinka tai jums ar ne, tai skonio reikalas. Kažkam turbūt ir įprasti pliažai yra begėdystės ir ištvirkimo viršūnė. Tačiau vis daugiau žmonių, fiziškai ir morališkai sveikų, turėdami galimybę nuogi maudytis ir degintis, taip ir padaro. Kodėl? Ne todėl, kad jie seksualiniai iškrypėliai ar maniakai, ar aršūs susiliejimo su gamta pasiekėjai. Jie taip elgiasi paprasčiausiai dėl to, kad taip jiems patogiau ir maloniau. Kas bent kartą deginosi ir maudėsi nuogas, tai supras. Na, o jei jūs nedegate noru parodyti savo kūną ar pasimėgauti kitų grožybėmis, rinkitės Jungtinių Arabų Emyratų pliažus, ten nuogiems degintis draudžiama.
Iškrypėlių išmonė
Skelbiant artumą gamtai, nudizmas, žinoma, yra ne gamtos reiškinys, o ideologija. Netiesiogiai tai liečia seksualumą ir priverčia kai ką apmastyti ir panagrinėti.
Nudizmas — nuogų žmonių judėjimas. Žinoma, esant patogiai vietai ir atitinkamai situacijai.
Pozicija aiški. Turi teisę. Tuo labiau kad dažniausiai nudistai renkasi specialiai tam skirtuose pliažuose arba laukinėje gamtoje. Atrodytų, jokios problemos neturėtų būti. Tačiau ne visiškai taip.
Aiškinu. Aš pats kelis kartus buvau nudistų pliaže ir nuogas maudžiausi, tačiau nudistu savęs nelaikau. Nudizmas — tai ne nuogam išeiti, tai kalbama apie ideologiją o tai jau gamta net nekvepia.
Kalbant apie nudizmo istoriją, tai patys adeptai judėjimo istoriją mėgsta kildinti iš pirmykščio žmogaus, kuris apskritai visada vaikščiojo nuogas. Manau, kad visiems turėtų būti aišku, jog pirmykštis žmogus nebuvo nudistas. Jam nuogumas nekėlė jokių kultūrinių asociacijų, būdingų šiuolaikiniam žmogui. Pirmykštis nuogas žmogus — tai paprasčiausiai žmogus, o štai šiuolaikinis nuogas žmogus — tai žmogus be trumpikių. Ir nors labai nudistas stengiasi susilieti su gamta, jis, be abejo, supranta, kad ne nudistų akyse jis — žmogus be trumpikių, t. y. pažeidžia normas. Vis dėl to šios dienos norma — būti su trumpikėmis.
Be to, lytinių organų supratimas mūsų dienomis susijęs su erotizmu labiau nei laukinėje senovėje. Dabarties kultūrinių ypatumų dėka, jei norite — trumpikių dėka, tokiu būdu visi nudistų judėjimai įgyja aiškų erotinį šešėlį.
Nepaisant to, kad nudistai glaudes nusimovė, visiškai civilizacijos padiktuotų draudimų neatsikratė. Pvz., vaikštant nuogam po pliažą, viešą erekciją dauguma nudistų laiko nepadoria. Tai yra tarp vyrų nudistų gera maniera laikoma viešai nesusijaudinti. Sutikite, stengtis savyje išvystyti refleksą — nesusijaudinti pamačius nuostabų nuogą kūną — mažų mažiausiai keista.
O nudistų rengiami renginiai. Žinoma, kad nudistai savo pliažuose rengia įvairiausius vakarėlius. Eiti į pliažą, maudytis ir degintis — viena, o susirinkti, kad nuogiems pašokti — visai kita. Šokis apsirengus laikoma erotika, o nusirengus? Be to, nudistai rengia šokius paaugliams. Ir tai labai keista. Paauglystė — hormonų audrų metas.
Ir ką gi daro paaugliai šokiuose nuogi? Tiesiogine žodžio prasme — barjerų nėra. O tėvai, suaugę nudistai, patys padeda savo atžaloms tokius vakarėlius surengti. Neaišku, ar nudistai ankstyvą paauglių seksą taip pat laiko tokiu pat natūraliu, kaip ir maudymąsi be glaudžių, ar jie rado būdą, galintį kontroliuoti hormonų audras?
Antra vertus, kas gi čia bloga? Nieko. Jei tik tai nesibaigia ankstyvu nėštumu ar ligomis. Ir labai abejoju, kad berniukai tokiuose renginiuose šoka su prezervatyvais. Na, bet jei dėl to niekas nepanikuoja, vadinasi, tai kas nors kažkaip kontroliuoja.
Matyt, patys paaugliai, ir ne tik paaugliai nudistai, savo seksualumą laiko savo pačių reikalu. Galbūt jie ir teisūs. Bet čia ramybės neduoda labai įdomi mintis.
Savo renginius nudistai filmuoja, o paskui tie įrašai atsiranda visokiuose nudistų saituose. „Nude teens! Amatuer video! 45$” — skelbia reklama. Ir tai, net nesitiki, — sveikas gyvenimo būdas, žmogaus natūralumas ir t. t. Natūralus žmogus nesidomi pinigais ir pornografija neprekiauja. „Kokia pornografija, tai šventės įrašai, kurioje tik vaikai šoka!” — atsakytų nudistas. Taip, nieko čia tokio, kad vaikai šoka, bet kad tai kažkas filmuoja ir parduoda… Aišku, dažniausiai tai perka visai ne tie, kas nusprendė užsiimti nudistų ideologija ir praktika. O tie, kurie ieško seksualinio pasitenkinimo žiūrėdami į paauglius. Norėtųsi paklausti: ar patys nudistai tokią savo nuogų vaikų atvaizdų prekybą laiko normaliu reiškiniu, ar ne? Jei ne, tai kodėl leidžia? O jei taip, tai kaip tai paaiškintų teisininkai?
