John Mason – krikščioniškų knygų autorius, verslo konsultantas, pamokslininkas, jau keliasdešimt metų įkvepiantis gausias auditorijas. Skirtingai nuo kai kurių šiandien populiarių „gyvenimo trenerių“, J. Mason neskelbia, kad gyvenimas yra lengvas pasivaikščiojimas ir viskas priklauso nuo „teisingos gyvenimo technikos“. Keliolikos populiarių knygų autorius įsitikinęs, jog viena iš nūdienos bėdų ta, kad mes pernelyg menkai leidžiame Dievui veikti savo gyvenimuose ir skubame kopijuoti įvairias „sėkmės istorijas“, pamiršdami, jog Dievas kiekvienam iš mūsų yra sukūręs savą šedevrą.
Žmogus, kuris visur bando įžvelgti trūkumus, vargu ar sugeba pamatyti ką nors daugiau. Gyvenkime taip, jog mūsų gyvenimas būtų džiaugsmo šūkis, o ne nuobodus teisinimasis. Bet kuris aimanuoti mėgstantis paniurėlis jums įrodinės, kad sėkmė nepastovi, tad neverta nieko siekti. Vaikai gimsta optimistai, tačiau pasaulis daro viską, kad sunaikintų šią „iliuziją“.
Sunku nuginčyti faktą – kuo daugiau mes skundžiamės, tuo mažiau sugebame ko nors įgyti. Gyventi skundžiantis – tai gyventi gilioje duobėje. Vienintelis skirtumas tarp duobės ir kapo – laiko skirtumas.
Aimanavimo dvasia pradžioje apsilanko kaip atsitiktinis lankytojas, paskui kaip svečias, o galiausiai tampa šeimininku.
Yra žmonių, kurie bet kurioje situacijoje sugeba matyti tik tai, kas blogai. Ar pažįstate tokių žmonių? Menkučiai žmogeliai su menkučiais proteliais ir menkute vaizduote praleidžia visą gyvenimą menkutėse duobutėse, visas jėgas skirdami priešinimuisi permainoms, kurios galėtų sugriauti jų menkutį pasaulėlį.
Yra žmonių, kurie įsitikinę, kad galėtų nustumti kalnus, jei kas nors iš jų kelio patrauktų akmenis. Labiausiai nusivylę žmonės – tie, kurie ima tik tai, kas įkrenta į jų rankas. Niurzgaliai ir aimanuotojai paprastai ieško panašių į save ir buriasi į grupes. Kai Dievas nori mus laiminti, jis nesiunčia pas mus aimanuotojo, bet siunčia mums žmogų, kurio širdis kupina tikėjimo, jėgos ir meilės. Kai pajuntate, kad tuoj imsite aimanuoti ir skųstis, pakvieskite į šią situaciją Dievą. Jo šviesa sugeba išblaškyti didžiausią miglą. Ar turime drąsos patikėti, kad Dievas gali mums padėti? O gal dangus mums jau tapo tik „skundų klausymosi tarnyba“?
Iš visų liūdnų žodžių, kurie buvo parašyti ar ištarti per žmonijos istoriją, patys apmaudžiausi yra: „Tai galėjo būti tikrovė…“ Nebambėkite ir neaimanuokite. Ratas, kuris garsiausiai girgžda, yra keičiamas pirmiausia. Jei skunžiatės žmonėmis, tai paprasčiausiai nelieka laiko juos mylėti.
Pagal knygą „You are born as original“ parengė Andrius Navickas
