Vėlyvą rudenį labiau nei žiemą primena ne tik oras už lango, bet ir vaistinės pirkėjų krepšelis. Įprastų šiam sezonui vaistų nuo peršalimo perkamakur kas mažiau, tačiau labiau rūpinamasiimuniteto stiprininu ir palaikymu. BENU vaistinės duomenimis, išaugo tokių preparatų kaip žuvų taukai ir vitaminai pardavimas – paprastai juos gyventojai aktyviau perka artėjant žiemai, o ne jai įpusėjus. Vaistininkė Indrė Kolomyjskėpastebi, kad dažniausiai gyventojai renkasi preparatus, skirtus imuniteto stiprinimui. Be to, vaistinių tinklas skaičiuoja dešimtį kartų išaugusį medicininių kaukių pardavimą.
Įprastą žiemą – su šalčiu ir sniegu – tokiu metu gyventojai šluotų vaistus karščiavimui mažinti, peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomams malšinti. Žiemai įpusėjus, vaistinės paprastai stebi ir didesnį srautą pirkėjų, rankose laikančių gydytojo receptą antibiotikams. Tai natūralu – ankstesniais metais sausį gripo sezonas pasiekdavo piką, sparčiau plisdavo kitos virusinės ir bakterinės infekcijos. Tačiau neįprastai šilta žiema pakoregavo pirkėjų krepšelį – jame vaistus keičia maisto papildai.
„Lygindami šios žiemos sezono pardavimų rezultatus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matome ryškius pokyčius. Šią žiemą peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų gyventojai perka žymiai mažiau nei pernai. O ir tarp jų dažniau pasitaiko preparatų lengviems peršalimo simptomams malšinti. Tačiau kiek sumažėjo peršalimo kategorijos medikamentų pardavimai, beveik tiek išaugo vitaminų kategorijos pardavimai. Labiausiai augo žuvų taukų, vitamino D, geležies ir multivitaminų pardavimas“, – pirkėjų krepšelio pokyčius pristato BENU Vaistinė Lietuva direktorė Rasa Marcinkevičienė.
Šluoja medicinines kaukes
Pirkėjų krepšelį pakoregavo ir tarptautinės sveikatos problemos. Kinijoje sparčiai plintant koronavirusui, gyventojai iš vaistinių šluoja medicinines kaukes. Vaistinių tinklo vadovė sako, kad jų tinkle medicininių kaukių pardavimas vien per pastarąsias dvi dienas išaugo 10 kartų.
„Medicinines kaukes gyventojai perka ne vienetais, o dėžutėmis – po 50 vienetų. Tai neįprasta situacija, su kuria nesusiduriame net ir gripo epidemijos metu. Suprasdami situacijos jautrumą, iš sandėlio medicininių kaukių pristatymą į vaistines, kuriose jos išperkamos, organizuojame ypač operatyviai – tą pačią ar vėliausiai kitą dieną“, – sako R. Marcinkevičienė.
Kol ligos nepuola – stiprina imunitetą
Kasdien su pirkėjais bendraujanti BENU vaistininkė I. Kolomyjskė taip pat pastebi, kad šią žiemą gyventojai labiau rūpinasi organizmo stiprinimu. Visi preparatai, kurių pardavimas augo labiausiai, svarbūs imuninės sistemos veiklai ir organizmo atsparumui palaikyti.
„Žuvų taukai vertingiausi dėl juose esančių omega-3riebiųjų rūgščių. Šių rūgščių mūsų organizmas nesintetina, vadinasi jas turime gauti su maistu. Omega-3 riebiųjų rūgščių nauda įvairiapusė, tačiau jos itin svarbios imuninei sistemai, smegenims, nervų sistemai ir regėjimui. Žuvų taukus ypač patariama vartoti nėščiosioms bei žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Vaikams omega-3 riebiosios rūgštys svarbios mokymosi ir pažinimo procesams vystytis”, – žuvų taukų naudą vardija vaistininkė.
Omega-3 riebiųjų rūgščių galime gauti, valgydami jūrinės kilmės produktus, vartodami sėmenų, rapsų, sojų pupelių aliejų. Tai produktai, kurių lietuviai nevartoja kasdien, todėl kasdieniame racione gaunamo omega-3riebiųjų rūgščių kiekio nepakanka visiems organizmo poreikiams patenkinti. Sveikatos specialistai rekomenduoja papildomai vartoti žuvų taukus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad žuvų taukai būtų kokybiški – iš šviežių žuvų, kruopščiai išvalytų nuo toksinų“, – prideda I. Kolomyjskė.
Geležis – ne tik anemijai gydyti
Aktyviau nei praėjusią žiemą gyventojai perka ir geležies preparatus. Paprastai geležies papildų prireikia, kai kraujyje krenta hemoglobino kiekis ar sergama mažakraujyste. Tačiau geležis ne mažiau svarbi ir imuninės sistemos veiklai. Ji padeda pasisavinti maistines medžiagas, taip pat deguonimi aprūpinti pažeistas organizmo vietas – audinius, organus ir ląsteles.
„Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa, ypač galvijų kepenys, vištienos kepenėlės. Iš augalinių produktų geležies daug turi moliūgų sėklos, lęšiai, avinžirniai, špinatai. Tačiau reikėtų žinoti, kad gyvūninės kilmės ir augalinės kilmės maiste yra skirtingų tipų geležis. Organizmas geriau pasisavina geležį iš gyvūninės kilmės maisto, todėl vegetarams hemoglobino kiekį kraujyje reikėtų stebėti atidžiau. Naudinga žinoti, kad geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl ankštines daržoves galite derinti su vitamino C turinčiais produktais, pvz., žaliomis lapinėmis daržovėmis, paprikomis, pomidorais“, – kaip pagerinti geležies įsisavinimą pasakoja BENU vaistininkė.
Nustačius geležies trūkumą, gali būti skiriami geležies papildai. Savarankiškai vartoti itin daug geležies turinčius papildus nerekomenduojama – gali susiformuoti geležies perteklius, sukeliantis tokius šalutinius poveikius kaip pykinimas, pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas.
Vitamino D trūkumas – daugumos gyventojų problema
Dar vienas imuninei sistemai svarbus mikroelementas – vitaminas D. Pastaraisiais metais itin daug kalbama apie šio vitamino trūkumą, kurį patiria dauguma mūsų klimato zonoje gyvenančių žmonių. Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė, kuri žiemą retai palepina savo spinduliais.
„Tyrimais nustatyta, kad net 9 iš 10 lietuvių trūksta vitamino D, todėl ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems jo rekomenduojama vartoti papildomai. Vitamino D trūkumas siejamas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu, periodonto bei autoimuniniais susirgimais“, – sako I. Kolomyjskė.
Tačiau, vartojantiesiems vitamino D papildomai, vaistininkė turi ir svarbų įspėjimą: su papildais gaunamas vitaminas D kaupiasi organizme, todėl jo galima perdozuoti. Kad taip nenutiktų, rekomenduojama karts nuo karto atlikti vitamino D kiekio kraujyje tyrimą. Tai leis stebėti, ar vitamino D organizme neprisikaupė daugiau nei reikėtų.
