Dabartinių vaikų fizinė būklė yra prastesnė negu jų tėvų: tyrimai, kuriuose dalyvavo milijonai vaikų visame pasaulyje, parodė, kad jie įstengia nubėgi mažesnį atstumą ir lėčiau negu jų tėvai pajėgdavo vaikystėje.
Dabartiniams vaikams vienos mylios (1,6 kilometro) distanciją įveikti prireikia vidutiniškai 90 sekundžių daugiau negu to paties amžiaus vaikams prieš 30 metų. Tuo metu su širdies veikla susiję fiziniai rodikliai 9–17 metų vaikų grupėje pablogėjo 5 proc., palyginti su padėtimi 1975 metais.
Amerikos širdies asociacija (AHA), kurios konferencijoje šių tyrimų rezultatai buvo pristatyti antradienį, nurodė, kad ši studija pirmąkart pademonstravo, jog vaikų fizinė būklė per pastaruosius tris dešimtmečius pablogėjo visame pasaulyje.
„Tai suprantama – mūsų vaikai mažiau aktyvūs negu būdavo anksčiau“, – sakė Kolorado universiteto pediatrijos specialistas Stephenas Danielsas, AHA atstovas spaudai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad 80 proc. jaunų žmonių visame pasaulyje nepakankamai mankštinasi.
Širdies ligų ekspertai rekomenduoja, kad vaikai nuo šešerių metų amžiaus per dieną turėtų vidutiniškai aktyviai judėti apie valandą. Mūsų dienomis taip gyvena tik trečdalis amerikiečių vaikų.
„Daug mokyklų dėl ekonominių priežasčių visiškai neatlieka fizinio lavinimo“, – pažymėjo S. Danielsas.
Baltųjų rūmų virėjas Samas Kassas, kuris taip pat yra JAV pirmosios ponios Michelle Obamos inicijuotos fizinio aktyvumo programos „Let`s Move“ vadovas, pirmadienį AHA konferencijoje sakė: „Šiuo metu susiduriame su nejudriausia vaikų karta per mūsų istoriją.“
Rengdami naują studiją, kuriai vadovavo mankštos fiziologijos specialistas Grantas Tomkinsonas iš Pietų Australijos universiteto, mokslininkai išanalizavo 50 tyrimų, kuriuose buvo vertinami vaikų gebėjimai bėgioti – tai svarbus rodiklis, leidžiantis įvertinti širdies ir kraujotakos sistemos būklę bei ištvermę. Tuose tyrimuose, atliktuose 1964–2010 metais, dalyvavo iš viso 25 mln. 9–17 metų amžiaus vaikų iš 28 šalių.
Tyrėjai vertino, kokį atstumą vaikai įstengia nubėgti per 5–15 minučių, taip pat per kokį laiką įveikia nustatytą atstumą – nuo 800 metrų iki 3,2 kilometro. Paaiškėjo, kad šiuolaikiniai vaikai yra 15 proc. prastesni bėgikai negu buvo jų tėvai.
„Pokyčiai labai panašūs tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių, taip pat įvairiose amžiaus klasėse“, – nurodė G. Tomkinsonas, pridūręs, jog buvo nustatyta tam tikrų skirtumų tarp regionų.
Panašu, kad fizinių pajėgumų blogėjimas lėtėja Europoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, o kelerius pastaruosius metus – tikriausiai ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau Kinijoje šis procesas tęsiasi, o Japonijoje vaikų fiziniai rodikliai išliko gana pastovūs per visą tyrimų laikotarpį.
Duomenys iš Kinijos rodo, kad šalies moksleiviai pastaruosius porą dešimtmečių darėsi lėtesni ir apkūnesni.
Ekspertai šias tendencijas sieja su Kinijos moksleivių ypatingu uolumu siekti aukštų pažymių, nes šalyje egzistuoja didžiulė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas. Be to, toje šalyje vaikai vis daugiau laiko praleidžia namuose – naršydami internete arba žaisdami kompiuteriais – užuot žaidę lauke.
G. Tomkinsonas ir S. Danielsas aiškino, kad prastesnius moksleivių fizinės būklės rodiklius iš dalies tikriausiai lemia nutukimas, nes apkūniems vaikams tampa sunkiau bėgioti arba atlikti bet kokius aerobikos pratimus. Vaikai per daug laiko praleidžia prie televizorių arba kompiuterių ekranų, o žaidimai lauke taip pat tampa mažiau patrauklūs dėl nesaugios aplinkos miestuose, pažymėjo tyrėjai.
Kiti tyrėjai atkreipė dėmesį į visų amžiaus grupių žmonių mažėjantį fizinį aktyvumą visame pasaulyje.
Fizinė būklė „gana prasta tarp suaugusiųjų ir dar blogesnė tarp jaunų žmonių“, ypač Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje, sakė Ulfas Ekelundas iš Norvegijos sporto mokslo mokyklos, įsikūrusios sostinėje Osle.
