Liepos 4d. Šeštadienis

Miokardo infarktas ir "auksinės valandos"

Lapkričio 24d.
Miokardo infarktas ir "auksinės valandos"

Lietuvos forma žemėlapyje panaši į nedidelę širdį. Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų kasmet miršta daugiau nei gimsta, dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja. Likusiųjų gretas šienauja širdies ir kraujagyslių ligos.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų - vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.

Kas antras lietuvis miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų. Šių ligų gali daugėti, nes populiacija sensta, o rizikos veiksnių nemažėja.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet lemia daugiau nei 55 procentus įvykstančių mirčių: 2010 metais Lietuvoje iš viso mirė 42 120 gyventojų, nuo kraujotakos sistemos ligų - net 23 627. Tai sudarė net 56.1 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis - apie 29 proc.). Šios ligos 2010 m. sąlygojo 47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirčių.

Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys. Rizika jiems padidėja perkopus 45-erius metus. Lietuvos vyrai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 3,2 kartus dažniau nei nuo traumų ar apsinuodijimų, ir 2,23 kartus dažniau nei nuo onkologinių ligų. Darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės ir tuomet pralenkia vyrų mirtingumą.

Širdis - pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną, dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį, todėl kartais galvojama, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-70 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.

Širdį maitina ir deguonimi aprūpina labai svarbios vainikinės širdies arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus: dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies.

Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina. Tuomet diagnozuojama išeminė širdies liga, t. y., pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Vainikinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas - aterosklerozė. Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė užkemšama krešuliu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas, kuris dažniausiai ištinka staiga. Aterosklerozės priežastis - cholesterolio sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele labai greitai gali susidaryti krešulys, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Ją skatina įvarūs rizikos veiksniai.

Lietuvos širdies asociacija pataria visiems žinoti pradinius perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Širdies infarktui būdingas stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris užtrunka ilgiau nei 20 minučių, nepraeina nuo plečiančių vaistų (nitratų), plinta į visą krūtinę, rankas (ypač kairiąją), apatinį žandikaulį, nugarą. Kartais gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, pykinti. Skausmą lydi bendras silpnumas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas, gali sutrikti širdies ritmas, kartais ištinka šokas, ligonis gali staiga mirti. Įtarus miokardo infarktą, svarbiausia kuo greičiau iškviesti greitąją pagalbą ir nuvežti ligonį į intensyvios kardiologijos skyrių. Iki atvyks gydytojas, reiktų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia - mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbėjama ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo. Svarbi kiekviena „auksinė" valanda.

Perspėjantys širdies infarkto požymiai:

Nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;

Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;

Oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Lietuvos širdies asociacija primena: iki 80 proc. širdies ligų galima išvengti, jei gerai žinosime sąlygojančius veiksnius ir juos koreguosime.

Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos.

Lietuvos širdies asociacija primena: kiekvienas žingsnis sveikos gyvensenos link gali apsaugoti nuo infarkto. Pradėkime nuo savęs, nuo savo namų, kurkime sveiką aplinką darbe. Mokykime vaikus sveikos gyvensenos principų namie, darželiuose ir mokyklose.

 

Bernardinai

Draudikai įspėja: važiuojantiems automobiliu šis įprotis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis

Draudikai įspėja: važiuojantiems automobiliu šis įprotis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis

Birželio 26d.

Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti gi atvirkščiai – nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša...


Karštis ir lietūs skatina uodų vystymąsi

Karštis ir lietūs skatina uodų vystymąsi

Birželio 26d.

Leisti laiką lauke, mėgautis geru oru ir gamta – vieni didžiausių malonumų vasarą. Tačiau pasibuvimą gamtoje dažnai sugadina zyziantys ir geliantys uodai. Kenkėjų kontrolės ekspertai pastebi uodų aktyvumą, kuriam didelę įtaką turi šiuo metu vyraujantys karšti orai ir lietūs.


Maudynės vasarą: specialistai atsako, kodėl pasimaudžius kyla ausies uždegimas ir kas yra „plaukiko ausis“

Maudynės vasarą: specialistai atsako, kodėl pasimaudžius kyla ausies uždegimas ir kas yra „plaukiko ausis“

Birželio 25d.

Prasidėjus karščiams ir maudynių sezonui visi vos ištaikę laisvą akimirką skuba prie vandens telkinių ir ten mėgaujasi vandens teikiamais malonumais. Vieni namo grįžta pailsėję ir atsigavę, o kiti – užgulusiomis ar net skaudančiomis ausimis. Norintiems išvengti tokių bėdų medikai...


Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Birželio 25d.

Saulės ir gerų orų išsiilgę poilsiautojai iš paskutiniųjų stengiasi sutilpti į paplūdimius. Tačiau perpildyto pajūrio ar paežerių vaizdai gąsdina kas penktą Lietuvos gyventoją – tiek jų poilsiui prie vandens telkinių šią vasarą yra pasiryžę ieškoti nuošalesnių vietų, rodo reprezentatyvi...


Kur pakryps svarstyklės – į pacientų ar valstybinių vaistinių pusę?

Kur pakryps svarstyklės – į pacientų ar valstybinių vaistinių pusę?

Birželio 25d.

Užmojis kurti ligoninėse jų pačių valdomas vaistines gali pavirsti ir prievole šioms gydymo įstaigoms. Tokiu atveju būtų beprasmiškai aukojamos valstybės biudžeto lėšos, už kurias tikrai įmanoma palengvinti gyvenimą daugybei ligų kamuojamų Lietuvos gyventojų.


Gydytoja epidemiologė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus apie Laimo ligą

Gydytoja epidemiologė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus apie Laimo ligą

Birželio 25d.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo...


Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Birželio 25d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų LPI. Būtent todėl dabar pats laikas priminti...


Kokteilis be laipsnių

Kokteilis be laipsnių

Birželio 25d.

Pasak specialistų, neretas laisvalaikio praleidimą - pasisėdėjimą gamtoje, gimtadienio vakarėlį, kelionę prie jūros sieja su alkoholio vartojimu. Kaip keisti įsišaknijusį požiūrį, kalbame su psichoanalitiku Tomu Viliumi Kajoku.


Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Birželio 25d.

Birželio 25 d. minima tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena. Praeitais metais VU medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą, kuris atkleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio...


J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

Birželio 23d.

Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu.


Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti

Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti

Birželio 23d.

Karantinui pasibaigus, o vasariškiems orams vis labiau džiuginant, pagausėja išvykų ir iškylų gamtoje, kurias neišvengiamai lydi dilema – kokį maistą ruošti? Ko gero populiariausias iškylų maistas visame pasaulyje – sumuštiniai, kuriuos nesudėtinga pagaminti, lengva ir patogu valgyti...


Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo

Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo

Birželio 23d.

Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis, gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti.


Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija

Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija

Birželio 23d.

Artėjantis vasaros lygiadienis ir Joninės daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su laužais, vainikų pynimais ar paparčio žiedo ieškojimu, bet ir su ant žarijų keptais sultingais kepsniais ir vaišėmis iki paryčių. Vaistininkai perspėja, kad tiek neatsargus braidžiojimas po rasą trumpiausią metų...


Lietuvoje pradedamas kompensuoti inovatyvus hemofilijos gydymas

Lietuvoje pradedamas kompensuoti inovatyvus hemofilijos gydymas

Birželio 22d.

Nuo birželio Lietuvoje pradedamas kompensuoti dar vienas inovatyvus hemofilijos A – kraujavimą sukeliančios ligos – gydymo metodas. Pritaikius naująjį gydymą, Lietuvos pacientams, sergantiems sunkia neinhibitorinės hemofilijos forma, užteks tik vienos injekcijos į poodį per savaitę, o...


Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų

Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų

Birželio 22d.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai...


Įvyko pirmasis šių metų „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų kieme

Įvyko pirmasis šių metų „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų kieme

Birželio 22d.

Praeitais metais įvykę net 6 „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginiai įvairiose Vilniaus vietose, tokiose, kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė dailės galerija, Menų spaustuvė, Lietuvos medicinos biblioteka ir kitos, kiekvieną kartą dalyviams dovanojo...


Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas

Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas

Birželio 22d.

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.


Tarptautinei jogos dienai artėjant vaistininkė dalinasi, kodėl sportuojant reikia nežiūrėti į kitus

Tarptautinei jogos dienai artėjant vaistininkė dalinasi, kodėl sportuojant reikia nežiūrėti į kitus

Birželio 19d.

Birželio 21 d. minima tarptautinė jogos diena. Pasak šią sporto šaką praktikuojančios „Eurovaistinės“ vaistininkės, tai puikus būdas ne tik lavinti kūną, bet ir išvalyti mintis. Vis dėlto, farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad sportuojant svarbiausia tai daryti atsižvelgiant į...


Šokoladas antioksidantas – odos atjauninimo terapijai

Šokoladas antioksidantas – odos atjauninimo terapijai

Birželio 19d.

„Tik turtingas kilmingasis gali leisti sau šį gėrimą, nes jis geria... pinigus“ – taip apie šokoladą rašė renesanso istorikai. Dabar šis, kiekvienam prieinamas desertas vadinamas maža nuodėme su privalumais. Pasirinkus kokybišką juodąjį šokoladą padidinsite antioksidantų, kurie...


Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Birželio 19d.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9