Gudručio vaistinė

Minima Pasaulinė hepatito diena

Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Venkite hepatito. Nedelskite“. Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą apie hepatitų keliamas grėsmes sveikatai.

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų miršta apie 1.4 mln. žmonių. Pasak PSO, tai „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais, daugumai nepasireiškia jokie simptomai; liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį.

„Kiekvienais metais Europoje diagnozuojama 50 000 naujų hepatito B ir C atvejų, bet milijonai nežino, kad yra užsikrėtę. Negydomas hepatitas gali negrįžtamai pakenkti kepenims. Hepatitas A Europoje laikomas atgijančia grėsme sveikatai”, rašoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC)  išplatintame pranešime.

Pasak ECDC,  2013 m. ir 2014 m. keliose ES ir EEE valstybėse buvo registruoti trys tarptautiniai hepatito A protrūkiai: visi buvo susiję su šaldytų arba šviežių uogų vartojimu. Didžiausias protrūkis registruotas šių metų vasarį, kai registruota 1500 pacientų, iš kurių daugiau nei 1100 buvo hospitalizuoti. Šaldytos uogos yra potencialus labai pavojingas maisto produktas, siejamas su dažniau registruojamais norovirusų ir hepatito A protrūkiais.

2014 m.  hepatitas A pripažintas pasikartojančia grėsme, kurios svarbiausi rizikos veiksniai Europoje yra kelionės į endemines sritis ir užkrėstų maisto produktų vartojimas. Lietuvoje hepatito A sergamumo pakilimas registruotas 2012 m. (113 atvejų), šiemet registruoti pavieniai VHA atvejai (5 atvejai per š.m. pusmetį).

ECDC duomenimis, 2006-2013 m. Europoje registruota daugiau nei 137 000 naujų hepatito B ir daugiau nei 241 000 naujų hepatito C atvejų. Tačiau akivaizdu, kad šie skaičiai neatspinti tikrosios padėties, nes hepatitas dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl daug atvejų lieka nediagnozuoti ir todėl neužregistruoti. Nustatomi dideli sergamumo hepatitais skirtumai tarp valstybių.

ECDC pranešime rašoma, kad aktyvios skiepijimo kampanijos padėjo sumažinti registruojamų hepatito B atvejų skaičių Europoje. Skiepai įtraukti į daugumos Europos valstybių nacionalinius vaikų skiepijimo kalendorius. Taip pat daug šalių skiepijamos ir rizikos grupės. Vietovėse, kur cirkuliuoja hepatitas A, rekomenduojama skiepyti visus. Bet daugumoje ES/ EEE valstybių tai nedaroma.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Apie 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B arba C virusu niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, gali užkrėsti kitus. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, nors oficialiai registruojamų susirgimų virusiniais hepatitas Lietuvoje mažėja, tačiau manoma, kad faktinis susirgimų skaičius gali būti kelis kartus didesnis, nes dauguma jų besimptomiai.   Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad virusiniai hepatitai B ir C neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint.

Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius; per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per  nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai.
Veiksmingiausia asmeninė apsisaugojimo nuo hepatito A ir B priemonė yra skiepai. Skiepų nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau anksti diagnozavus, pastarasis gali būti išgydomas.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?

  • Jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metųJei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūrosJei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST)
  • Hemodializuojamiems pacientams
  • Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
  • Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams
  • Asmenims po organų transplantacijos
  • Medicinos įstaigų darbuotojams
  • Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu
  • Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas
  • Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
  • Buvusiems įkalinimo įstaigose
  • Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.)
  • Infekuotiems ŽIV
  • Nėščiosiom

Daugiau informacijos apie virusinius hepatitus galima rasti metodinėse rekomendacijose „Virusiniai hepatitai” Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje čia http://www.ulac.lt

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras: ECDC
Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulinės hepatitų dienos nuoroda:WHO
Pranešimą parengė ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyrius

Zigmantas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174, el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt

TAIP PAT SKAITYKITE