Nobel biocare

Metadonas: narkomanus gydo ar žudo?

Palaikomasis narkomanų gydymas metadonu juo toliau, juo labiau kelia įvairių klausimų. Metadonas nepateisino nei narkomanų, nei jų artimųjų, kažkada kovojusių už šio preparato legalizavimą, lūkesčių.

Priešpaskutinė stotelė

Išgėrę savo porciją daugelis programos dalyvių skuba į čigonų taborą prisidurti heroino. Metadono kontrolė turėtų būti labai griežta, bet tokia nėra – nemažai jo nuteka į juodąją rinką. Medikai tvirtina: „Metadonas – pavojingas narkotikas, apsinuodijimas juo – labai sunkus.” Neretai kvaišalų mėgėjus nuo metadono ištinka mirtis.

„Kam valstybei spręsti narkomanų problemas? Esi pririštas prie metadono programos – tave prižiūri, tada tu nevagi, geri metadoną ir iš lėto važiuoji į kapines. Metadonas – tai žmonių naikinimas, priešpaskutinė stotelė kelyje į kapines. Gerk – ir mirk”, – kalbėjo vienoje narkomanų reabilitacijos bendruomenėje gyvenantys 32 metų Artūras ir 28 metų Pavelas.

Metadonas – opiatų klasei priklausantis narkotikas. Lietuvoje jo programa palaikomajam narkomanų gydymui pradėta taikyti nuo 1995 m. Tada buvo manyta, kad vartojant metadono (skysto pavidalo ar tabletėmis) narkomanams neteks papildomai švirkštis narkotikų. Taip sumažės galimybių užsikrėsti ŽIV bei hepatito C virusais, daryti nusikaltimus.

Vilniuje programos dalyviams metadonas dalijamas Priklausomybės ligų centre ir visose poliklinikose, išskyrus Lazdynų.

Ar metadonas padeda gydantis nuo narkomanijos? Ar sunku jo įsigyti juodojoje rinkoje? Narkomanai tvirtina: nuo metadono būna labai blogai, o jo įsigyti juodojoje rinkoje nesunku.

Baisi abstinencija

Klaipėdietis Artūras dvejus metus dalyvavo metadono programoje – per dieną išgerdavo 50–70 miligramų šio preparato. Anot jo, pačioje pradžioje, ilgiau kaip mėnesį, atrodo, kad jis padeda. O paskui supranti, kad įlindai į tokį mėšlą, iš kurio sunku išlįsti. Abstinencija nuo metadono vyriškiui būdavo keturis kartus sunkesnė ir ilgesnė negu nuo heroino – tiesiog kumščiais norėdavosi daužyti sienas.

Rytą medicinos įstaigoje išgėręs savo porciją, dieną Artūras traukdavo ieškoti heroino. Paskui suprato, kad prie metadono geriau dera amfetaminas, tad svaiginosi tokiu kokteiliu.

„Kiekvieną dieną – narkotikų ir pinigų. Labai pavargau nuo tokio gyvenimo. Supratau: jei nenustosiu vartoti – nuskęsiu. Toks narkomano mąstymas – kad ir kiek jam duotum, nuolat mažai. Paskui dozės taip išauga, kad pažiūri į save iš šalies – absurdas taip gyventi. Metadono neaugindavau – žinojau, kokie jo padariniai. Išgėręs metadono turėdavau būti uždaroje patalpoje. Ne tas žodis, kad būdavo blogai – būdavo košmaras”, – pasakojo 11 metų narkotikus vartojęs Artūras.

„Metadonas – stiprus narkotikas. Bet po jo norisi susiveikti pinigų ir „susikalti” heroino. Tačiau kai „narkušnike” (Vilniaus priklausomybės ligų centre – red. past.) gulėjau dėl detoksikacijos, metadono tabletės pagelbėjo. O taip metadonas man niekada nepadėjo. Jį baigdavau ir puldavau prie heroino. Jau kokie 2–3 metai, kai čigonų tabore normalus heroinas – ne „šyrka”, – dėstė vilnietis Pavelas, turintis 15 metų narkomano stažą.

Seni narkomanai, dalyvavę metadono programoje, dabar jos kratosi dėl baisios abstinencijos. Kaulus gali laužyti du mėnesius, o naktimis nemiegosi aštuonis mėnesius.

Pasotina ir juodąją rinką

Artūras ir Pavelas tvirtino, kad nutekinti metadono į juodąją rinką nesunku. Jo gali išnešti patys narkomanai, jį galima skiesti.

Metadoną pacientai turi išgerti socialinio darbuotojo akivaizdoje. Bet yra visokių būdų jį apmulkinti. Kai kurie ateina už žandų prisikimšę vatos, „išgeria” metadoną, o lauke jį išspaudžia tarsi arbatą į stiklainį. Tada pusę išgeria, pusę parduoda. Arba visą parduoda.

Pavelas metadono programoje nėra dalyvavęs, tačiau net dvejus metus jo yra pirkęs. Už 100 miligramų mokėdavo 50 litų.

„Priklausomybės ligų centre metadoną gėrė mano draugas, vienas pažįstamas. Jie nemažai laiko dalyvauja toje programoje, todėl į namus jiems duoda metadono visai savaitei. Dar vienam žmogui metadono skirta iki gyvenimo pabaigos – kiek jis trauks, tiek, į namus jam duoda ir dviem savaitėms. O aš perku. Kito pažįstamo mama dirba Priklausomybės ligų centre. Ji pardavinėja metadoną – aš pirkau”, – be užuolankų dėstė Pavelas.

Klaipėdoje, anot Artūro, jei programos dalyvių organizme neaptinkama kitų medžiagų, po trijų mėnesių metadono duodama parsinešti į namus visai savaitei. Tada žmonės jį ir pardavinėja. Kai jis nedalyvaudavo programoje, o heroinas Klaipėdoje būdavo nekokybiškas, iš narkotikų prekeivių pirkdavo metadono.

Anot pašnekovų, kai kuriose medicinos įstaigose metadonas skiedžiamas.

„Ne kartą jaučiau: na, ne toks stiprumas to metadono. Skiestas. Tačiau mane įspėjo: „Jei tylėsi, neturėsi problemų.” Jei pradėsi „kipišuoti” – išmes iš programos. Manau, gydytojai pardavinėja metadoną”, – rėžė Artūras.

Jam pritarė Pavelas: „Kai pirkau iš vieno draugo, – jis metadono gauna Naujininkų poliklinikoje, – buvo neskiestas, stipresnis, o kai pirkau išnešto iš „narkušniko”, buvo ne toks – skiestas.”

Pažįstami Pavelui pasakojo, esą jei gydytojų prašai sumažinti metadono dozę bent 10 miligramų, jie nenori to daryti – tik padidinti.

„Aišku, kodėl jie nenori mažinti dozių – nori kuo daugiau metadono pritraukti į gydymo įstaigą. Tada yra ką skiesti. O kai yra ką skiesti, yra ką parduoti”, – replikavo trečias asmuo, nenorėjęs sakyti savo vardo.

Pigus tiesiog fantastiškai

Vilniaus priklausomybės ligų centras į metadono programą gali priimti 300 pacientų. Šiuo metu jų tiek ir yra. Centro direktorius Emilis Subata apgailestavo, kad didžioji dalis nuo narkotikų priklausomų žmonių negali patekti gydytis. Todėl juodojoje rinkoje yra narkotikų paklausa. Registruota 1300 nuolatinių romų taboro lankytojų, ieškančių ten heroino.

Oficialiai Vilniuje žinoma 3200 narkomanų. Tačiau dalis jų gali būti emigravę. Iš tikrųjų Vilniuje gali būti 4000 aktyvių intraveninių narkotikų vartotojų, kuriems dozių reikia kasdien.

„Mes suinteresuoti, kad nebūtų metadono nutekėjimo į juodąją rinką. Mūsų kabinetas dirba 7 dienas per savaitę. Tie pacientai, kurie pas mus gydosi, ateina kiekvieną dieną”, – patikino E.Subata.

Tačiau kaip dažnai Vilniaus priklausomybės ligų centras perka metadono, E.Subata negalėjo pasakyti. Gal kas savaitę, o gal kas dvi. Šį preparatą čia kontroliuoja ne gydytojai, o slaugytojai.

– Pasitikite darbuotojais? – paklausiau centro vadovo.

– Be abejonės.

– Nebijote, kad metadono gali nutekėti į šoną?

– Mes žinome, kokia tai rizika. Už tą nedidelį kiekį keliamos baudžiamosios bylos.

– Girdėjau, kad ne vienas pacientas, jūsų centre gaunantis metadono, dar prisiduria heroino.

– Tai netiesa. Skiriant pakankamą kiekį vaistų, centrinės nervų sistemos receptoriai yra užblokuojami. Heroinas nebesukelia laukiamos euforijos.

Į Vilniaus priklausomybė ligų centrą išgerti savo porcijos žmonės traukia beveik 16 metų. Litrinė metadono pakuotė kainuoja apie 39 litus. Vidutinė dienos dozė asmeniui – 60–80 miligramų. Jeigu skiriama 100 miligramų dienos dozė – tai jau nemažai, ji kainuoja apie 4 litus. Taigi per dieną metadonas asmeniui kainuoja fantastiškai pigiai – 2–4 litus – tiek, kiek vienas arba du troleibuso bilietai.

Klastingesnis už heroiną

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras kasdien mato kitą metadono programos pusę – ne paradinę. Į šios ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyrių nuolat patenka žmonių, apsinuodijusių metadonu arba jo kokteiliais – metadonu, sumaišytu su heroinu arba su amfetaminu.

„Daugelyje Europos šalių metadono programos pacientai griežtai kontroliuojami, ar nevartoja kitų narkotikų, alkoholio, raminamųjų vaistų, kurie jiems nėra skirti. Jų radus, asmenys šalinami iš programos. Pas mus kontrolės nėra. Didžioji dalis metadono programos dalyvių papildomai vartoja ir kitų kvaišalų. Perdozavę arba ištikti kraujo užkrėtimo, nes papildomai narkotikų leidosi nešvariais švirkštais, patenka pas mus”, – sakė gydytojas klinikinis toksikologas R.Badaras.

Antroji pacientų grupė – tie, kurie metadono įsigyja juodojoje rinkoje. Jie nežino pašalinio šio preparato poveikio, leidžiasi jį kaip įprastinį kvaišalą ir patiria didelių komplikacijų.

R.Badaras teigė, kad metadono perdozavę Ūmių apsinuodijimų skyriaus pacientai yra labai sunkūs ligoniai, daug sunkesni nei heroino vartotojai. Apsinuodijus metadonu pažeidžiama centrinė nervų bei kvėpavimo sistema. Tuos, kurie į skyrių patenka be sąmonės, atsigavus ištinka raumenų suspaudimo sindromas, būna sunkių inkstų sutrikimų. Metadonas labai silpnina imuninę sistemą. Įrodyta, kad dėl ilgalaikio jo poveikio nyksta tam tikros smegenų dalys.

„Skyriuje guli 20-kelerių berniokas. Tik kartą paragavus metadono jo inkstai neveikia – už juos dirba aparatas. Jis pavartojo kur kas mažesnę dozę nei esantys metadono programoje ją vartoja kasdien. Tačiau tokia dozė – tik pripratusiems žmonėms. Tie, kurie nori jo paragauti iš smalsumo, turi žinoti, kad tai – klastingas preparatas. Kiekvienais metais iš pacientų, į mūsų skyrių atvežtų perdozavus metadono, vidutiniškai miršta du žmonės”, – neslėpė R.Badaras.

Vaistas ar nuodas?

Jei metadonas, anot Artūro ir Pavelo, – priešpaskutinė stotelė kelyje į kapines, kur baigiasi narkotikas ir prasideda vaistas? Ne vienoje šalyje palaikomasis gydymas metadonu mažinant dozes trunka apie pusmetį, Lietuvoje – metų metais. Tai – užburtas ratas, iš kurio sunku išsiveržti.

Europoje metadono programa brangi, nes su vienu narkomanu dirba keli psichologai, keli socialiniai darbuotojai, ir žmogus priverstas pas juos lankytis, nes kitaip negaus savos porcijos. Lietuvoje ta programa padaryta pigi, o jos efektyvumas, galima suprasti, vertinamas žmonėms išduoto metadono kiekiu.

Taigi ir toliau Lietuvoje netrūks vartojančių narkomanų, grimztančių į priklausomybę ne tik nuo heroino, bet ir nuo metadono arba į mišrią priklausomybę ir kone visą gyvenimą dalyvaujančių metadono programoje. Ši programa, kaip teigia specialistai, nepigi. Juk žmogui reikia padėti atsistoti ant kojų – nustoti vartoti narkotikus, išeiti iš metadono programos, susirasti darbą ir pradėti gyventi normalų gyvenimą – grįžti į visuomenę.

Gydytojo R.Badaro nuomone, metadonas turi savo nišą – asocialiems žmonėms jis tinkamas, nes kitaip jų neištrauksi į visuomenę. Bet jis negali būti taikomas taip, kaip dabar yra taikomas Lietuvoje. Nesąžininga žmogų visą likusį gyvenimą laikyti „ant narkotikų”. Neaišku, tai duoda daugiau naudos ar žalos. Iš metadono programos anksčiau ar vėliau žmogus turėtų išsivaduoti, tačiau medikas nemato tokios tendencijos. Programoje nėra jokios kontrolės. Pacientai vartoja, švirkščiasi kitus narkotikus ir visiškai nebijo, kad jų organizme tai suras, kad juos pašalins iš programos.

Kokiu dažnumu atliekami metadono programos dalyvių šlapimo testai, nustatantys, ar žmogus nevartoja ir kitų narkotikų? „Kartais”, – sakė Vilniaus priklausomybės ligų centro socialinė darbuotoja.

Šio centro vadovas E.Subata metadono programą tvirtai gina. Gydytojo teigimu, jos neatsisakyta jokioje Europos šalyje. Ypač daug asmenų pagal metadono programą gydoma nuo narkomanijos Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Portugalijoje.

Be to, E.Subata turi kozirį – kai žmogus metadono programoje gydosi ambulatoriškai, tai atsieina kur kas pigiau nei jis metus gyventų reabilitacijos bendruomenėje. Mediko nuomone, programoje reikėtų dalyvauti vidutiniškai 3–4 metus. Tačiau tai priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba grįžti į visuomenę.

Amerikiečiai iš metadono programos šaiposi – kaip priklausomas žmogus gali norėti pasveikti? Juk narkomanija – priklausomybės liga. JAV nuo 1980 m. narkomanai trejus metus gydomi priverstinai.

Kaip gydytis be narkotikų?

Ar yra „švarių” medikamentų, padedančių išgyti nuo narkotikų priklausomybės? Kokią metadono programos alternatyvą mato kalbinti asmenys?

Gydytojo E.Subatos teigimu, efektyviai veikia narkotikų klasei nepriklausantis naltreksonas, kurio galima nusipirkti vaistinėse be recepto. Šis vaistas esą blokuoja opiatų receptorius. Jei žmogus vartoja heroiną, jis nepajaus šio poveikio. Tačiau naltreksonas tinka tik kokiems 5 proc. pacientų, kurie turi aiškią motyvaciją gydytis, yra stipriai palaikomi savo šeimos, pasiryžę visiškai susilaikyti nuo narkotikų.

„Pas mus ateina daug tokių pacientų, kurie dar svyruoja – gydytis ar ne? – sakė E.Subata. – Dalis pacientų gauna naltreksono, tačiau apie 60 proc. norėtų gydytis opiatiniais – vaistiniais preparatais. Gydymas – abipusis procesas. Vaistai pacientui parenkami individualiai. Negali gydymo skirti prieš žmogaus valią, nes tada jis bus neefektyvus.”

Taip pat E.Subata paminėjo ir buprenorfiną bei buprenorfiną-naloksoną. Dauguma valstybių, be matadono, palaikomajam narkomanų gydymui taiko ir šiuos preparatus. Tai – narkotikai, kaip ir metadonas, priklausantys tai pačiai opiatų klasei. Pašnekovo tvirtinimu, tai – „daliniai” opiatai, naujesni už metadoną, galbūt labiau tinkami jaunesniems žmonėms, kurie turi mažesnį narkotikų vartojimo stažą. Tačiau buprenorfinas yra net 15 kartų brangesnis už metadoną. Jis sukelia mažiau pašalinių reiškinių nei metadonas.

„Jeigu juodojoje rinkoje parduotas metadonas, juo apsinuodijus, gali ištikti mirtis, o buprenorfinas mirties nesukelia”, – tvirtino E.Subata.

Tai nėra tiesa. Suomijoje, patvirtintais duomenimis, buprenorfinas sukėlė 35 mirtis per metus. Vadinasi, preparatas nesaugus.

Gydytojas R.Badaras pirmumą teikia reabilitacijos bendruomenėms, kuriose narkomanai turėtų apsigyventi po detoksikacijos. Šių efektyvumas – stulbinamas. Kitas kelias – naltreksonas, kurio pageidauja tik tie 5 proc. pacientų.

„Juk jiems geriau gauti metadono. Įsivaizduokite – nuo degtinės priklausomą žmogų gydome alumi. Jis labai džiaugsis. Naltreksonas – priešnuodis. Jis palaiko žmogų ir švarų, ir blaivų. Tai nėra ta būklė, kurios pacientai nori. Didesnė dalis asmenų nori ir toliau sirgti – mažai kas nori gydytis. Jie ir toliau švirkščiasi. Jiems jau nebėra kuo užsikrėsti – jie viską turi. Kuo jie dar užsikrės – nagų grybeliu?” – retoriškai klausė R.Badaras.

Savo viziją išdėstė ir iš narkotikų liūno bandantis išbristi Artūras. Jo nuomone, reikėtų daryti taip, kaip Šveicarijoje – įsteigti heroino kabinetus. Įeini – automatiškai užsitrenkia durys. Stalčiuke atslenka tau nustatyta heroino dozė. Narkomanas net nemato ją išduodančio žmogaus. Susileidžia, grąžina panaudotą švirkštą ir išeina. Tai būtų sveikiau negu metadonas. Narkomanai gyventų paprastą gyvenimą. Svarbiausia, jie nekenktų visuomenei. Šveicarijoje į juos žiūrima palankiau, o pas mus narkomanas – tragedija.

Kiek Lietuvai reikia metadono?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, į Lietuvą tiekti narkotinį vaistinį preparatą gali įmonės, turinčios licencijas užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų didmenine prekyba, jų importu ir eksportu.

Lietuvoje yra 18 tokių įmonių. Iš jų 2009 m. metadoną į Lietuvą tiekė uždarosios akcinės bendrovės „Limedika”, „Medikona”, „Armila”, „Tamro”. Pernai – minėtos bendrovės, išskyrus „Tamro”.

Vaistinis preparatas „Metadon DAK” yra registruotas litrinėmis pakuotėmis. Vieno litro pakuotėje (butelyje) yra 1 g metadono hidrochlorido arba 0,9 g metadono veikliosios medžiagos.

2009 m. į Lietuvą buvo įvežta 11631,6 g metadono. Tiek metadono yra 12 924 litrinėse pakuotėse. 2010 m. per pirmą–trečią ketvirtį buvo įvežta 8823,6 g metadono. Šis kiekis telpa 9804 litrinėse pakuotėse.

2009 m. buvo suvartota 11 000 g (11 kg) metadono. Jo programoje visoje Lietuvoje dalyvavo 512 pacientų.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE