Lietuvoje jau trečius metus iš eilės lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šių metų Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas – atkreipti ligoninėse dirbančių gydytojų bei administracijos atstovų dėmesį į tinkamo antibiotikų vartojimo bei antimikrobinio atsparumo svarbą. Tuo tikslu visoje Europoje – net 36 šalyse, įskaitant ir Lietuvą organizuojami įvairūs renginiai.
Daugelyje šalių augantis ir sunkiai valdomas bakterijų atsparumas antibiotikams paskatino kalendoriuje įrašyti dar vieną datą, kuri skirta teisingo antibiotikų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo problemoms akcentuoti.
„Antibiotikams atsparios bakterijos ir jų sukeliamos infekcijos – tapo kasdienybe daugelyje Europos ligoninių. Tačiau atsparumas antibiotikams pradėjo grėsmingai didėti, o naujų antibiotikų kūrimas reikalauja didelių laiko ir finansinių sąnaudų. Todėl pastaraisiais metais kai kurios Europos šalys skiria ypatingai daug dėmesio ir lėšų antimikrobinio atsparumo mažinimo ir teisingo antibiotikų vartojimo programoms. Didžiulį susirūpinimą kelia didėjantis multirezistentiškų, t.y. atsparių daugeliui antibiotikų, bakterijų plitimas. Šiais metais mus pasiekė dar viena nerimo žinia – iškilo grėsmė Europoje išplisti dar vienai grupei visiems įprastiniams antibiotikams atsparių bakterijų, priklausančių Enterobactriaceae šeimai. Tai kelia grėsmę tiek ligoninių pacientams, tiek visai visuomenei”, – kalbėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. R. Valintėlienė.
Šiais metais Europos supratimo apie antibiotikus dienos pagrindinė tikslinė grupė – ligoninių gydytojai ir administracijos atstovai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kartu su ekspertais siekia perduoti žinią kiekvienam Europos gydytojui apie tai, kad netinkamas antibiotikų vartojimas ligoninėse yra vienas pagrindinių veiksnių, įtakojančių antimikrobinio atsparumo vystymąsi, o atsparių bakterijų atsiradimas ir plitimas ligoninių aplinkoje kelia grėsmę pacientų saugai. Taip siekiama pasidalinti atsakomybe dėl visuomenės saugumo ir sėkmės kovojant su infekcijomis, nes naujų antibiotikų kūrimas – ilgas, brangesnis ir kur kas mažiau garantuotas procesas nei senųjų antibiotikų veiksmingumo išsaugojimas.
Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimui kelią užkirsti gali teisingas antibiotikų vartojimas. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, hospitalizuotiems pacientams antibiotikai skiriami per dažnai ir iki 50 proc. visų ligoninėse skiriamų antibiotikų gali būti skiriami netinkamai.
„Higienos institute atliktų tyrimų duomenimis, antibiotikų suvartojimas skirtingose Lietuvos ligoninėse skiriasi beveik aštuonis kartus (svyruoja nuo 11,5 iki 75,9 vidutinių paros dozių 100-ui lovadienių). Lietuvos ligoninėse, kaip ir kitose šalyse, vis dažniau skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, tačiau antibiotikų pasirinkimas skirtingose ligoninėse labai skiriasi. Gydytojai pažymi, kad šalyje trūksta vieningos antibiotikų skyrimo tvarkos, rekomendacijų. Šiais metais Higienos instituto baigtas antibiotikų skyrimo operacinių žaizdų profilaktikai tyrimas parodė, kad lyginant su 1999 metais antibiotikų skyrimo operacinių žaizdų profilaktikai situacija pagerėjo, tačiau tinkamu laiku pradedami skirti antibiotikai apie 84 proc. atvejų, daugiau nei pusei (58 proc.) pacientų antibiotikai skiriami per ilgai”, – Higienos institute atliktų tyrimų duomenis pristatė dr. R. Valintėlienė.
Visgi didžioji dalis – apie 90 proc. visų antibiotikų yra suvartojama ambulatoriniam gydymui, todėl nepamirštamos ir ankstesnių metų Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslinės grupės – bendrosios praktikos gydytojai bei visuomenė. Antibiotikų vartojimą ambulatorinėje grandyje nulemia šeimos gydytojų kompetencija bei visuomenės informuotumas ir nuostatos.
2009 m. Higienos institutas atliko tyrimą, siekiant įvertinti savigydos antibiotikais mastą Lietuvoje, gyventojų informuotumą ir supratimą apie antibiotikus. Nors gyventojų savigyda antibiotikais lyginant su 2003 m. sumažėjo nuo 22 proc. iki 7,8 proc., tačiau tai dar pakankamai daug lyginant su kitomis šalimis (Švedijoje, Olandijoje – mažiau nei 0,5 proc., Austrijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje – apie 1 proc., Lenkijoje, Slovakijoje – apie 4 proc.). Apklausus daugiau kaip 1000 Lietuvos suaugusių gyventojų, akivaizdu, kad gyventojams dar trūksta informacijos apie šiuos vaistus. Nors pusė respondentų teisingai įvardino antibiotiko funkciją – naikinti bakterijas, tačiau tokia pati dalis atsakiusių klydo, teigdami, jog jie naikina ir virusus. Galbūt todėl gyventojai patys, be gydytojo paskyrimo antibiotikais gydėsi virusų sukeliamas infekcijas – gripą (15,5 proc.) ir peršalimą (11,3 proc.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtoje medžiagoje šeimos gydytojams pabrėžiama ne tik teisingo antibiotikų skyrimo principai, bet ir bendravimo su pacientais svarba. Profesionalūs gydytojų patarimai daro poveikį pacientų suvokimui ir požiūriui į ligą bei antibiotikų poreikį, ypač jei jiems paaiškinama, ko tikėtis sergant, kada galima tikėtis pasveikti ir kaip tinkamai elgtis, išaiškinti galimus šalutinius reiškinius vartojant antibiotikus. Tai akcentuojama ir Higienos institute parengtose Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diagnostikos ir gydymo antibiotikais metodinėse rekomendacijose, kurių rengime dalyvavo specialistai iš Vilniaus ir Kauno. Šios rekomendacijos bus pristatomos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto organizuojamuose Europos supratimo apie antibiotikus dienai skirtuose renginiuose – lapkričio 17, 18 ir 25 d. vykstančiose konferencijose Vilniuje ir Klaipėdoje.
Informacija apie Europos supratimo apie antibiotikus dieną Higienos instituto internetiniame puslapyje www.hi.lt
