Birželio 22d. Antradienis

L. Slušnys apie pandemijos ir karantino įtaką vaikų bei tėvų santykiams: „Problemos atsiranda dėl nemokėjimo klausytis“

Spalio 22d.
L. Slušnys apie pandemijos ir karantino įtaką vaikų bei tėvų santykiams: „Problemos atsiranda dėl nemokėjimo klausytis“

COVID-19 pandemija pakeitė pasaulį negrįžtamai. Ji daro įtaką ekonomikai, sveikatos sektoriui, taip pat ir žmonių tarpusavio santykiams. Karantino metu kur kas daugiau laiko praleidome su artimaisiais, taip pat ir šiomis dienomis, kuomet susirgusiųjų koronaviruso infekcija ir dėl to nusprendžiančių likti namie daugėja. Šeimos nariams tai – ne tik galimybė užmegzti artimesnius santykius, bet ir rizika patirti didesnį nuovargį.

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, kad nuovargis atsiranda, nes žmonės tarsi vaidina spektaklį, jog gyvenime niekas nepasikeitė, tik tiek, kad daugiau laiko praleidžia namuose, tačiau situacija yra visiškai priešinga.

„Mes imituojame, kad realiame gyvenime niekas nesustojo. Tai melas, kuris ilgainiui ima varginti. Juk socialinis gyvenimas nėra vien tik fizinis išėjimas iš namų, tai yra tam tikras emocijų pasidalinimas. Per dieną su kiekvienu sutiktu žmogumi pasidaliname vis kita emocija, o kai to nebelieka, viską parsinešame namo ir emocijomis dalijamės tik su šeimos nariais, kuriems jų tenka daugiau nei bet kada anksčiau“, – sako L. Slušnys, kuris savo įžvalgomis apie tai, kaip COVID-19 pandemija veikia visuomenės nuotaikas, dalinsis šiandien Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengiamoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.

Vieniems tėvai – dirgiklis, kitiems – džiaugsmas

Viena iš didžiausių problemų, anot psichiatro, jog paaugliams per karantiną nuolatinis tėvų buvimas šalia tapo didžiuliu dirgikliu.

„Tai natūralu. Jie nebegalėjo išeiti susitikti su draugais ir pasidalinti savo nepasitenkinimu tėvais, tad šis nuolat augo. Tėvams to atvirai paaugliai taip pat jautėsi negalintys papasakoti, nes jie nesuprasiantys. Šią priešpriešą tarp vaikų ir tėvų karantinas tik išryškino. Netgi tėvų teiravimasis, kaip jaučiasi jų vaikas, pradėjo erzinti paauglius, nes jie tai laikė nekantrumo išraiška“, – teigia L. Slušnys.

Kita vertus, jis tikina savo praktikoje sutikęs ir labai gražių bendravimo pavyzdžių, kuomet karantinas santykius tik pagerino.

„Vienas pradinukas labai atvirai pasakė, kad džiaugiasi karantinu, nes prieš tai tėtis visada dirbdavo, o dabar jis namuose su mama. Vaikui labai smagu, nes per karantiną tėtis jam skyrė daug dėmesio, žaidė su juo. Vaikui tokie santykiai – dovana“, – pavyzdžiu dalijasi psichiatras.

L. Slušnio teigimu, visos santykių problemos – ne tik tėvų ir vaikų – visada remiasi į gebėjimą klausytis ir išgirsti, o kartais išbūti tyloje. Vis daugiau laiko leidžiant namie jis pataria išmokti stebėti tiek save, tiek savo artimąjį, ir kartais tyloje būnant pajausti, ko reikia aplinkui esantiems žmonėms ir būtent tai jiems pasiūlyti.

„Karantino metu išryškėjo problema, kad vaikai nemoka įvardyti, ko jiems reikia, o dėl šios priežasties jie ima nervintis, atsiranda konfliktai. Paaiškėjo, kad geri santykiai yra įmanomi net ir sudėtingomis sąlygomis, jei tik mokame vienas kito klausytis ir gebame kalbėtis. Deja, daugybė suaugusiųjų to nemoka“, – pabrėžia jis.

Išmokime dalintis emocijomis ir tinkamai į jas reaguoti

L. Slušnys akcentuoja, kad norint palaikyti gerus santykius pirmiausiai reikia išmokti dalintis savo emocijomis su kitais žmonėmis, taip pat gebėti priimti kitų emocijas.

„Jei aš jaučiu tam tikrą emociją, turiu pasakyti tai, o jei pasidalinu savo jausmais, kitas žmogus turi tai išgirsti. Nesvarbu, ką jaučiame, turime nenumoti ranka į savo pojūčius. Taip pat be galo svarbu išmokti vieną dalyką – jei žmogus kažkaip jaučiasi, mes tą emociją turime išmokti priimti. Jei kitas šeimos narys šiandien yra liūdnas arba pavargęs, tai jam nederėtų atkirsti tokiomis sparnuotomis frazėmis, kaip „ar čia buvo dėl ko pavargti, juk niekur nėjai, ar yra čia ko liūdėti“. Žmogus, pasidalijęs savo jausmais ir išgirdęs tokį atsakymą, jausis kaip beisbolo lazda į galvą gavęs ir daugiau nebenorės išsipasakoti“, – aiškina jis.

Psichiatras rekomenduoja šeimoje padėti vienas kitam atrasti džiaugsmą, pastebėti kito pervargimo simptomus ir į tai reaguoti nuoširdžiai bei supratingai. Pasak jo, kad tai įvyktų, kai kuriems tėvams reikėtų sugrįžti į šiuolaikinės mokyklos suolą.

„Tėvams reikėtų įgyti socialinių ir emocinių kompetencijų – pasimokyti to, ko šiandien mokosi jų vaikai pirmose-aštuntose klasėse. Tai ilgas procesas, todėl karantinas ir laiko leidimas namie yra naudingi tuo, jog žmonės gauna progą stebėti ir pagaliau išmokti tiek su savo vaikais, tiek ir kitais žmonėmis bendrauti kitaip – išvysti juos visai kitoje šviesoje, pajusti, koks santykis juos sieja“, – pastebi L. Slušnys.

Jis priduria, kad nors gyventojai ir baiminasi galimo antrojo karantino bei bando jam nusiteikti, tokiose situacijose niekas negali iš anksto būti pasiruošęs, todėl tėra viena išeitis – priimti tai kaip faktą, kad privalome būti karantine, nes tokiu būdu saugome save ir kitus.

„Kiekvienas žmogus, sąžiningai laikydamasis karantino, saviizoliacijos taisyklių ar elementarių saugumo reikalavimų, turėtų sau „užsidėti“ aureolę. Juk būdami karantine ar paprasčiausiai sėdėdami namuose ir vengdami kontaktų saugome tuos, kuriems gali prireikti rimtos medicininės pagalbos, vietos ligoninėje. Nepamirškime, kad karantinas skirtas ne tam, kad kažką įkalintume, apribotume žmonių galimybes ar net teises į judėjimą, bet tam, jog nesprogtų sveikatos sistema“, – gyventojų nuogąstavimus dėl galimo antro karantino komentuoja L. Slušnys.

Daugiau apie visuomenės nuotaikas L. Slušnys kalbės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro konferencijoje, kuri bus transliuojama centro „Facebook“ paskyroje. Transliacijos pradžia – 13.30 val.

 

„Sodros“ biudžetas atsilaikė prieš pandemiją ir karantiną

„Sodros“ biudžetas atsilaikė prieš pandemiją ir karantiną

Gegužės 28d.

„Sodros“ biudžeto pajamos 2020 metais viršijo išlaidas, nepaisant pandemijos iššūkių ir išaugusių išlaidų nedarbo ir ligos socialiniam draudimui bei sumažėjus apdraustųjų, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos, skaičiui.


Greiti, elektriniai ir įsiutę: žalų statistika paspirtukams negailestinga

Greiti, elektriniai ir įsiutę: žalų statistika paspirtukams negailestinga

Gegužės 28d.

Šiltuoju metų laiku gatvėse vis daugėja elektrinių paspirtukų. Išsivystęs nuomos sektorius didžiuosiuose Lietuvos miestuose paverčia šią transporto priemonę lengvai prieinamą. Deja, daugėjant elektrinių paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių įvykių – tiek sveikatos sutrikimų, tiek turto...


Ministro vizitas į Respublikinę Šiaulių ligoninę

Ministro vizitas į Respublikinę Šiaulių ligoninę

Gegužės 27d.

Pirmadienį, gegužės 31 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vyksta į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje susitiks su ligoninės bendruomene, aptars veiklos prioritetus su laikinai paskirta administratore Česlova Špūriene. Taip pat ministras susitiks su Šiaulių miesto meru Artūru...


Lietuvą pasiekė tryliktoji „Moderna“ vakcinų siunta

Lietuvą pasiekė tryliktoji „Moderna“ vakcinų siunta

Gegužės 27d.

Ketvirtadienį į Lietuvą pristatyta tryliktoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 18 tūkst. vakcinos dozių.


Ekranų epidemija – vargas vaiko akims

Ekranų epidemija – vargas vaiko akims

Gegužės 27d.

Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad šiuo metu ekranai yra pagrindinis akių sveikatos priešas. Pasak „Optometrijos centro“ akių ligų gydytojos med. mokslų daktarės Jolantos Bendorienės, didžiausia piktnaudžiavimo ekranais kaina – galima trumparegystė.


Skystoji biopsija – daugiau galimybių plaučių vėžiui ištirti

Skystoji biopsija – daugiau galimybių plaučių vėžiui ištirti

Gegužės 27d.

Plaučių vėžys visame pasaulyje ir toliau išlieka dažniausiai diagnozuojamu piktybiniu naviku ir daugiausiai gyvybių nusinešančia onkologine liga. Tačiau medicinos mokslui sparčiai žengiant į priekį, atsiranda vis daugiau galimybių, leidžiančių pacientams paskirti efektyviausią gydymą, net jeigu...


Gegužės 28-tąją minėsime Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną

Gegužės 28-tąją minėsime Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną

Gegužės 27d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai, minėdami Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, dar kartą nori atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus papilomos viruso infekciją (toliau – ŽPV), kuri gali sukelti gimdos kaklelio vėžį – tai ketvirtas pagal paplitimą...


Šeimos gydytoja pataria, ką daryti, kad smagi iškyla gamtoje nesibaigtų žarnyno infekcija

Šeimos gydytoja pataria, ką daryti, kad smagi iškyla gamtoje nesibaigtų žarnyno infekcija

Gegužės 27d.

Šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis, kuriomis dažniausiai užsikrečiama nuo gyvūninės kilmės produktų ir užteršto vandens. Jų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių. Paprastai šios ligos pasireiškia pykinimu, vėmimu ar pilvo skausmais, tačiau kartais gali...


Nuolat karšta arba šalta? Vaistininkas paaiškina, ką tai išduoda apie jūsų sveikatą

Nuolat karšta arba šalta? Vaistininkas paaiškina, ką tai išduoda apie jūsų sveikatą

Gegužės 27d.

Vieniems žmonėms dažniau karšta, kitiems – šalta. Vaistininkai sako, kad į šiuos pojūčius nereikėtų numoti ranka, mat tai organizmo siunčiamas signalas apie sveikatą.


Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys: niekas nėra saugus, kol kiekvienas nėra saugus

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys: niekas nėra saugus, kol kiekvienas nėra saugus

Gegužės 26d.

COVID-19 pandemija pasaulį užklupo nepasiruošusį tokio masto krizėms, tačiau paskatino išmokti vertingas pamokas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį kreipėsi į Pasaulio sveikatos asamblėjos dalyvius ragindamas telkti pastangas kuriant sveikesnį ir saugesnį pasaulį, siekti ne...


Lietuva rengiasi su demencija susijusiems iššūkiams

Lietuva rengiasi su demencija susijusiems iššūkiams

Gegužės 26d.

Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai dalyvavo Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kurioje vyko pasaulinio tinklo „Alzheimer Disease International“ (ADI) renginys, skirtas aptarti Pasaulinio veiksmų plano „Visuomenės sveikatos atsakas į demenciją 2017–2025 m....


Mobingas darbe: kokių veiksmų imsimės

Mobingas darbe: kokių veiksmų imsimės

Gegužės 26d.

Kovai su mobingu darbe Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tobulinti teisinį reguliavimą tiksliau reglamentuojant mobingo identifikavimo kriterijus, tyrimo ir vertinimo tvarką bei šalinimo priemones. Siūloma priskirti mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose atvejus...


Monika Navickienė: apsaugai nuo smurto artimoje aplinkoje – orderis

Monika Navickienė: apsaugai nuo smurto artimoje aplinkoje – orderis

Gegužės 26d.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui – dešimt metų. Nuo 2011 metų veikianti sistema geba gana veiksmingai reaguoti į pagalbos iškvietimus, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims atstovauja valstybė, kuri garantuoja ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą. Visgi,...


Karantino pasekmės dantims arba ką daryti, kad šypsenos nesinorėtų slėpti po kauke

Karantino pasekmės dantims arba ką daryti, kad šypsenos nesinorėtų slėpti po kauke

Gegužės 26d.

Daugiau kaip metus trunkanti pandemija užkirto kelią kokybiškam medicininiam gydymui, sukeliant įvairių sveikatos sutrikimų augimą. Pasak gydytojų, pastarieji ypatingai atsiliepė dantų būklei, mat odontologijos klinikos pagal numatytus Covid-19 karantino švelninimo LR etapus duris atvėrė vienos...


Medikė, tapusi paciente: išgirdus išsėtinės sklerozės diagnozę, dangus maišėsi su žeme

Medikė, tapusi paciente: išgirdus išsėtinės sklerozės diagnozę, dangus maišėsi su žeme

Gegužės 26d.

Medikei Rūtai išsėtinė sklerozė diagnozuota prieš penkerius metus. Karjeristei, gyvenimą kruopščiai sustygavusiai jaunai moteriai tai prilygo mirties nuosprendžiui. Tačiau po gydymo Rūta ir vėl tiki laiminga pabaiga. Sportas, šeima ir psichoterapija šiuo metu yra pagrindinis jos gyvenimo variklis.


Atnaujintos rekomendacijos dėl asmeninių švenčių organizavimo

Atnaujintos rekomendacijos dėl asmeninių švenčių organizavimo

Gegužės 25d.

Nuo pirmadienio Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino rekomendacijas asmeninių švenčių organizavimui. Švelnesnės karantino režimo priemonės yra taikomos asmenims, turintiems galimybių pasą, t. y. paskiepytiems, persirgusiems COVID-19 liga, turintiems neigiamą koronaviruso infekcijos testą bei...


Ką reikia žinoti asmenims po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju

Ką reikia žinoti asmenims po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju

Gegužės 25d.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, ką reikia žinoti asmenims, turėjusiems didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju koronaviruso infekcija. Vienas iš svarbiausių žingsnių – kuo greičiau apriboti savo kontaktus su aplinkiniais bei izoliuotis.


Didelės šeimos pradžia, arba kaip savivaldybė vaikų svajonę pavertė tikrove

Didelės šeimos pradžia, arba kaip savivaldybė vaikų svajonę pavertė tikrove

Gegužės 25d.

Utenos rajono savivaldybė, vykdydama nuoseklų perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams, įsteigė jau trečiuosius bendruomeninius vaikų globos namus. Pastarieji ir ankstesni įsteigti Europos regioninės...


Profesorė J. Čelutkienė: širdies nepakankamumui COVID pandemija ne pasiteisinimas

Profesorė J. Čelutkienė: širdies nepakankamumui COVID pandemija ne pasiteisinimas

Gegužės 25d.

Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą pasaulį kaustanti pandemija pareikalavo jau daugiau nei 3,2 milijonų gyvybių. Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 17 milijonų...


Apsilankymas reabilitacijos centre – tai, apie ką svajoja negalią turinčių vaikų tėvai

Apsilankymas reabilitacijos centre – tai, apie ką svajoja negalią turinčių vaikų tėvai

Gegužės 25d.

3,5 metų Nojui nustatyta ne viena baugiai skambanti diagnozė: kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai, įgimtos didžiosios smegenų jungties formavimosi ydos, mikrocefalija, regos nervo atrofija, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, be to, berniukas turi gastrostomą,...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9