Nobel biocare

Kaupimas pensijai sulaukus 40 metų: ar tai apsimoka ir kokį būdą rinktis?

Nors valstybė nuo šių metų liepos nusprendė automatiškai į papildomą pensijų kaupimą įtraukti tik tuos asmenis, kuriems dar nėra 40 metų, šio amžiaus sulaukusiems žmonėms pradėti kaupti papildomai tikrai nėra per vėlu.

„Skaičiuojantiems penktą savo gyvenimo dešimtį  iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad iki pensijos liko nepakankamai daug laiko, kad vertėtų pradėti kaupti pensijai savo lėšomis. Tačiau iš tiesų dauguma jų pensijos sulauks tik po 25 metų ar net dar ilgiau. Per tokį laiko tarpą kaupdami trečiojoje pakopoje galite užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę nei kliaudamiesi vien valstybine pensija“, – sako Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Norint išėjus į pensiją gyventi patogiai rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Tačiau tam neužtenka vien vadinamosios pirmosios pakopos – „Sodros“ mokamos pensijos.  Ši valstybinė pensija, pačios „Sodros“ skaičiavimais, sudarys vos 30–40 proc. jūsų dabartinių pajamų perkamosios galios.

„Kuo daugiau uždirbate, tuo proporcingai mažesnę valstybinę pensiją gausite. Dėl „Sodros“ išmokų lubų maksimali valstybinė pensija siekia daugiausia 560 eurų“, – pažymi A. Paliukaitė.

II pakopa, kurioje prie jūsų kaupiamos sumos prisideda ir Vyriausybė, taip pat yra naudingesnė mažesnes pajamas gaunantiesiems. Maksimaliai šiame fonde kaupiantys gyventojai kas mėnesį investuoja 3% savo pajamų. Tačiau Vyriausybė prie šio kaupimo prisideda įdedama 1,5 proc. dydžio sumą ne nuo jūsų, o nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio užpernai – šiuo metu tai yra 16,4 eurų.

„Bet kokiu atveju papildomai kaupdami tik II pakopos pensijų fonde dėl įmokų dydžio ribojimo galėsite „džiaugtis“ tik apie 50–60 proc. dabartinių jūsų pajamų siekiančia pensija“, – skaičiuoja „Luminor investicijų valdymo“ pensijų produkto vadovė.

Galimybė atgauti GPM

Norėdami gauti apie 70–80 proc. pensiją, turėtumėte papildomai kaupti savarankiškai, tai yra – III pakopos fonde, pataria A. Paliukaitė.

III pakopos pensijų fondas parankus tuo, kad galima pačiam, priklausomai nuo pajamų ir galimybių, pasirinkti įmokų į fondą dydį. Pasikeitus aplinkybėms, šių įmokų dydį galima keisti, fondą papildyti vienkartinėmis įmokomis. Be to, įmokoms į III pakopos pensijų fondą yra taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

„Nuo šių metų GPM siekia 20 proc. Tai reiškia, kad kiekvienais kaupimo metais galėsite atgauti sumą, kuri sieks 20 proc. jūsų sumokėtų įmokų į III pakopos pensijų fondą – iki 300 eurų per metus“, – sako A. Paliukaitė.

Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių padeda kaupti savo darbuotojams. Tad verta pasidomėti, ar tokia motyvacinė sistema galioja jūsų darbovietėje. Darbdavio įmokoms į pensijos fondus, priešingai nei įprastiems priedams prie algos, nėra taikomi gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiai.

Visos lėšos paveldimos

Skirtingai nei II pakopoje sukauptos lėšos, III pakopos lėšos yra paveldimos. Tai yra, nelaimės atveju jūsų sukauptos lėšos atitektų jūsų artimiesiems. Taip pat lėšas bet kada galima atsiimti, susimokėjus visą atgautą GPM, o likus 5 metams iki pensijos, jei lėšos pensijų fonde buvo kauptos ne trumpiau nei penkerius metus, atsiimant jokių mokesčių mokėti nereikia.

„Verta priminti, kad kaupdami pinigus pensijų fonde kaupiate daugiau nei patys įnešate. III pakopos pensijų fondai jūsų kaupiamą sumą investuoja. Tai reiškia, kad per ilgą laikotarpį, tikėtina, sukaupsite didesnę sumą nei šiaip kas mėnesį pervesdami pinigus į asmeninę sąskaitą. Per pastaruosius 10 metų, Lietuvos banko duomenimis, visi Lietuvoje veikiantys III pakopos pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 6,11 proc. grąžos savo dalyviams. Be to, pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo bankų ir fondus valdančių įmonių turto, tad fondai bankrutuoti ir prarasti sukauptų pinigų negali“, – pažymi A. Paliukaitė.

 

TAIP PAT SKAITYKITE