Kauno apskrityje nesiliauja salmoneliozės protrūkiai

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pastaruoju laikotarpiu visoje Kauno apskrityje stebimas sergamumo salmonelioze padidėjimas.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad kaskart daugėja šių susirgimų protrūkių.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje buvo registruotas vienas salmoneliozės protrūkis, įvykęs dėl maisto tvarkymo įmonės kaltės, kai tuo tarpu liepos 29 d. – rugpjūčio 6 d., užregistruoti net trys dideli salmoneliozės protrūkiai. Vienas protrūkis registruotas Kauno mieste, kai susirgo 12 asmenų, dalyvavusių dviejuose pobūviuose (gedulingi pietūs ir krikštynos), kuriems vaišes ruošė ta pati įmonė. Kitas protrūkis – Jonavos rajone, kai dėl žarnyno sutrikimų medicininės pagalbos kreipėsi penki gedulinguose pietuose dalyvavę asmenys. Trečias tikėtinas salmoneliozės protrūkis – nustatytas Kėdainiuose, kai po gedulingų pietų į medikus kreipėsi 5 dalyviai iš dvidešimties. Visais šių protrūkių atsiradimo atvejais, buvo ir daugiau žarnyno sutrikimus turėjusių asmenų, kurie medicininės pagalbos niekur nesikreipė.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Orinos Ivanauskienės, dažniausiai veiksniai, lemiantys salmoneliozės protrūkius:

• Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė;
• Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai;
• Netinkamas maisto atitirpinimas;
• Panaudoti užteršti komponentai maiste, kuris termiškai neapdorojamas;
• Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų:

1. tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;
2. žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi;
3. nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas;
4. nepakankamas aplinkos paviršių valymas. Netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo.

• Maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas;
• Blogi maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai;
• Blogas patiekalų temperatūrinių rodiklių savikontrolės efektyvumas;
• Galimas užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimas vartotojui.